Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f041e64d-2ddc-4ffa-bb02-657c52c1c3bc KI-generiert

Court dismisses appeal in lease dispute, ruling defendant failed to prove asset sold at undervalue.

Geschäftsnummer f041e64d-2ddc-4ffa-bb02-657c52c1c3bc
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance judgment against the defendant company 'Jagra'. The defendant argued the leased vehicle and trailer were sold at an undervalue, but the court found this claim unsupported because the defendant provided no evidence of comparable market prices or a higher sale value. Consequently, the court determined the defendant failed to meet their burden of proof regarding the sale price, leaving the original judgment intact.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 182 str.; CPK 326 str. 1 d. 1 p. - The burden of proof lies with the party claiming a sale was at an undervalue; failure to provide evidence of comparable prices or higher value results in the claim being rejected.

Schlagwörter

KI-generiert
lease contract termination undervalue sale burden of proof asset valuation civil procedure code

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 182 str.
CPK 93 str.
CPK 98 str.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-2316-603/2013                        Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04582-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 63.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. sausio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir A.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto A. G. įmonės „Jagra“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams A. G. įmonei „Jagra“, A. G. dėl negrÄ Å¾into turto likutinės vertės, papildomų iÅ¡laidų, skolos (nesumokėtų palÅ«kanų įmokų), procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų A.

G. įmonės „Jagra“, A. G. nuostolių, patirtų nutraukus lizingo sutartis, atlyginimÄ - 85 696,50 Lt: nuostolių dėl lizingo dalykų pardavimo atlyginimÄ - 55 646,23 Lt, papildomas iÅ¡laidas - 5 382,64 Lt, nesumokėtas palÅ«kanų įmokas - 24 667,63 Lt; 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir A. G. įmonė „Jagra“ 2007-11-20 sudarė lizingo sutartį Nr. LT064338 dėl balninio vilkiko „Volvo FH-12“ ir 2007-12-03 lizingo sutartį Nr. LT064339 dėl tentinės bortinės puspriekabės „Schwarzmüller SPA3/E“ lizingo (toliau – lizingo sutartys).

Perdavęs šį turtÄ atsakovui A. G. įmonė „Jagra“ valdyti ir naudotis juo, ieÅ¡kovas įsipareigojo, Å¡iam atsakovui įvykužius visas lizingo sutarčių sÄ lygas, perleisti turtÄ Å¡io atsakovo nuosavybėn. IeÅ¡kovas su atsakovu A. G. 2007-11-20 sudarė laidavimo sutartį Nr. LT064338/L ir 2007-12-03 laidavimo sutartį Nr. LT 064339/L (toliau – laidavimo sutartys), kuriomis laidavo už savo įmonės tinkamÄ prievolių, kylančių iÅ¡ nurodytų atitinkamų lizingo sutarčių, įvykdymÄ .

Atsakovas A. G. įmonė „Jagra“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Ä®mokų už A. G. įmonę „Jagra“ nesumokėjo ir akcesoriÅ¡kÄ prievolę turintis laiduotojas. Todėl ieÅ¡kovas 2008-12-16 (praneÅ¡imas Nr. 01-30-3426, b. l.

28) nutraukė lizingo sutartis su A. G. įmone „Jagra“ ir pareikalavo, kad Å¡i įmonė sumokėtų skolas, susidariusias pagal lizingo sutartis bei grÄ Å¾intų lizinguotÄ turtÄ . Atsakovas A. G. įmone „Jagra“ įvykdė ieÅ¡kovo reikalavimÄ padengti susidariusį įsiskolinimÄ ir grÄ Å¾inti turtÄ , tačiau dėl sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovas patyrė nuostolių. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti palÅ«kanų įmokų už visÄ pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos, t.y. 24 667,63 Lt.

Turtas, buvęs lizingo sutarčių dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, todėl pagal lizingo sutartis, ieškovas turi teisę reikalauti šio nuostolio atlyginimo, dalis kurio – 3 528,29 Lt buvo padengta, todėl likusi suma sudaro 55 646,23 Lt. Ieškovas pagal lizingo sutarčių nuostatas turi teisę reikalauti atlyginti 5 382,64 Lt dydžio patirtas papildomas išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad neginčija, jog atsakovas A. G. įmonė „Jagra“ pažeidė lizingo sutarčių nuostatas ir, kad sutartys buvo nutrauktos pagrįstai. Tačiau lizinguotas turtas buvo parduotas už per maÅ¾Ä , ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ . IeÅ¡kovas turėjo pasiÅ«lyti lizinguojamÄ turtÄ iÅ¡sipirkti laiduotojui, tačiau laiduotojas tokio pasiÅ«lymo negavo. Lizingo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.2.3. punkto sÄ lygos dėl palÅ«kanų suteikia ieÅ¡kovui nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su turto suradimu, t.y. dėl 3 000,00 Lt sumokėtų UAB „Privačių detektyvų biuras“, nes ieÅ¡kovas Å¡iuos pinigus sumokėjo dėl savo, o ne dėl atsakovų kaltės.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. įmonės „Jagra“ ir A. G. nuostolių atlyginimÄ - 55 646,23 Lt; priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų A.

G. įmonės „Jagra“ ir A. G. papildomas iÅ¡laidas - 5 382,64 Lt; priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. įmonės „Jagra“ ir A. G. palÅ«kanas - 24 667,63Lt; priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų A. G. įmonės „Jagra“ ir A. G. 5 % dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ - 85 696,50 Lt nuo 2012-06-04 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų A. G. įmonės „Jagra“ ir A. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas lygiomis dalimis; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų A.

G. įmonės „Jagra ir A. G. iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir A. G. įmonė „Jagra“ 2007-11-20 sudarė lizingo sutartį Nr. LT064338 dėl balninio vilkiko „Volvo FH-12“ ir 2007-12-03 lizingo sutartį Nr. LT064339 dėl tentinės bortinės puspriekabės „Schwarzmüller SPA3/E“ lizingo. Perdavęs šį turtÄ atsakovui A. G. įmonė „Jagra“ valdyti ir naudotis juo, ieÅ¡kovas įsipareigojo, Å¡iam atsakovui įvykužius visas lizingo sutarčių sÄ lygas, perleisti turtÄ Å¡io atsakovo nuosavybėn. IeÅ¡kovas su atsakovu A.

G. 2007-11-20 sudarė laidavimo sutartį Nr. LT064338/L ir 2007-12-03 laidavimo sutartį Nr. LT 064339/L, kuriomis laidavo už savo įmonės tinkamÄ prievolių, kylančių iÅ¡ nurodytų atitinkamų lizingo sutarčių, įvykdymÄ . Pagal laidavimo sutarčių 1 - 5 punktus atsakovas A. G. neatlygintinai įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei atsakovas - A. G. įmonė „Jagra“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal aukščiau nurodytas lizingo sutartis.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo reikÅ¡ti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 1.125 straipsnio 8 dalis). Laidavimo sutarties Å¡alys susitarė dėl CK 6.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti netaikymo ir laisva valia tarpusavio susitarimu pakeitė šį terminÄ tinkamo prievolių, kylančių iÅ¡ lizingo sutarčių, įvykdymo sÄ lyga. Atsakovas A. G. įmonė „Jagra“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes vėlavo mokėti įmokas.

Ä®mokų už A. G. įmonę „Jagra“ nesumokėjo ir akcesoriÅ¡kÄ prievolę turintis laiduotojas. Todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas pagrįstai nutraukė lizingo sutartis su A. G. įmone „Jagra“ ir pareikalavo, kad Å¡i įmonė sumokėtų skolas, susidariusias pagal lizingo sutartis bei grÄ Å¾intų lizinguotÄ turtÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui lizingo dalykai buvo grÄ Å¾inti tik 2009-08-25 pasinaudojus UAB „Privačių detektyvų biuras“ paslaugomis. Nutraukęs lizingo sutartis dėl sutarčių netinkamo vykdymo, pagal lizingo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 11.2.3. punktų nuostatas ieÅ¡kovas įgijo teisę realizuoti grÄ Å¾intus lizingo dalykus, o A.

G. įmonė „Jagra“ ir A. G. įsipareigojo padengti lizingo davėjo realizuoto turto kainos ir mokėjimų (su palÅ«kanomis), likusių įvykdyti pagal grafikus, skirtumÄ . 2009-11-04 ieÅ¡kovas pardavė lizinguotÄ turtÄ : vilkikÄ už 33 716,59 Lt (be PVM), puspriekabę už 25 896,00 Lt (be PVM). Dėl Å¡io pardavimo ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, kuriuos sudaro turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos be PVM skirtumas 59 174,52 Lt, palÅ«kanų įmokos pagal įmokų grafikÄ 24 667,63 Lt ir papildomos iÅ¡laidos, susijusios su lizingo dalykų atsiėmimu, saugojimu ir pardavimu 5 382,64 Lt.

IeÅ¡kovas nereikalavo iÅ¡ atsakovų dalies nuostolių atlyginimo 3 528,29 Lt, kadangi Å¡iÄ nuostolių atlyginimo dalį atsakovai sumokėjo. Likusi nuostolių atlyginimo dalis 85 696,50 Lt priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai. Teismas pripažino, kad atsakovų argumentai apie per dideles turto susigrÄ Å¾inimo, saugojimo, pardavimo iÅ¡laidas bei pernelyg maÅ¾Ä turto pardavimo kainÄ neturi įtakos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Rinkos sÄ lygos nulėmė ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl lizingo sutarties nutraukimo dydį 85 696,50 Lt (neatlygintoji nuostolių dalis).

Atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovas realiai galėjo patirti mažesnius nuostolius. Apeliaciniame skunde atsakovas A. G. įmonė „Jagra“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priimti naujus įrodymus. Nurodė, kad teismas pažeidė teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , nes atsisakė priimti teismo 2013-02-04 posėdyje pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir 2009-03-12 mokėjimo kvitÄ 3 600,00 Lt, kurie turėjo esminės reikÅ¡mės priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nors to paties posėdžio metu teismas priėmė ir prie bylos medžiagos prijungė ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus.

Be to, nors byloje yra įgaliojimas G. S., teismas 2013-03-08 nutartimi atsisakė tenkinti 2013-03-07 G. S. praÅ¡ymÄ ir nedavė sutikimo leisti perduoti atsakovui A. G. įmonei „Jagra“ teismo posėdžio protokolo ir garso įraÅ¡o. Apeliantui praÅ¡ant gauti teismo 2013-02-04 posėdžio garso įraÅ¡Ä , teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino. Tokiu bÅ«du buvo suvaržyta apelianto teisė tinkamai pasiruoÅ¡ti apeliaciniai. Teismas neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigÄ klaidingai sprendė, jog atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kovas galėjo patirti mažesnių nuostolių, nes pareiga įrodyti nuostolių dydį ir pagrįstumÄ tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų siekęs parduoti lizinguojamÄ turtÄ už likutinę vertę, kad turtas buvo pardavinėjamas vieÅ¡o aukciono bÅ«du ir parduotas už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ . Teismo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai bÅ«tų ieÅ¡koję potencialių pirkėjų ir teikę savo pasiÅ«lymus, paneigia ieÅ¡kovo 2013-01-11 atsakymas Nr. SL-SR/13-293, kuriame jis nurodė, kad jo, kaip turto savininko teisė, yra laisvai savo nuožiÅ«ra parduoti turtÄ už jam priimtinÄ kainÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nepageidavo jokių pasiÅ«lymų.

Vertinant lizinguojamo turto kainÄ bÅ«tin įvertinti aplinkybę, kad lizinguojamas turtas buvo remontuojamas, prižiÅ«rimas su tikslu jį įsigyti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad atsakovai nepasinaudojo 2012-11-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teikti praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. SusigrÄ Å¾into lizingo sutarties objekto pardavimas nėra lizingo davėjo veikla, dėl netinkamo lizingo gavėjo sutarties vykdymo turto, kurį susigrÄ Å¾ino lizingo davėjas, nuvertėjimo rizika tenka lizingo gavėjui, iÅ¡skyrus, jeigu lizingo gavėjas įrodytų, kad lizingo davėjas veikė nepakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, dėl to nuvertėjo atsiimtas turtas arba atsirado kiti nuostoliai.

Atsakovai neįrodė lizingo davėjo kaltės, susijusios su nuostolių atsiradimu. Apeliacinis skundas netenkintinas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos.

Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymÄ , apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo aktas, bet ne Å¡alių ginčas, todėl apeliacinis procesas nėra laikomas pirmosios instancijos teismo proceso tęsiniu ar pakartotiniu bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai bÅ«dinga, kad aukÅ¡tesnės instancijos teisme yra tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nepadarė klaidų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsikako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apelianto kartu su apeliaciniu skundu į bylÄ pateikti nauji įrodymai (susiraÅ¡inėjimas su ieÅ¡kovu bei UAB „Baltijos realizacijos centras, PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, mokėjimo dokumentai) ir ieÅ¡kovo 2013-12-13 pateikti nauji įrodymai (įmokų pagal lizingo sutartis mokėjimų ir įsiskolinimo susidarymo iÅ¡klotinės, PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros) priimtini, kaip patenkantys į CPK 314 straipsnyje nurodytÄ atvejį, - kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Å alių sudarytų lizingo sutarčių 11.2.3 punktuose numatyta, kad lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę „nutraukti Sutartį, pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti Lizingo bendrovei TurtÄ , bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo bendrovę grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu Klientas bÅ«tų tinkamai įvykdęs Sutartį“, t.y. sutarties Å¡alys sutartimi įtvirtino analogiÅ¡kÄ CK 6.574 straipsniui nuostatÄ .

Dėl nurodyto laikytina, kad ieÅ¡kovas, nutraukęs lizingo sutartis, kurių nutraukimo teisėtumo klausimas Å¡ioje byloje nekeliamas, turi teisę reikalauti atlyginti pardavus iÅ¡ lizingo gavėjo atsiimtÄ turtÄ patirtus nuostolius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neiÅ¡pirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto kainos ir pinigų sumos, gautos pardavus lizingo davėjo susigrÄ Å¾intÄ lizingo sutarties dalykÄ (turto realizavimo kainos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad lizingo davėjui turi bÅ«ti atlyginta tiek nuostolių, kad jie grÄ Å¾intų jį į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovams atlyginti patirtus nuostolius iÅ¡ turto pardavimo yra teisėtas ir pagrįstas.Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad turtas, buvęs lizingo sutarčių dalyku, buvo parduotas už per maÅ¾Ä kainÄ , o pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .

Atsakovų teigimu, atsakovas privalėjo įrodyti nuostolių dydį ir pagrįstumÄ bei tai, kad ginčo turtas buvo parduotas už jo likutinę vertę. Taigi, atsakovams teigiant, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog turtas buvo parduotas ne už mažesnę, nei rinkos kaina, byloje turėjo bÅ«ti sprendžiama, ar turtas buvo parduotas už rinkos kainÄ .IeÅ¡kovas pateikė 2009-09-21 UAB „Baltijos realizacijos centras“ preliminariÄ iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ balninio vilkiko „Volvo FH-12“ (rida 75 5940 km; bendras techninis stovis 2 iÅ¡ 5) rinkos kaina yra 41 434,00 Lt be PVM, o greito pardavimo kaina – 31 075,00 Lt be PVM (b.l. 102).

Pagal 2009-12-13 UAB „Baltijos realizacijos centras“ preliminariÄ iÅ¡vadÄ , tentinės bortinės puspriekabės „Schwarzmüller SPA3/E“ (bendras techninis stovis 3 iÅ¡ 5) rinkos kaina yra 24 169,00 Lt be PVM, o greito pardavimo kaina – 17 264,00 Lt be PVM (b.l. 103). Byloje įrodyta, jog 2009-11-04 ieÅ¡kovas pardavė lizinguotÄ turtÄ : vilkikÄ už 33 716,59 Lt (be PVM), puspriekabę už 25 896,00 Lt (be PVM) (b.l. 30-33). Apeliaciniame skunde apeliuojama į tai, kad UAB „Baltijos realizacijos centras“ preliminarios iÅ¡vados nėra oficialÅ«s turto vertinimo dokumentai.

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateikti turto vertę nustatantys dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-12-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos reikalavimų. Nepaisant to, Å¡ie dokumentai, vertinant patikimumo aspektu, yra tinkami raÅ¡ytiniai įrodymai (informacijos Å¡altinis). Kaip žinoma, lizingo santykiuose daikto savininkas yra lizingo davėjas ir kuo jis daiktÄ parduoda didesne kaina, tuo jo nuostolis yra mažesnis, todėl lizingo davėjas nėra suinteresuotas daiktÄ parduoti mažesne kaina, jei yra galimybės daiktÄ parduoti didesne kaina.

Turto vertę tam tikru laikotarpiu atspindi rinkos sÄ lygomis sudaryti realÅ«s sandoriai, todėl tikroji grÄ Å¾into lizingo objekto vertė paaiÅ¡kėja jį pardavus. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvo realių galimybių parduoti transporto priemones didesne nei parduota kaina, tačiau ieÅ¡kovas tokias galimybes bÅ«tų ignoravęs. Atsakovai buvo ne kartÄ informuoti apie sutarčių nutraukimÄ ir žinojo apie pradėtÄ turto realizavimÄ tretiesiems asmenims, todėl galėjo patys ieÅ¡koti ir siÅ«lyti pirkėjÄ už didesnę kainÄ , tačiau to nepadarė.

Apeliantai neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius apie pernelyg maÅ¾Ä turto realizavimo vertę ir neprašė teismo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad nereikia įrodinėti, jog lizingo bendrovė turtÄ pardavė per maža kaina, ypač, kai ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, kad turtas parduotas tinkamai. Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, iÅ¡vardina CPK 182 straipsnis. Apelianto kaip akivaizdi nurodoma aplinkybė, kad turtas galėjo bÅ«ti parduotas už didesnę kainÄ , į CPK 182 straipsnio sÄ raÅ¡Ä nepatenka, taigi ji reikalauja įrodinėjimo.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai užėmė itin pasyviÄ pozicijÄ ir nepateikė ne tik parduoto turto vertės įrodymų, bet ir jokių palyginamų objektų kainų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie turto pardavimÄ per pigiai. Dėl to spręstina, kad atsakovai neįrodė lizinguoto turto pardavimo kainos nepagrįstumo. IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įmokų pagal lizingo sutartis Nr. LT064338, LT064339 mokėjimų ir įsiskolinimo susidarymo (įskaitant palÅ«kanų skaičiavimÄ ) iÅ¡klotinių matyti, atsakovo A.

G. įmonės „Jagra“ 2009-03-12 atliktas 3 600,00 Lt dydžio mokėjimas, kurį patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas AB „Swedbank“ 2009-03-12 mokėjimo nurodymas Nr. 1, buvo skirtas padengti dalį nuostolio (3 528,29 Lt) pagal lizingo sutartį LT064338, likusia dalimi padengiant vykdymo iÅ¡laidas. Taigi, ieÅ¡kovas, nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ , įtraukė atsakovo atliktÄ 3 600,00 Lt mokėjimÄ ir ieÅ¡kiniu reikalavo 55 646,23 Lt nuostolių atlyginimo vietoje 59 174,61 Lt, taip pat 24 667,63 Lt palÅ«kanų įmokų ir 5 382,64 Lt papildomų iÅ¡laidų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėtos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ nei dėl apelianto nurodytų, nei dėl kitų motyvų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantui neatlygintinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Loreta Lipnickienė TeisėjaiAndrutė Kalinauskienė A. M.