Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0559708-e59b-47d0-8e3a-8959dec5e5c4 KI-generiert

f0559708-e59b-47d0-8e3a-8959dec5e5c4 · Å iaulių apygardos teismas

Geschäftsnummer f0559708-e59b-47d0-8e3a-8959dec5e5c4
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Entscheiddatum

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

dalyvaujant nukentėjusiojo privataus kaltintojo V. B. atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ privataus kaltinimo bylÄ pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo

Legislator-Regeste

KI-generiert

f0559708-e59b-47d0-8e3a-8959dec5e5c4 · Å iaulių apygardos teismas: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį - vieÅ¡aisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kiekvienÄ mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (deÅ¡imt) valandų visuomenės labui.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

                                                                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-457-309/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2., 2.4.7.

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 30 d.

Å iauliai

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Raimundo Jurgaičio,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant nukentėjusiojo privataus kaltintojo V. B. atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

nuteistajam J. L.,

gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

teismo posėdyje apeliacine

tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ privataus kaltinimo bylÄ pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo

2010-10-15 nuosprendžio, kuriuo:

J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį - vieÅ¡aisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kiekvienÄ mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 (deÅ¡imt) valandų visuomenės labui.

Priteista iš UAB (duomenys neskelbtini) V. B. 400 (keturi šimtai) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš J. L. V. B. 1600 (vienas tūkstantis šeši šimtai) litų kaip išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

 J. L. nuteistas už tai, kad 2009-10-30 apie 4.00 val. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju atvežęs V. B. prie namo, (duomenys neskelbtini),

V. B. išlipus iš taksi automobilio papurškė

V. B. į akis dujų, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

 Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pritaikius bÅ«tinÄ jÄ gintį BK 28 str. 1 d. ir 2 d.

 Skunde nurodo, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo V. B. tiesiogiai

gresiančio pavojingo kėsinimosi jo atžvilgiu ir neperžengė būtinosios ginties ribų. Nurodo, jog jis nei

ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo metu neneigė, kad nukentėjusiajam V. B. papurškė į akis dujų balionėliu, kadangi, pasak

apelianto, nukentėjusysis užsiėmė kovinę padėtį, užsimojo rankomis ir ruošėsi jam smogti, taigi jis, nuteistojo nuomone, privalėjo apsaugoti savo sveikatÄ nuo jam gresiančio pavojingo užpuolimo. Nurodo, kad konfliktas prasidėjo vežant nukentėjusįjį V. B. nuo sporto

mokyklos, į automobilį jis įsėdo girtas, o gatvė, kurioje gyveno V. B., buvo pasago formos, iš karto jis nerado namo, kuriame

gyveno V. B.. Tada, pasak nuteistojo, V.

B. pradėjo reikšti pretenzijas, tyčiojosi iš jo, jį įžeidinėjo, skambino policijai, sudavė jam per ausis. Taip pat nurodo, kad V. B. norėjo

su juo atsiskaityti, bet jis pinigų neėmė. Teigia, jog išlipdamas V. B. smarkiai trenkė durelėmis, dar įspyrė į automobilį, o kai

jis išlipo apžiūrėti automobilio, V. B. buvo užsimojęs rankomis ir pasiruošęs jį pulti ir pasakė

jam, kad jis greičiau dingtų jam iÅ¡ akių, tada jis atsitraukęs ir papurÅ¡kė jam į akis dujų ir iÅ¡važiavo. Taipogi nurodo, jog kitÄ rytÄ su savo darbovietės direktoriumi nuvažiavo į sporto mokyklÄ taikytis su V. B.,

bet su juo neįmanoma buvo susikalbėti, nes jis buvo girtas darbo vietoje. Teigia, kad teismas privalėjo vertinti

kritiÅ¡kai liudytojos O. B. parodymus arba jais nesiremti, nes ji, yra nukentėjusiojo sutuoktinė, Å¡aliÅ¡kas Å¡ioje baudžiamojoje byloje asmuo. Nuteistojo nuomone, neįtikėtina, kad ji laukė prie lango savo sutuoktinio, nukentėjusiojo V. B. iki pat 4 val. ryto ir kad ji galėjo kÄ nors matyti, nes gatvė blogai apÅ¡viesta, o gyvenamÄ jį namÄ supa aukÅ¡ta tvora. Nurodo, jog tai, kad nukentėjęs V. B. yra

konfliktiškas asmuo, rodo tai, kad pažymoje, išreikalautoje iš (duomenys neskelbtini) AVPK nurodyta, kad 2000 09 09 jis konfliktavo

autobusų stotyje su taksistu, bet nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nurodo, jog nukentėjęs V. B. kreipėsi į teismÄ su privataus kaltinimo skundu praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po įvykio, taip nurodo, kad jis nebuvo sužalotas pagal med. ekspertų iÅ¡vadas bei pats pasiÅ¡alino iÅ¡ priėmimo skyriaus neapžiÅ«rėtas gydytojo. Teigia, kad jis pas med. ekspertÄ kreipėsi tik 2009 12 08, praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po įvykio. Med. ekspertas J. Sakalas apklaustas teisme ekspertu taip pat patvirtino, kad sužalojimų nukentėjusiajam nenustatyta. Ar yra skausmas, jis negali pasakyti, nes tai yra teorinis klausimas. Mano, jeigu nebuvo sukelta skausmo V. B., abejotina, ar jo veikoje yra

sudėtis nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai vertino jo parodymus, kadangi,

pasak apelianto, gatvėje buvo naktis, nukentėjęs buvo agresyviai nusiteikęs, ir jis nežinojo, ar nukentėjusysis kišenėje neturi kokių tai ginklų ar duriamųjų įrankių, kuriuos galėjo panaudoti prieš jį. Teigia, kad teismas

privalėjo jam pritaikyti - bÅ«tinÄ jÄ gintį BK 28 str. 1 d ir 2 d. ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį

nuosprendį, nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti, taip pat nepriteisti iš jo atstovavimo išlaidų advokatei, nes yra nekaltas ir laiko, kad atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai padidintos.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai J. L. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų iÅ¡vadų darymas yra teismo prerogatyva. Pagal Å¡iÄ normÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai. Å ioje byloje apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡dėstė apkaltinančius J. L. bylos duomenis, pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo V. B., liudytojų O. B., R. G., V. K., specialisto parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga – Å iaulių apskrities ligoninės pažyma. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui,

gretino parodymus su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad J. L. papurškė V. B. į akis dujų, taip

sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .

          Pagal BK 28 straipsnio

1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. ( kasacinė nutartis Nr. 2K-59/2010)

Apelianto skunde nurodytus teiginius, kuriais ji neigia savo kaltę ir teigia, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo V. B. tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi jo atžvilgiu, paneigia nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo V. B. parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina ir liudytojų O. B., R. G.,

V. K. parodymai duoti viso proceso eigoje, tiek to vakaro įvykio seka, tiek paties nuteistojo parodymai. Nuteistasis J. L. taikinamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis lietė jo ausis, akinius (b. l. 9), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. B. pradėjo jam braukyti aplink ausis ir klausė „kiek esu skoloje“ (b. l. 62) ir tik 2010-10-11 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis jam sudavė per ausis (b. l. 98). Taigi minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistojo parodymai, prieÅ¡ingai nei nukentėjusiojo, nėra tapatÅ«s, kadangi nuteistasis nurodo vis kitokias įvykio aplinkybes, t. y. teigia, kad nukentėjusysis jam sudavė per ausis, iÅ¡ ko sektų, kad taip nukentėjusysis ir pradėjo konfliktÄ , tačiau to vakaro įvykio seka patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats nuteistasis neradęs nuteistojo namo susinervino, kadangi V. B.

skambino ir į policijÄ ir pasakė jam, kad jis nežino kelių. Tai, kad J. L. buvo suirzęs patvirtina ir tai, kad jis neėmė

nukentėjusiojo siÅ«lomų pinigų už parvežimÄ , po ko, nukentėjusiajam iÅ¡lipus, jis iÅ¡lipo iÅ¡ paskos ir papurÅ¡kė jam dujas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nukentėjusysis stovėjo kovinėje parengtyje ir „atrodė“, kad jį ruoÅ¡iasi pulti, tada jis papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis dujų (b. l. 98), rodo, kad nuteistojo atžvilgiu nebuvo realaus ir tiesiogiai gresiančio pavojaus, kadangi netgi pats nuteistasis J. L. parodė, kad jam tik „atrodė“, kad jį ruoÅ¡iasi pulti, iÅ¡ ko seka, kad nukentėjusysis jo nepuolė, ir, kad tai buvo jo subjektyvus vertinimas, kurio nepatvirtina bylos duomenys. Be kita ko, nuteistojo kaltę iÅ¡ dalies patvirtina ir tai, kad jis iÅ¡ kart po įvykio sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo, t. y. nesikreipė nei į policijÄ , nei pranešė įmonės, kurioje dirbo, direktoriui, bei kitÄ dienÄ jis pats kartu su V. K. atvyko pas V. B. į darbovietę pasikalbėti apie įvykusį incidentÄ . Taigi, vertinant minėtus duomenis neatskirai, bet gretinant su visa bylos medžiaga, konstatuotina, jog nukentėjusysis 2009-10-30 įsėdo į iÅ¡sikviestÄ taksi automobilį ir pasakė vairuotojui adresÄ , vairuotojui sustojus ne prie jo namo, jis paprašė jį nuvežti namo, vairuotojas jam pasakė, kad jis neatpažįsta savo namo ir liepė jam lipti iÅ¡ maÅ¡inos, tada nukentėjusysis paskambino į policijÄ ir pasakė, kad jo neveža taksi į namus, bekalbant su policija jis pamatė savo namus ir baigė pokalbį, tada paklausė nuteistojo kiek skolingas, bet vairuotojas pasakė - lauk iÅ¡ maÅ¡inos, jam iÅ¡lipus vairuotojas iÅ¡ nugaros jam papurÅ¡kė dujas. Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo

nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. L. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija

konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo J. L. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas privalėjo vertinti kritiÅ¡kai liudytojos O. B. parodymus arba jais nesiremti, nes ji, yra nukentėjusiojo sutuoktinė, Å¡aliÅ¡kas Å¡ioje baudžiamojoje byloje asmuo bei tai, jog neįtikėtina, kad ji laukė prie lango savo sutuoktinio, nukentėjusiojo V. B. iki pat 4 val. ryto ir kad ji galėjo kÄ nors matyti, nes gatvė blogai apÅ¡viesta, o gyvenamÄ jį namÄ supa aukÅ¡ta tvora, atmestini. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog prieÅ¡ sėsdamas į automobilį paskambino savo žmonai ir pasakė, kad grįžta (b. l. 98), kÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiojo žmona O.

B. ir parodė, kad naktį paskambino vyras ir pasakė, jog grįžta (b. l. 65). Iš paminėto matyti, kad minėtos liudytojos parodymai siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis , t. y. sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl teismui nėra jokio pagrindo jais netikėti, o vien ta aplinkybė, kad liudytoja O. B. yra nukentėjusiojo žmona, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ji yra šališkas šioje baudžiamojoje byloje asmuo.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjęs V. B. yra konfliktiÅ¡kas asmuo, kÄ apelianto nuomone, rodo tai, kad pažymoje, iÅ¡reikalautoje iÅ¡ Å iaulių AVPK nurodyta, kad 2000 09 09 jis konfliktavo autobusų stotyje su taksistu, atmestinas. Tai, kad nukentėjusysis prieÅ¡ 10 metų konfliktavo su asmeniu, tuo labiau net nesant už tai paskirtai nuobaudai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog nukentėjusysis yra konfliktiÅ¡kas asmuo. Be to, tai, kad nukentėjusysis nėra konfliktiÅ¡kas asmuo, teisiamojo posėdžio patvirtino ir

liudytojas R. G. ir parodė, jog nėra pastebėjęs, kad V. B. pavartojęs alkoholio būtų piktybiškas (b. l. 64).

Apelianto skunde nurodytas teiginys, jog nukentėjęs V. B. kreipėsi į teismÄ su privataus kaltinimo skundu praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po įvykio, atmestinas, kadangi tai, esant aukščiau paminėtiems įrodymams dėl nuteistojo kaltės, neduoda teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad V. B. nebuvo sužalotas pagal med. ekspertų išvadas bei pats pasišalino iš priėmimo skyriaus neapžiūrėtas gydytojo bei tai, jog, nuteistojo nuomone, nebuvo sukelta skausmo V. B., atmestini. Tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas neteisėtais nuteistojo veiksmais, patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos V.

B. parodymai, tiek tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į ligoninę, kÄ patvirtina Å iaulių apskrities ligoninės pažyma (b. l. 50) ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusysis nurodė, kad jam labai skauda, aÅ¡aroja akys ir jam buvo nustatyta

diagnozė – akių terminis nudegimas (b. l. 21). O tai, kad nukentėjusysis pasišalino iš priėmimo skyriaus neapžiūrėtas gydytojo,

neduoda pagrindo teigti, kad jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas.

Paminėtina tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viskÄ susieja į vienÄ bendrÄ grandinę, į aplinkybių visetÄ , prieÅ¡ingai nei nuteistojo parodymai (kaltės

neigimas), kurie prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kas rodo, J. L. bandymÄ suklaidinti teismÄ , nurodant nebÅ«tas

aplinkybes, siekiu suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo J. L. parodymus, kuriais jis neigia savo kaltę, vertina kaip jo pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , kaip jo teisę duoti vienokius ar kitokius parodymus.

Pažymėtina ir tai, kad vertinti nukentėjusiojo, kaltininko, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymus yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.), todėl tik teismo prerogatyva yra spręsti kuriais parodymais remtis, kurie parodymai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui.

Taipogi nepagrįstas nukentėjusiojo teiginys, kad atstovavimo iÅ¡laidos yra nepagrįstai padidintos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio

turinio matyti, jog teismas visiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡sprendė atstovavimo iÅ¡laidų klausimÄ . AukÅ¡tesnės

instancijos teismas atsižvelgęs į nukentėjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį, teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ ir apimtį procese, į privataus kaltinimo bylos sudėtingumÄ , suraÅ¡ytus dokumentus, į V. B. sumokėtÄ pinigų sumÄ advokatui, ir siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡ J. L. priteista proceso iÅ¡laidų suma V. B. yra teisinga ir nėra aiÅ¡kiai per didelė.

Kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, nuosprendyje nurodytus motyvus ir

argumentus, dėl ko buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis J. L. atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo

argumentais, todėl nuteistojo apeliacinį skundÄ atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,

n u t a r i a:

Nuteistojo J. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                     Zigmas

Kavaliauskas

Teisėjai                                                                                                           Â

Irena Ivanovienė

                                 Â

                                                                                       Raimundas

Jurgaitis

   Â

                                                                                                                                             Â

                                                                    Â