Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f045bf7c-4e05-414c-b86a-ac244a6dab33 KI-generiert

Court dismissed appeal against seizure order, ruling high claim amount creates presumption of enforcement risk.

Geschäftsnummer f045bf7c-4e05-414c-b86a-ac244a6dab33
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal, upholding the district court's order to seize assets pending the resolution of a significant damages claim. The defendant argued the claim was unfounded due to his short tenure and lack of assets, but failed to rebut the legal presumption that a large monetary demand inherently risks enforcement difficulties. Consequently, the court found the first-instance ruling was legally sound and based on established case law regarding the threshold for applying provisional measures.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 108 str.; CPK 148 str.; CPK 320 str.; CPK 336 str.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.: In civil proceedings, a significant claim amount creates a legal presumption of risk to enforcement, allowing courts to apply asset seizure without requiring specific proof of future inability to pay, unless the opposing party provides concrete evidence to the contrary.

Schlagwörter

KI-generiert
provisional measures asset seizure enforcement risk significant claim legal presumption civil procedure bankruptcy administrator

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 108 str.
CPK 148 str.
Be to, apeliantas turi galimybę pasinaudoti ir kitomis proceso teisių alternatyvomis - įmokėti lėšas į teismo depozitų sÄ skaitÄ , pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areÅ¡tuoti konkretų jo turtÄ (CPK 148 str.).
CPK 320 straipsnis
Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
CPK 336 str.
Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str.
CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2008
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr. 2S-1578-619/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Kapro Lt“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

Z. dėl 75 168,90 Lt žalos atlyginimo n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovas BUAB „Kapro Lt“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo J. Z. 75 168,90 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis.

Nurodė, kad ginčas dėl didelės ieÅ¡kinio sumos, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (b.l. 27-28) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui J. Z. nuosavybės teise priklausantį 75 168,90 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ ir /ar kitÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, palikti teisę valdyti šį turtÄ ir juo naudotis.

Nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ir /ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu iÅ¡ areÅ¡tuoto turto. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, kurio suma yra žymi, pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas J.

Z. atskiruoju skundu (b.l. 1-5) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimo. Atsakovas įmonės vadovu buvo itin trumpÄ laikotarpį, t.y. nuo 2008-09-02 iki 2009-01-12. Jis perdavė visus dokumentus naujam įmonės vadovui I.

B.. Kita svarbi aplinkybė, kad atsakovas sudarė akcijų pardavimo sutartis 2009-01-13, kuriomis pardavė jam priklausančias 49 procentus UAB KAPRO Lt akcijų. Ieškovo tvirtinimu, žalos dydis nėra tiksliai apskaičiuotas ir aiškus, praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Teigia, jog ieškovas piktnaudžiauja teise teikdamas ieškinį, o ieškinio reikalavimas yra tapatus kito ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2434-431/2014).

IeÅ¡kovas siekia kuo labiau apsunkinti atsakovo situacijÄ praÅ¡ydamas turto areÅ¡to, o pats pateiktas ieÅ¡kinys yra nemotyvuotas. Teismas privalėjo nustatyti ar buvo galima tikėtis ieÅ¡kinio patenkinimo atsakovo atžvilgiu, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui. IeÅ¡kovas atsiliepimo teismui į atsakovo atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkrečias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumu, procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutÄ , nepažeidė.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.Atskirojo skundo argumentai iÅ¡ esmės yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, kuris iÅ¡ esmės nėra pagrįstas atsakovo atžvilgiu, ir pagrindų taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones nėra. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, praÅ¡antis tokių priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Å i įstatymo nuostata reikalauja iÅ¡ laikinÄ sias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieÅ¡kinys remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų bÅ«ti patenkintas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

Preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti tapatinamas su pareikÅ¡to reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylÄ iš esmės ir priimdamas sprendimÄ . Teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo.

Apelianto dėstomi argumentai, susiję su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumu, pagal savo pobÅ«dį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas sprendimÄ , tokie argumentai teismo negali bÅ«ti iÅ¡ esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Tuo pačiu paminėti argumentai nėra pagrindas panaikinti ginčijamÄ nutartį, nors teismas nutartyje dėl Å¡ių argumentų iÅ¡ esmės ir nepasisakė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo teigti, kad pagal atsakovo dėstomus argumentus ieÅ¡kovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, ir kad dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Aplinkybė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vertinant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikÅ¡mingumÄ asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį kartu su atskiruoju skundu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma 75 168,90 Lt yra atsakovui žymi, kad bÅ«tų galima bÅ«tų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotÄ prezumpcijÄ ; apeliantas pateikdamas atskirÄ jį skundÄ Å¡ios prezumpcijos nepaneigė. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinÄ sias apsaugos priemones pirmiausia pritaikė atsakovui priklausančiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant – piniginėms lėšoms, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos.

Be to, apeliantas turi galimybę pasinaudoti ir kitomis proceso teisių alternatyvomis - įmokėti lėšas į teismo depozitų sÄ skaitÄ , pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areÅ¡tuoti konkretų jo turtÄ (CPK 148 str.). Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                          Andrutė Kalinauskienė                                                                                          Â