Appeal dismissed; assault conviction upheld despite witness absence and sentencing within statutory range.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe appellate court rejected the defendant's appeal, affirming the first-instance conviction for causing serious health impairment through assault. The defendant argued that a potential witness, V. J., should have provided favorable testimony, but the court found no evidence to support this claim since the witness was never interviewed. Consequently, the court determined the original sentence was appropriate and within the legal limits, rejecting any request for leniency.
Legislator-Regeste
KI-generiertLR BK 129 str. 1 d.; LR BK 64 str. 1 d. 3 d.; LR BK 54 str.; LR BK 60 str. 1 d. 9 p.; LR BK 61 str. 4 d. – A conviction for assault causing serious health impairment stands when the defendant fails to prove the absence of a material witness, and the imposed sentence falls within the statutory range without mitigating circumstances.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
                                                                                     Baudžiamoji
byla Nr. 1A-309/2010
                                                                                   Procesinio
sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.1.8; 2.1.6.2 (S)
Â
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
              2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs RÅ«tos MickeviÄienÄs (praneÅ¡Äjos), teisÄjų: Aloyzo Kruopio ir Violetos RažinskaitÄs,
sekretoriaujant Agatai Minkel, Â Â
dalyvaujant prokurorui Sergej Bekiš,
gynÄjui Romualdui Juozui LelertaviÄiui,
nuteistajam
J. Ä.,
vertÄjai Vladislavai Tumas,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo
J. Ä. (J. Ä.) apeliacinį skundÄ
dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ä. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimÄ , numatytÄ
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 str. 1 d., ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 10 (deÅ¡imÄiai) metų.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d., Å¡i bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinta su ankstesniu
nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinÄ subendrinta bausmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â J. Ä. paskirta
laisvÄs atÄmimas 10 (deÅ¡imÄiai) metų 3 mÄnesiams.
IÅ¡ J. Ä. priteista D. B. 9136 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
IÅ¡ J. Ä. priteista Valstybinei ligonių kasai 2558,70 Lt.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
J. Ä. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. rugpjÅ«Äio 16 d., 23 val., iki 2009 m. rugpjÅ«Äio      17 d.,
01 val., prie baro âDuomenys neskelbtiniâ, esanÄio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V.
B. metu, tyÄia sudavÄ pastarajam ne mažiau kaip tris smÅ«gius kumÅ¡Äiu į veido sritį, tuo padarydamas nukentÄjusiajam kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvÄ ir pavirÅ¡inÄ muÅ¡tinÄ Å¾aizdelÄ virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄje deÅ¡inÄje pusÄje, kurie tiek kartu, tiek atskirai yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o taip pat padarydamas V. B. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva galvos minkÅ¡tuose audiniuose momens â pakauÅ¡io srityje, kairÄje pusÄje, masyvia kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose kairiame žande, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, iÅ¡siliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, smegenų pabrinkimu, smegenų koma, sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sužalojimas. 2009 m. rugpjÅ«Äio
18 d., apie 05 val.           30 min., V. B. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinÄje
ligoninÄje nuo patirto galvos sumuÅ¡imo, kraujo iÅ¡siliejimo po galvos smegenų
kietuoju dangalu, mirÄ, t. y. taip J. Ä. tyÄia nužudÄ V. B. , Å¡iais veiksmais padarydamas LR BK 129 str. 1 d.
numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Ä. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, jog bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, dÄl ko pažeistos jo teisÄs į gynybÄ bei nekaltumo prezumpcijos principas. Nesutinka su jo nuteisimu pagal LR BK 129 str. 1 d. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nÄra minÄto nusikaltimo požymių, tÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vados, objektyvi bylos medžiaga, t. y. iÅ¡ vaizdo kameromis užfiksuotų duomenų matyti, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo pats nukentÄjusysis, kÄ , beje, patvirtino ir apklausti liudytojai. Jo žiniomis, tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas V. J., kuris davÄ jam naudingus parodymus, taÄiau dÄl neaiÅ¡kių priežasÄių pastarasis neįtrauktas į apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Å ios aplinkybÄs patvirtina neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ bylos nagrinÄjimÄ . PraÅ¡o iÅ¡ naujo peržiÅ«rÄti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį.
Teismo
posÄdyje apeliacine tvarka nagrinÄjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistasis J. Ä. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä patenkinti nuteistojo skundÄ , o
prokuroras praÅ¡Ä Å¡Ä¯ skundÄ atmesti.
Nuteistojo
J. Ä. apeliacinis skundas atmetamas.
IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis J. Ä. nesutinka su jo įvykdytų nusikalstamų veiksmų juridine kvalifikacija ir praÅ¡o juos kvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį. Akivaizdu, kad toks apelianto praÅ¡ymas yra deklaratyvus, kadangi nuteistasis net nenurodo LR BK
atitinkamo straipsnio, pagal kurį turÄtų bÅ«ti vertinami jo veiksmai. Maža to,           J. Ä. neiÅ¡dÄsto
jokių argumentų, patvirtinanÄių esant pagrindÄ taikyti kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku, nei kokį konkretų LR BK straipsnį praÅ¡oma taikyti, tai kokiais motyvais grindžiamas toks praÅ¡ymas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs, teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ motyvuotas iÅ¡vadas dÄl nuteistojo J. Ä. kaltÄs ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinÄs kvalifikacijos. Teismas savo iÅ¡vadas pagrindÄ byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, yra gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ä®rodymai buvo įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuteistojo J. Ä. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d., kadangi jie atitinka bÅ«tent Å¡io baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo sudÄtį.
Kaip deklaratyvus atmetamas apelianto teiginys, jog bylÄ nagrinÄjÄs teisÄjas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, dÄl ko pažeistos jo, t. y. nuteistojo J. Ä., teisÄs į gynybÄ bei nekaltumo prezumpcijos principas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas jokiais argumentais nepagrindžia nurodyto teiginio, t. y. nenurodomi motyvai, kuo pasireiÅ¡kÄ teismo Å¡aliÅ¡kumas, kokiu bÅ«du pažeistos teisÄs į gynybÄ ar nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo.
Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas LR BPK 44 str. 5 d. Å i baudžiamojo proceso įstatymo norma kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. nuostatos, numatanÄios, jog asmuo, kaltinamas padarÄs nusikaltimÄ , turi teisÄ, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinÄtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Toks principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmÄ yra tai, kad nagrinÄjantis bylÄ teismas su abiem proceso Å¡alimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nÄ vienai iÅ¡ jų palankumo t. y. kad teismas negali bÅ«ti suinteresuotas priimti vienai iÅ¡ Å¡alių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, kelianÄių abejonių dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.
MinÄtas nuostatas dÄl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo detalizuoja LR BPK 58 str., pateikiantis sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisÄjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinÄiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Pateiktame apeliaciniame skunde
nÄra nurodyta nÄ viena iÅ¡ Å¡iame baudžiamojo proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad
bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas ar asmeniÅ¡kai teisÄjas R. Kisielius buvo Å¡aliÅ¡ki, neobjektyvÅ«s, suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad apygardos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tikÄjosi apeliantas, nereiÅ¡kia teismÄ ar teisÄjÄ buvus Å¡aliÅ¡kus. Tad, atsižvelgiant į apelianto skundo kontekstÄ , nÄra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas.
Taip pat nepagrįstas skundo teiginys dÄl pažeistų teisių į gynybÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pirmos įtariamojo apklausos momento nuteistojo teisÄms ir teisÄtiems interesams atstovavo gynÄjas advokatas, kurio dalyvavimas užtikrintas viso baudžiamojo proceso metu. NeaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , apeliantas taip pat nenurodo nÄ vieno argumento tokiam teiginiui pagrįsti.
GinÄydamas teismo iÅ¡vadÄ dÄl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo įvykdžius V.
B. nužudymÄ , apeliantas nurodo neva jo veiksmuose nÄra LR BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vados, vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga, be to, liudytojai patvirtino, kad jo veiksmus iÅ¡provokavo pats nukentÄjusysis. Su tokiu nuteistojo J. Ä. skundo teiginiu sutikti negalima. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ iÅ¡samius motyvus, pagrindžianÄius įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ . PažymÄtina, jog apeliantas neginÄija konkreÄių teismo iÅ¡vadų, o tik deklaratyviai neigia padarÄs LR BK 129 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ . PrieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, atliktomis specialisto iÅ¡vadomis nustatyta, kad nukentÄjusiojo V. B. mirtį sukÄlÄs kraujo iÅ¡siliejimas, iÅ¡sivystÄs dÄl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose kairiame žande, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje, buvo suduoto smÅ«gio bei griuvimo pasekmÄ, t. y. sudavus smÅ«gį buvo padaryta kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose kairiajame žande, o nugriuvus atsirado kraujosruva momens â pakauÅ¡io srityje. Surinktais įrodymais
neginÄijamai nustatyta, jog bÅ«tent       J. Ä. kumÅ¡Äiu sudavÄ nukentÄjusiajam smÅ«gį
į veidÄ , dÄl ko pastarasis pargriuvo ir atsitrenkÄ Ä¯ kietÄ pavirÅ¡ių. Vadinasi, tiek suduotÄ smÅ«gį, tiek vÄliau sekusį nukentÄjusiojo pargriuvimÄ ir atsitrenkimÄ tiesiogiai sÄ lygojo J. Ä. veiksmai. Nors nuteistasis teigia neva jo nusikalstamus veiksmus paneigia vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga, taÄiau su tuo sutikti niekaip negalima. MinÄta vaizdinÄ medžiaga buvo peržiÅ«rÄta pirmosios instancijos teisme, su ja susipažino ir apeliacinÄs instancijos teismo kolegija. Vaizdo stebÄjimo kameros aiÅ¡kiai užfiksavo momentÄ , kuomet apeliantas kumÅ¡Äiu smÅ«giavo nukentÄjusįjį, dÄl ko pastarasis pargriuvo.
NÄra jokio
pagrindo teigti, jog J. Ä. neva buvo priverstas trenkti V. B.. Anot apelianto, bÅ«tent nukentÄjusysis iÅ¡provokavo jo
veiksmus, kÄ apklausti patvirtino ir liudytojai (tiesa, skunde neįvardijamas nÄ vienas konkretus liudytojas). Suprantama, jog apeliantas tokiais parodymais siekia suÅ¡velninti atsakomybÄ dÄl įvykdytų smurtinių veiksmų, sukÄlusių neatitaisomas pasekmes. Visgi bylos duomenys aiÅ¡kiai liudija, jog asmeninio konflikto, kilusio tarp J. Ä. ir V. B., aplinkybÄs nebuvo susiklosÄiusios taip, jog J. Ä. buvo priverstas imtis smurtinių veiksmų. Neabejotina, jog apeliantas turÄjo aiÅ¡kiÄ elgesio pasirinkimo galimybÄ, konflikto pobÅ«dis ir eiga nesudarÄ iÅ¡skirtinių aplinkybių, dÄl kurių nuteistasis neva turÄjo tik vienÄ elgesio variantÄ â panaudoti smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusįjį V. B. . Tokių aplinkybių nenurodÄ ir apklausti liudytojai. Antai apklausiamas R.
G. parodÄ nežinantis, kuris iÅ¡ konfliktavusių asmenų (J. Ä. ar V. B.) pradÄjo muÅ¡tynes, jam nežinoma ir konflikto priežastis, taÄiau liudytojas patvirtino matÄs, kaip âkaltinamasis sudavÄ nukentÄjusiajam į žandikaulio sritį, atrodo, vienÄ smÅ«gį ir nukentÄjusysis nugriuvo ant nugaros. NukentÄjusysis nugriuvo ir gulÄjo < ... >â (t. 1, b. l. 102-103; t. 3, b. l. 14-15). Liudytoja J.
Z. duodama parodymus nenurodÄ jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog nuteistasis buvo provokuojamas bei verÄiamas imtis smurto prieÅ¡ nukentÄjusįjį (t. 1, b. l. 94-95; t. 3, b. l. 17-18). Dar vienas įvykio vietoje buvÄs asmuo â liudytojas P. J. â apklausiamas minÄjo, jog nukentÄjusysis âprisikabinoâ prie J. Ä., taÄiau detali liudytojo parodymų analizÄ aiÅ¡kiai rodo, kad apeliantas smÅ«gį nukentÄjusiajam sudavÄ ne dÄl priverstinų aplinkybių, o todÄl, kad pats savo noru pasirinko tokį elgesio variantÄ , nors iÅ¡ esmÄs tuo metu konfliktas jau buvo baigtas (â< ... >
nukentÄjusysis ir kaltinamasis stovÄjo prie baro (duomenys neskelbtini) ir gÄrÄ < ... > po to nukentÄjusysis
prisikabino prie Ž. (J. Ä.). Jie nuÄjo pasikalbÄti prie pastato kampo. PamaÄiau, kaip nukentÄjusysis pagriebÄ kaltinamajam už kojų ir
jie nukrito. Po to abu atsikÄlÄ, sako âbratka bratkaâ, apsikabino. Tada Ž. (J. Ä. ) grįžo prie baro. Po 10 min. vÄl atÄjo nukentÄjusysis
kažko Ž. paklausti, o Ž. jam trenkÄ kumÅ¡Äiu į veidÄ < ... > į kairÄ pusÄ. NukentÄjusysis nukrito gulÄtiâ (t. 1, b. l. 110-113; t. 3, b. l. 15-16).
Tad bylos aplinkybÄmis nustatyta, kad bÅ«tent dÄl J. Ä. smurtinių veiksmų buvo padaryti mirtini sužalojimai nukentÄjusiajam V. B.. Apeliantas, tyÄia suduodamas smÅ«gį nukentÄjusiajam į gyvybiÅ¡kai itin svarbiÄ sritį â galvÄ (veidÄ ), neabejotinai suvokÄ rizikingÄ tokių nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, numatÄ, jog jie gali sukelti negrįžtamas pasekmes, ir nors jų iÅ¡skirtinai nenorÄjo, taÄiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo J. Ä. veiksmus kvalifikavo kaip tyÄinį nužudymÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d., teisingai pažymÄdamas nesant jokio pagrindo veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 132 str. 1 d.
Skunde apeliantas mini aplinkybÄ, jog liudytojas V. J. davÄ jam naudingus parodymus, taÄiau pastarasis dÄl neaiÅ¡kių priežasÄių nebuvo įtrauktas į apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . NeaiÅ¡ku, kokiais duomenimis remdamasis, nuteistasis tvirtina minÄtÄ asmenį davus jam palankius parodymus. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad toks asmuo nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas liudija, jog tyrimo metu peržiÅ«rÄtame apsaugos kamerų įraÅ¡e įvykio metu buvo užfiksuotas vyriÅ¡kis, kuris galimai identifikuotas kaip V. J., taÄiau pareigÅ«nams nepavyko surasti Å¡io asmens bei jį apklausti (t. 1, b. l. 132). Neapklausus nurodyto asmens liudytoju, pastarasis, savaime suprantama, nebuvo įtrauktas į teisiamajame posÄdyje apklaustinų asmenų sÄ raÅ¡Ä . Taigi apelianto teiginys dÄl neva jam palankių V. J. parodymų yra nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todÄl atmetamas kaip nepasitvirtinÄs.
Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam J. Ä. bausmÄ, atsižvelgÄ Ä¯ bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus, nurodytus LR BK 54 str.: į tai, jog padarytas labai sunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 6 d.), sukÄlÄs negrįžtamas pasekmes, atÄmusias žmogaus gyvybÄ, kaltÄs formÄ , atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybÄ sunkinanÄiÄ (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybÄ, kaltininko asmenybÄ (anksÄiau 4 kartus teistas, nusikalto bausmÄs vykdymo atidÄjimo metu, 2 kartus baustas administracine tvarka, įraÅ¡ytas į PriklausomybÄs ligų centro priežiÅ«ros grupÄ), įvertino kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos metu ir po jos (sudavÄs smÅ«gį, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, palikdamas nukentÄjusįjį gulÄti) ir skyrÄ bausmÄ, savo dydžiu lygiÄ straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs vidurkiui. Kolegijos manymu, tokia bausmÄ yra teisinga ir pagrįsta, nÄra jokio teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti. PažymÄtina, jog vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d., tuo atveju, kai yra minÄtame straipsnyje nurodytos sÄ lygos (kaltininkas savo noru prisipažino nusikaltÄs, nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ ) ir nÄra atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių, yra skiriama bausmÄ, ne didesnÄ už sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄs vidurkį, arba su laisvÄs atÄmimu nesusijusi bausmÄ. Tuo tarpu Å¡iuo atveju nenustaÄius iÅ¡ esmÄs nÄ vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų ir esant vienai aplinkybei, sunkinanÄiai kaltininko atsakomybÄ, teismas J. Ä. skyrÄ sankcijos vidurkiui lygiÄ bausmÄ, kas aiÅ¡kiai rodo, jog paskirta bausmÄ nÄra per griežta.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :
                                    Â
Nuteistojo
J. Ä. apeliacinį skundÄ atmesti. Â
Kolegijos
pirmininkÄ                                                                         RÅ«ta MickeviÄienÄ
TeisÄjai                                                                                               Aloyzas Kruopys
                                                                                                           Violeta
RažinskaitÄ