Court dismissed appeal against seizure order, ruling high claim amount creates presumption of enforcement risk.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Court of Appeal dismissed the defendant's appeal, upholding the district court's order to seize assets pending the resolution of a significant damages claim. The defendant argued the claim was unfounded due to his short tenure and lack of assets, but failed to rebut the legal presumption that a large monetary demand inherently risks enforcement difficulties. Consequently, the court found the first-instance ruling was legally sound and based on established case law regarding the threshold for applying provisional measures.
Legislator-Regeste
KI-generiertCPK 108 str.; CPK 148 str.; CPK 320 str.; CPK 336 str.; CPK 337 str. 1 d. 1 p.: In civil proceedings, a significant claim amount creates a legal presumption of risk to enforcement, allowing courts to apply asset seizure without requiring specific proof of future inability to pay, unless the opposing party provides concrete evidence to the contrary.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
CivilinÄ byla Nr. 2S-1578-619/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. liepos 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja AndrutÄ KalinauskienÄ, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo J. Z. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus m. apylinkÄs teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB âKapro Ltâ, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB âTytusâ ieÅ¡kinį atsakovui J.
Z. dÄl 75 168,90 Lt žalos atlyginimo n u s t a t Ä: GinÄo esmÄ ieÅ¡kovas BUAB âKapro Ltâ, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB âTytusâ kreipÄsi į Vilniaus m. apylinkÄs teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo J. Z. 75 168,90 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamuosius daiktus, pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas atsakovÄ arba treÄiuosius asmenis.
NurodÄ, kad ginÄas dÄl didelÄs ieÅ¡kinio sumos, todÄl nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus m. apylinkÄs teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (b.l. 27-28) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areÅ¡tavo atsakovui J. Z. nuosavybÄs teise priklausantį 75 168,90 Lt vertÄs nekilnojamÄ jį turtÄ ir /ar kitÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ , uždraudžiant Å¡iuo turtu disponuoti, palikti teisÄ valdyti šį turtÄ ir juo naudotis.
Nesant ar esant nepakankamai atsakovui priklausanÄio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovo pinigines lÄÅ¡as, esanÄias pas atsakovÄ ir /ar treÄiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieÅ¡kovu iÅ¡ areÅ¡tuoto turto. Pirmosios instancijos teismas nustatÄs, jog ieÅ¡kinys yra turtinio pobÅ«džio, kurio suma yra žymi, pripažino, kad nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas J.
Z. atskiruoju skundu (b.l. 1-5) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. apylinkÄs teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrindÄ ieÅ¡kinio reikalavimo. Atsakovas įmonÄs vadovu buvo itin trumpÄ laikotarpį, t.y. nuo 2008-09-02 iki 2009-01-12. Jis perdavÄ visus dokumentus naujam įmonÄs vadovui I.
B.. Kita svarbi aplinkybÄ, kad atsakovas sudarÄ akcijų pardavimo sutartis 2009-01-13, kuriomis pardavÄ jam priklausanÄias 49 procentus UAB KAPRO Lt akcijų. IeÅ¡kovo tvirtinimu, žalos dydis nÄra tiksliai apskaiÄiuotas ir aiÅ¡kus, praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Teigia, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiauja teise teikdamas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio reikalavimas yra tapatus kito ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimui (Vilniaus apygardos teismo civilinÄ byla Nr. 2-2434-431/2014).
IeÅ¡kovas siekia kuo labiau apsunkinti atsakovo situacijÄ praÅ¡ydamas turto areÅ¡to, o pats pateiktas ieÅ¡kinys yra nemotyvuotas. Teismas privalÄjo nustatyti ar buvo galima tikÄtis ieÅ¡kinio patenkinimo atsakovo atžvilgiu, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas tikÄtinai nepagrindÄ savo ieÅ¡kinio reikalavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.
Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dÄl grÄsmÄs bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui. IeÅ¡kovas atsiliepimo teismui į atsakovo atskirÄ jį skundÄ nepateikÄ. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs skundžiamos apeliacine tvarka nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudodamas diskrecijos teise vertinti konkreÄias bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumu, procesinių teisÄs normų, reglamentuojanÄių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutÄ , nepažeidÄ.
Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.Atskirojo skundo argumentai iÅ¡ esmÄs yra susijÄ su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieÅ¡kinio pagrįstumo, kuris iÅ¡ esmÄs nÄra pagrįstas atsakovo atžvilgiu, ir pagrindų taikyti byloje laikinÄ sias apsaugos priemones nÄra. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka.Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, praÅ¡antis tokių priemonių taikymo, tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ .
Å i įstatymo nuostata reikalauja iÅ¡ laikinÄ sias apsaugos priemones taikanÄio teismo preliminariai įvertinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieÅ¡kinys remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galÄtų bÅ«ti patenkintas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-251/2011).
Preliminarus ieÅ¡kinio reikalavimų vertinimas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones negali bÅ«ti tapatinamas su pareikÅ¡to reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinÄdamas bylÄ iš esmÄs ir priimdamas sprendimÄ . Teismo atliekamas prima facie ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dÄl to, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ , praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris nÄra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalÄs bÅ«ti tenkinamas dÄl pakankamai akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo.
Apelianto dÄstomi argumentai, susijÄ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepagrįstumu, pagal savo pobÅ«dį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinÄdamas bylÄ iÅ¡ esmÄs ir priimdamas sprendimÄ , tokie argumentai teismo negali bÅ«ti iÅ¡ esmÄs vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus â taikant laikinÄ sias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Tuo paÄiu paminÄti argumentai nÄra pagrindas panaikinti ginÄijamÄ nutartį, nors teismas nutartyje dÄl Å¡ių argumentų iÅ¡ esmÄs ir nepasisakÄ.
TaÄiau apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pagrindo teigti, kad pagal atsakovo dÄstomus argumentus ieÅ¡kovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, ir kad dÄl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginÄijamÄ nutartį, pažeidÄ CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nÄra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonÄ, kuria siekiama kaip įmanoma greiÄiau užkirsti keliÄ aplinkybÄms, galinÄioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .
Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra grÄsmÄ, jog, nesiÄmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklÄ, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turÄti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grÄsmÄ teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkreÄioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grÄsmÄs atsiradimo tikimybÄ (Žr. pvz.:
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinÄje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinÄje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). AplinkybÄ, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginÄas byloje yra kilÄs dÄl didelÄs pinigų sumos priteisimo, kadangi didelÄ reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Žr. pvz.:
Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužÄs 8 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkriÄio 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vertinant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelÄ, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikÅ¡mingumÄ asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonÄs, apeliantas turi galimybÄ paneigti aplinkybÄ, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelÄ, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinÄ padÄtį kartu su atskiruoju skundu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma 75 168,90 Lt yra atsakovui žymi, kad bÅ«tų galima bÅ«tų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotÄ prezumpcijÄ ; apeliantas pateikdamas atskirÄ jį skundÄ Å¡ios prezumpcijos nepaneigÄ. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, siekdamas, kad pritaikyti ribojimai atsakovui sukeltų kuo mažesnius suvaržymus, laikinÄ sias apsaugos priemones pirmiausia pritaikÄ atsakovui priklausanÄiam turtui, o tik jo nesant ar nepakankant â piniginÄms lÄÅ¡oms, nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos.
Be to, apeliantas turi galimybÄ pasinaudoti ir kitomis proceso teisių alternatyvomis - įmokÄti lÄÅ¡as į teismo depozitų sÄ skaitÄ , pateikti praÅ¡ymÄ pakeisti taikytas apsaugos priemones ar areÅ¡tuoti konkretų jo turtÄ (CPK 148 str.). Vadovaudamasis iÅ¡dÄstytais argumentais apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad ginÄijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde iÅ¡dÄstytais argumentais nÄra pagrindo. AbsoliuÄių ginÄijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., n u t a r Ä: Vilniaus m. apylinkÄs teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja                                          AndrutÄ KalinauskienÄ                                                                                          Â