Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0408710-58e9-4c76-86cf-cbd1c4e0334f KI-generiert

Appeal dismissed; assault conviction upheld despite witness absence and sentencing within statutory range.

Geschäftsnummer f0408710-58e9-4c76-86cf-cbd1c4e0334f
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appellate court rejected the defendant's appeal, affirming the first-instance conviction for causing serious health impairment through assault. The defendant argued that a potential witness, V. J., should have provided favorable testimony, but the court found no evidence to support this claim since the witness was never interviewed. Consequently, the court determined the original sentence was appropriate and within the legal limits, rejecting any request for leniency.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LR BK 129 str. 1 d.; LR BK 64 str. 1 d. 3 d.; LR BK 54 str.; LR BK 60 str. 1 d. 9 p.; LR BK 61 str. 4 d. – A conviction for assault causing serious health impairment stands when the defendant fails to prove the absence of a material witness, and the imposed sentence falls within the statutory range without mitigating circumstances.

Schlagwörter

KI-generiert
assault causing serious health impairment appeal against criminal conviction sentencing within statutory range absence of material witness mitigating circumstances requirement

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
LR BK 129 str. 1 d.
, šiais veiksmais padarydamas LR BK 129 str. 1 d.
LR BK 64 str. 1 d. 3 d.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu
LR BK 54 str.
bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.
LR BK 60 str. 1 d. 9 p.
LR BK 61 str. 4 d.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

                                                                                     Baudžiamoji

byla Nr. 1A-309/2010

                                                                                   Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.1.8; 2.1.6.2 (S)

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              2010 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos), teisėjų: Aloyzo Kruopio ir Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Agatai Minkel, Â Â

dalyvaujant prokurorui Sergej Bekiš,

gynėjui Romualdui Juozui Lelertavičiui,

nuteistajam

J. Č.,

vertėjai Vladislavai Tumas,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

J. Č. (J. Č.) apeliacinį skundÄ

dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su ankstesniu

nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė                  J. Č. paskirta

laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 3 mėnesiams.

Iš J. Č. priteista D. B. 9136 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. Č. priteista Valstybinei ligonių kasai 2558,70 Lt.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. Č. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 16 d., 23 val., iki 2009 m. rugpjūčio      17 d.,

01 val., prie baro „Duomenys neskelbtini“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V.

B. metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip tris smÅ«gius kumščiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvÄ ir pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdelę virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje deÅ¡inėje pusėje, kurie tiek kartu, tiek atskirai yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o taip pat padarydamas V. B. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose momens – pakauÅ¡io srityje, kairėje pusėje, masyvia kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose kairiame žande, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma, sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sužalojimas. 2009 m. rugpjūčio

18 d., apie 05 val.           30 min., V. B. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje

ligoninėje nuo patirto galvos sumušimo, kraujo išsiliejimo po galvos smegenų

kietuoju dangalu, mirė, t. y. taip J. Č. tyčia nužudė V. B. , šiais veiksmais padarydamas LR BK 129 str. 1 d.

numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Č. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, jog bylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, dėl ko pažeistos jo teisės į gynybÄ bei nekaltumo prezumpcijos principas. Nesutinka su jo nuteisimu pagal LR BK 129 str. 1 d. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra minėto nusikaltimo požymių, tÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vados, objektyvi bylos medžiaga, t. y. iÅ¡ vaizdo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis, kÄ , beje, patvirtino ir apklausti liudytojai. Jo žiniomis, tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas V. J., kuris davė jam naudingus parodymus, tačiau dėl neaiÅ¡kių priežasčių pastarasis neįtrauktas į apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Å ios aplinkybės patvirtina neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinėjimÄ . PraÅ¡o iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistasis J. Č. ir jo gynėjas prašė patenkinti nuteistojo skundÄ , o

prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.

Nuteistojo

J. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. Č. nesutinka su jo įvykdytų nusikalstamų veiksmų juridine kvalifikacija ir praÅ¡o juos kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį. Akivaizdu, kad toks apelianto praÅ¡ymas yra deklaratyvus, kadangi nuteistasis net nenurodo LR BK

atitinkamo straipsnio, pagal kurį turėtų būti vertinami jo veiksmai. Maža to,           J. Č. neišdėsto

jokių argumentų, patvirtinančių esant pagrindÄ taikyti kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku, nei kokį konkretų LR BK straipsnį praÅ¡oma taikyti, tai kokiais motyvais grindžiamas toks praÅ¡ymas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo J. Č. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teismas savo iÅ¡vadas pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistojo J. Č. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d., kadangi jie atitinka bÅ«tent Å¡io baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaip deklaratyvus atmetamas apelianto teiginys, jog bylÄ nagrinėjęs teisėjas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, dėl ko pažeistos jo, t. y. nuteistojo J. Č., teisės į gynybÄ bei nekaltumo prezumpcijos principas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas jokiais argumentais nepagrindžia nurodyto teiginio, t. y. nenurodomi motyvai, kuo pasireiÅ¡kė teismo Å¡aliÅ¡kumas, kokiu bÅ«du pažeistos teisės į gynybÄ ar nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas LR BPK 44 str. 5 d. Å i baudžiamojo proceso įstatymo norma kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nuostatos, numatančios, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Toks principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylÄ teismas su abiem proceso Å¡alimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iÅ¡ jų palankumo t. y. kad teismas negali bÅ«ti suinteresuotas priimti vienai iÅ¡ Å¡alių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

Minėtas nuostatas dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo detalizuoja LR BPK 58 str., pateikiantis sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Pateiktame apeliaciniame skunde

nėra nurodyta nė viena iš šiame baudžiamojo proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad

bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ar asmeniÅ¡kai teisėjas R. Kisielius buvo Å¡aliÅ¡ki, neobjektyvÅ«s, suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad apygardos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, nereiÅ¡kia teismÄ ar teisėjÄ buvus Å¡aliÅ¡kus. Tad, atsižvelgiant į apelianto skundo kontekstÄ , nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.

Taip pat nepagrįstas skundo teiginys dėl pažeistų teisių į gynybÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pirmos įtariamojo apklausos momento nuteistojo teisėms ir teisėtiems interesams atstovavo gynėjas advokatas, kurio dalyvavimas užtikrintas viso baudžiamojo proceso metu. NeaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , apeliantas taip pat nenurodo nė vieno argumento tokiam teiginiui pagrįsti.

Ginčydamas teismo iÅ¡vadÄ dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo įvykdžius V.

B. nužudymÄ , apeliantas nurodo neva jo veiksmuose nėra LR BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vados, vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga, be to, liudytojai patvirtino, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis. Su tokiu nuteistojo J. Č. skundo teiginiu sutikti negalima. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius motyvus, pagrindžiančius įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ . Pažymėtina, jog apeliantas neginčija konkrečių teismo iÅ¡vadų, o tik deklaratyviai neigia padaręs LR BK 129 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . PrieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, atliktomis specialisto iÅ¡vadomis nustatyta, kad nukentėjusiojo V. B. mirtį sukėlęs kraujo iÅ¡siliejimas, iÅ¡sivystęs dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose kairiame žande, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, buvo suduoto smÅ«gio bei griuvimo pasekmė, t. y. sudavus smÅ«gį buvo padaryta kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose kairiajame žande, o nugriuvus atsirado kraujosruva momens – pakauÅ¡io srityje. Surinktais įrodymais

neginčijamai nustatyta, jog būtent       J. Č. kumščiu sudavė nukentėjusiajam smūgį

į veidÄ , dėl ko pastarasis pargriuvo ir atsitrenkė į kietÄ pavirÅ¡ių. Vadinasi, tiek suduotÄ smÅ«gį, tiek vėliau sekusį nukentėjusiojo pargriuvimÄ ir atsitrenkimÄ tiesiogiai sÄ lygojo J. Č. veiksmai. Nors nuteistasis teigia neva jo nusikalstamus veiksmus paneigia vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga, tačiau su tuo sutikti niekaip negalima. Minėta vaizdinė medžiaga buvo peržiÅ«rėta pirmosios instancijos teisme, su ja susipažino ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Vaizdo stebėjimo kameros aiÅ¡kiai užfiksavo momentÄ , kuomet apeliantas kumščiu smÅ«giavo nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis pargriuvo.

Nėra jokio

pagrindo teigti, jog J. Č. neva buvo priverstas trenkti V. B.. Anot apelianto, būtent nukentėjusysis išprovokavo jo

veiksmus, kÄ apklausti patvirtino ir liudytojai (tiesa, skunde neįvardijamas nė vienas konkretus liudytojas). Suprantama, jog apeliantas tokiais parodymais siekia suÅ¡velninti atsakomybę dėl įvykdytų smurtinių veiksmų, sukėlusių neatitaisomas pasekmes. Visgi bylos duomenys aiÅ¡kiai liudija, jog asmeninio konflikto, kilusio tarp J. Č. ir V. B., aplinkybės nebuvo susiklosčiusios taip, jog J. Č. buvo priverstas imtis smurtinių veiksmų. Neabejotina, jog apeliantas turėjo aiÅ¡kiÄ elgesio pasirinkimo galimybę, konflikto pobÅ«dis ir eiga nesudarė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis neva turėjo tik vienÄ elgesio variantÄ â€“ panaudoti smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį V. B. . Tokių aplinkybių nenurodė ir apklausti liudytojai. Antai apklausiamas R.

G. parodė nežinantis, kuris iÅ¡ konfliktavusių asmenų (J. Č. ar V. B.) pradėjo muÅ¡tynes, jam nežinoma ir konflikto priežastis, tačiau liudytojas patvirtino matęs, kaip „kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į žandikaulio sritį, atrodo, vienÄ smÅ«gį ir nukentėjusysis nugriuvo ant nugaros. Nukentėjusysis nugriuvo ir gulėjo < ... >“ (t. 1, b. l. 102-103; t. 3, b. l. 14-15). Liudytoja J.

Z. duodama parodymus nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog nuteistasis buvo provokuojamas bei verčiamas imtis smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 94-95; t. 3, b. l. 17-18). Dar vienas įvykio vietoje buvęs asmuo – liudytojas P. J. – apklausiamas minėjo, jog nukentėjusysis „prisikabino“ prie J. Č., tačiau detali liudytojo parodymų analizė aiÅ¡kiai rodo, kad apeliantas smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė ne dėl priverstinų aplinkybių, o todėl, kad pats savo noru pasirinko tokį elgesio variantÄ , nors iÅ¡ esmės tuo metu konfliktas jau buvo baigtas („< ... >

nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo prie baro (duomenys neskelbtini) ir gėrė < ... > po to nukentėjusysis

prisikabino prie Ž. (J. Č.). Jie nuėjo pasikalbėti prie pastato kampo. Pamačiau, kaip nukentėjusysis pagriebė kaltinamajam už kojų ir

jie nukrito. Po to abu atsikėlė, sako „bratka bratka“, apsikabino. Tada Ž. (J. Č. ) grįžo prie baro. Po 10 min. vėl atėjo nukentėjusysis

kažko Ž. paklausti, o Ž. jam trenkė kumščiu į veidÄ < ... > į kairę pusę. Nukentėjusysis nukrito gulėti“ (t. 1, b. l. 110-113; t. 3, b. l. 15-16).

Tad bylos aplinkybėmis nustatyta, kad bÅ«tent dėl J. Č. smurtinių veiksmų buvo padaryti mirtini sužalojimai nukentėjusiajam V. B.. Apeliantas, tyčia suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai itin svarbiÄ sritį – galvÄ (veidÄ ), neabejotinai suvokė rizikingÄ tokių nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, numatė, jog jie gali sukelti negrįžtamas pasekmes, ir nors jų iÅ¡skirtinai nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo J. Č. veiksmus kvalifikavo kaip tyčinį nužudymÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d., teisingai pažymėdamas nesant jokio pagrindo veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 132 str. 1 d.

Skunde apeliantas mini aplinkybę, jog liudytojas V. J. davė jam naudingus parodymus, tačiau pastarasis dėl neaiÅ¡kių priežasčių nebuvo įtrauktas į apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . NeaiÅ¡ku, kokiais duomenimis remdamasis, nuteistasis tvirtina minėtÄ asmenį davus jam palankius parodymus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad toks asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas liudija, jog tyrimo metu peržiÅ«rėtame apsaugos kamerų įraÅ¡e įvykio metu buvo užfiksuotas vyriÅ¡kis, kuris galimai identifikuotas kaip V. J., tačiau pareigÅ«nams nepavyko surasti Å¡io asmens bei jį apklausti (t. 1, b. l. 132). Neapklausus nurodyto asmens liudytoju, pastarasis, savaime suprantama, nebuvo įtrauktas į teisiamajame posėdyje apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Taigi apelianto teiginys dėl neva jam palankių V. J. parodymų yra nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl atmetamas kaip nepasitvirtinęs.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. Č. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), sukėlęs negrįžtamas pasekmes, atėmusias žmogaus gyvybę, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybę, kaltininko asmenybę (anksčiau 4 kartus teistas, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, 2 kartus baustas administracine tvarka, įraÅ¡ytas į Priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę), įvertino kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos (sudavęs smÅ«gį, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, palikdamas nukentėjusįjį gulėti) ir skyrė bausmę, savo dydžiu lygiÄ straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Kolegijos manymu, tokia bausmė yra teisinga ir pagrįsta, nėra jokio teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti. Pažymėtina, jog vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d., tuo atveju, kai yra minėtame straipsnyje nurodytos sÄ lygos (kaltininkas savo noru prisipažino nusikaltęs, nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ ) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra skiriama bausmė, ne didesnė už sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį, arba su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tuo tarpu Å¡iuo atveju nenustačius iÅ¡ esmės nė vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų ir esant vienai aplinkybei, sunkinančiai kaltininko atsakomybę, teismas J. Č. skyrė sankcijos vidurkiui lygiÄ bausmę, kas aiÅ¡kiai rodo, jog paskirta bausmė nėra per griežta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

                                    Â

Nuteistojo

J. Č. apeliacinį skundÄ atmesti. Â

Kolegijos

pirmininkė                                                                         Rūta Mickevičienė

Teisėjai                                                                                               Aloyzas Kruopys

                                                                                                           Violeta

Ražinskaitė