Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f040258b-7901-4f81-9d89-debeb1fe8bf0 KI-generiert

Lithuanian court dismisses appeal in contract dispute, upholding first instance judgment on evidence sufficiency.

Geschäftsnummer f040258b-7901-4f81-9d89-debeb1fe8bf0
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first instance judgment that rejected the claim to declare the contract void and return property. The plaintiff failed to provide reliable evidence proving she did not transfer the disputed items or that the defendants owed the claimed debt, as her explanations were contradictory and unsupported. Consequently, the court found no legal basis to overturn the lower court's decision, which correctly evaluated the evidence and applied procedural norms.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis; 329 straipsnio 2 dalis: When a party fails to provide reliable evidence to support their claims, the court must uphold the first instance judgment if no procedural errors in evidence evaluation are found.

Schlagwörter

KI-generiert
contract validity dispute burden of proof failure evidence insufficiency contract rescission claim property restitution request appeal dismissal civil procedure code

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr. e2A-618-883/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05395-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.1; 2.5.16.5; 3.1.7.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-213-949/2015 pagal ieÅ¡kovės I. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir UAB „Plaukas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, daiktų grÄ Å¾inimo ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. K. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį patikslino, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01 toje dalyje, kuria atsakovė D.

B. pardavė atsakovui UAB „Plaukas“ jai nuosavybės teise nepriklausančius daiktus: metalinius užuolaidų laikiklius – 8 vnt., metalines dėžes – 4 vnt., metalines vazas – 4 vnt., juodos spalvos plastikinį stalelį ELIT2 su 5 stalčiais, kėdes – 5 vnt. (ROYAL 1 vnt., MARA B81 (su hidraulika) 1 vnt., MARA B84 (be hidraulikos) 1 vnt., kirpėjo su atloÅ¡u 2 vnt.), medinį rudos spalvos stalÄ , medinį rudos spalvos staliukÄ , metalinę spintÄ su 4 stiklinėmis lentynomis, medinę rudos spalvos spintÄ su 5 medinėmis lentynomis, sterilizatorių Panacea, metalinį skėčių dėklÄ ;

įpareigoti atsakovus UAB „Plaukas“ ir D. B. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei I. K. jai nuosavybės teise priklausančius daiktus: metalinius užuolaidų laikiklius – 8 vnt., metalines dėžes – 4 vnt., metalines vazas – 4 vnt., juodos spalvos plastikinį stalelį ELIT2 su 5 stalčiais, kėdes – 5 vnt. (ROYAL 1 vnt., MARA B81 (su hidraulika) 1 vnt., MARA B84 (be hidraulikos) 1 vnt., kirpėjo su atloÅ¡u 2 vnt.), medinį rudos spalvos stalÄ , medinį rudos spalvos staliukÄ , metalinę spintÄ su 4 stiklinėmis lentynomis, medinę rudos spalvos spintÄ su 5 medinėmis lentynomis, sterilizatorių Panacea, metalinį skėčių dėklÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės D.

B. ieÅ¡kovei I. K. 10 000 Lt skolÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė I. K. ir atsakovė D. B. buvo sudariusios žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ I. K. perleido dalį kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, buvusių baldų ir įrangos D. B.. (duomenys neskelbtini) D. B. pagal Å¡iÄ sutartį pervedė I. K. 10 000 Lt, tačiau likusios 10000 Lt skolos nėra sumokėjusi. Nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė su UAB „Plaukas“, atstovaujama direktorės D. B., sudarė (duomenys neskelbtini), esančių patalpų 5 kv. m. subnuomos sutartį, kuriose I.

K. vykdė individualiÄ veiklÄ . Atsakovai D. B. ir UAB „Plaukas“ (duomenys neskelbtini) sudarė raÅ¡ytinę pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ D. B. pardavė UAB „Plaukas“ visus kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, buvusius baldus ir įrangÄ , tarp jų ir tuos, kurie priklausė I. K.. Daiktai: metaliniai užuolaidų laikikliai – 8 vnt., metalinės dėžės – 4 vnt., metalinės vazos – 4 vnt., juodos spalvos plastikinis stalelis ELIT2 su 5 stalčiais, kėdės – 5 vnt. (ROYAL 1 vnt., MARA B81 (su hidraulika) 1 vnt.

MARA B84 (be hidraulikos) 1 vnt., kirpėjo kėdė su atlošu 2 vnt.), medinis rudos spalvos stalas, medinis rudos spalvos staliukas, metalinė spinta su 4 stiklinėmis lentynomis, medinė rudos spalvos spinta su 5 medinėmis lentynomis, sterilizatorius Panacea, džiovintuvas FLASH 4V– nuosavybės teise priklauso ieškovei I. K. ir atsakovei niekada nebuvo parduoti, o ši nebuvo šių daiktų iš jos nupirkusi. Kadangi minėtų daiktų nuosavybės teisės niekada nebuvo perleistos D. B., ši nebuvo daiktų savininkė, todėl neturėjo teisės perleisti daiktų UAB „Plaukas“.

Atsakovai D. B. ir UAB „Plaukas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei skirti ieÅ¡kovei 10000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad įvykus įrenginių (kirpyklos baldų) sandoriui tarp I. K. ir D. B., (duomenys neskelbtini) UAB „Plaukas“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kur nuo (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma kirpyklos veikla. (duomenys neskelbtini) UAB „Plaukas“, sudaręs negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su UAB „Lietavira“, priėmimo perdavimo aktu jas priėmė.

Priimant patalpas jose buvo ir D. B. įsigyti visi baldai. Negyvenamųjų patalpų perdavimo metu už patalpose buvusius baldus D. B. jau buvo iÅ¡ dalies atsiskaičiusi, Å¡alys prieÅ¡ sudarydamos sutartį aptarė visas baldų pardavimo sÄ lygas. UAB „Plaukas“, pradėjęs vykdyti veiklÄ nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini) sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis su A. P., J. B., I. K., o (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su A. P.. (duomenys neskelbtini) D. B. ir UAB „Plaukas“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu D.

B. pardavė UAB „Plaukas“ iš I. K. įsigytus baldus. Ikiteisminio tyrimo metu prie baudžiamosios bylos prijungti duomenys (garso įrašas tarp I. K. ir D. B.), kur I. K. patvirtina įvykusį sandorį, D. B. jai sumokėtus 20000 Lt, tačiau pareiškia, kad šiuo metu ji nori dar 10000 Lt. Būtent šie duomenys visiškai paneigia ieškovės dėstomas aplinkybes, dėl ko minėtas ieškinys turi būti atmestas. Kadangi atsakovė įgijo baldus, už juos atsiskaitė ir iki subnuomos sutarties su I.

K. nutraukimo ieÅ¡kovė ne tik nekėlė jokių reikalavimų, tačiau nereiÅ¡kė pretenzijų dėl UAB „Plaukas“ valdomo turto, po ko pasibaigus darbo valandoms pateko į UAB „Plaukas“ nuomojamas patalpas ir pasiėmė didžiÄ jÄ dalį patalpose esančių UAB „Plaukas“ baldų, bei, nepagrindusi jų priklausomumo, kreipiasi su ieÅ¡kiniu, todėl preziumuojamas ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumas, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja savo teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K. atsakovei D. B. 273,77 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės I. K. ir atsakovės D. B. buvo sudaryta žodinė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ I. K. perleido kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvusius baldus ir įrangÄ D. B.. Taip pat nustatė, kad po žodinės pirkimo – pradavimo sutarties sudarymo tarp UAB „Plaukas“ ir I.

K. buvo susiklostę patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriose I. K. vykdė individualiÄ veiklÄ , subnuomos santykiai. Tarp atsakovų D. B. ir UAB „Plaukas“ buvo sudaryta raÅ¡ytinė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ D. B. perleido kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, buvusius baldus ir įrangÄ UAB „Plaukas“. IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus teismas nurodė, kad sutarties sudarymo momentu sutarties Å¡alims buvo aiÅ¡ku, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalykas buvo kirpyklos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), esantis inventorius ir baldai.

Konstatavo, kad sudarydamos sutartį, Å¡alys žinojo, kokius kilnojamuosius daiktus perleidžia sutartimi, t. y. Å¡alys susitarė dėl esminės pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, ir abejonių dėl kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nekyla. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, siekdama perleisti ne visÄ kirpyklos patalpose buvusį kilnojamÄ jį turtÄ , turėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti tokiÄ valiÄ , sudarydama raÅ¡ytinę sutartį, kurioje bÅ«tų iÅ¡vardyti parduodami (neparduodami) daiktai, iÅ¡sigabenti neparduodamus daiktus iÅ¡ patalpų ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga ir atidi ir tokios valios aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė, vykdė sutartį, faktiÅ¡kai perduodama visus kirpykloje buvusius kilnojamuosius daiktus D.

B. valdyti. Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, garso įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas I. K. ir D. B. pokalbis, Å¡alių ir liudytojų parodymus, ieÅ¡kovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė I. K. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pardavė D. B. visus kirpyklos patalpose buvusius daiktus, už kuriuos atsakovė ieÅ¡kovei sumokėjo sutartÄ 20000 Lt kainÄ , ir daiktus iÅ¡ kirpyklos vėliau iÅ¡sivežė ne dėl to, kad nebuvo jų pardavusi D.

B. pagal pirkimo – pardavimo sutartį, o dėl to, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį gauta sutarta pinigų suma ir po to buvusios ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos iÅ¡ esmės neatitiko ieÅ¡kovės lÅ«kesčių, turėtų ginčo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog perleido atsakovei D. B., ne visus kirpykloje buvusius daiktus ir kad atsakovė su ja neatsiskaitė, todėl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės D. B. 10000 Lt atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė ir konstatavo, jog nurodytus ginčo daiktus ieÅ¡kovė I. K. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido D. B., t. y. ieÅ¡kovė nebėra ginčo daiktų savininkė, todėl negali reikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalaudama pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, kuria D. B. perleido UAB „Plaukas“ ginčo daiktus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė IeÅ¡kovė I. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodo, kad iki ginčo žodinio sandorio sudarymo ieÅ¡kovė I. K. buvo ginčo daiktų savininke, todėl nuosavybės teisės į daiktus perėjimÄ ir teisėtÄ Ä¯gijimÄ privalėjo įrodyti bÅ«tent atsakovė D. B., tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovės valia neparduoti ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sandorio sudarymo metu ir atsakovė tÄ puikiai žinojo ir suprato, niekada to neginčijo ir į ieÅ¡kovės daiktus nepretendavo, tik kilus ginčui tarp Å¡alių dėl patalpų subnuomos, atsakovė Å¡iuos daiktus prievarta tyčia užvaldė.

Nors atsakovė teigia visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove, t.y. sumokėjusi 20000 Lt, tačiau byloje yra pateikti įrodymai tik dėl 10000 Lt sumos pervedimo I. K.. Atsakovės teiginys, kad likusiÄ sumÄ ji ieÅ¡kovei sumokėjusi grynais pinigais, niekuo nepagrįstas. Byloje pateiktas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas I. K. ir D. B. pokalbis, neįrodo atsakovės prievolės tinkamo įvykdymo pagal žodinę bylos Å¡alių sutartį, kadangi ieÅ¡kovė nepripažino, jog D. B. yra sumokėjusi jai visÄ 20000 Lt sumÄ .

Visos atsakovės kviestos liudytojos yra susijusios su atsakove subordinaciniais darbo santykiais, bijo prarasti darbo vietas, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Kadangi ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų nuosavybės teisės niekada nebuvo perleistos D. B., Å¡i nebuvo daiktų savininkė, todėl neturėjo teisės perleisti jų UAB „Plaukas“. Atsižvelgiant į tai, kad daiktai nuosavybės teise priklauso I. K. ir niekada nepriklausė D. B., daiktų savininkė I. K. nebuvo davusi jokio įgaliojimo disponuoti jai priklausančiais daiktais, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 01 teismo turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia, o daiktai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Atsakovų suderėta (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. 01 kaina – 20000 Lt, t.y. tokia pati, kokiÄ bylos Å¡alys sulygo pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį, neįrodo, kad D. B. pardavė UAB „Plaukas“ bÅ«tent tuos pačius daiktus, kuriuos nupirko iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K., nes minėtoje sutartyje yra iÅ¡vardinti ne visi ieÅ¡kovės atsakovei parduoti daiktai. D. B., teigdama, jog ieÅ¡kovei priklausančius daiktus valdo pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo įrodyti, jog bÅ«tent visi Å¡ie ieÅ¡kinyje paminėti daiktai yra tokios sutarties dalykas, nes ieÅ¡kovė tai kategoriÅ¡kai neigia.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio dalykÄ , niekaip nesusijusi su nagrinėjamos bylos esme, nes tai tik procesinio dokumento rengėjo techninė klaida, kuri vėliau buvo iÅ¡taisyta.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai D. B. ir UAB „Plaukas“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės I. K. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl galimai pažeistų jos teisių, todėl ji įstatymų nustatyta tvarka ir privalėjo pateikti įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus.

Mano, kad byloje esantys faktai, jog pradiniame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo vienus daiktus, kuriuos ji neva tai neperdavė atsakovei pagal žodinę sutartį, pateiktu praÅ¡ymu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo pastaroji nurodo kitus daiktus, rodo nenuoseklų ieÅ¡kovės procesinį elgesį, kuris verčia kritiÅ¡kai vertinti jos reikalavimų pagrįstumÄ . Tiek Å¡alių, tiek liudytojų parodymai įrodo, kad ieÅ¡kovė atsakovei perdavė visus kirpykloje buvusius daiktus. IeÅ¡kovė bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, norėdama perleisti ne visus kirpykloje esančius daiktus, turėjo sudaryti raÅ¡ytinę sutartį aiÅ¡kiai apibrėžiant sutarties dalykÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu prie baudžiamosios bylos prijungti duomenys, t.y. garso įraÅ¡as pokalbio, įvykusio tarp ieÅ¡kovės I. K. ir atsakovės D. B., įrodo, kad atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 20000 Lt. Atsakovė D. B. ir I. K., nors ir nesilaikydamos įstatymų nustatyto raÅ¡ytinės formos reikalavimo, sudarė ir įvykdė kilnojamų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovė D. B. (duomenys neskelbtini) sutartimi perleisdama daiktus UAB „Plaukas“ buvo teisėta daiktų savininkė, todėl nėra pagrindo pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp ieÅ¡kovės I. K. ir atsakovės D. B. buvo sudaryta žodinė kilnojamųjų daiktų (kirpyklos baldų ir įrangos) pirkimo – pardavimo sutartis, sandorio vertė buvo 20 000 Lt, po žodinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tarp UAB „Plaukas“ ir I. K. buvo susiklostę patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriose I. K. vykdė individualiÄ veiklÄ , subnuomos santykiai, tarp atsakovų D.

B. ir UAB „Plaukas“ (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta raÅ¡ytinė pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ D. B. perleido kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvusius baldus ir įrangÄ UAB „Plaukas“. 35      Byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties dalyje dėl ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų pardavimo pripažinimo negaliojančia CK 6.307 straipsnio pagrindu (pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimas) ir restitucijos taikymo, taip pat dėl 10 000 Lt skolos priteisimo.

            IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims bei neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.Taigi esminis ginčas kyla dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisės į daiktus perėjimo ir teisėto įgijimo: ar pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ 2011 metais tarp ieÅ¡kovės I.

K. ir atsakovės D. B., ieÅ¡kovė perleido atsakovei ieÅ¡kinyje ir praÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo nurodytus daiktus, bei įrodymų vertinimo, t.y. ar byloje pakanka leistinų įrodymų pripažinti aplinkybę, kad atsakovė D. B. pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį už įsigytus daiktus su ieÅ¡kove atsiskaitė visiÅ¡kai. Apeliantė I. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ pripažino ieÅ¡kovei, kadangi bÅ«tent atsakovė teigė įgijusi iÅ¡ ieÅ¡kovės jos daiktus bei tinkamai už juos atsiskaičiusi, todėl bÅ«tent ji, o ne Å¡ias aplinkybes neigusi ieÅ¡kovė, turėjo pareigÄ tai įrodyti teisme.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės skundo argumentais.7CK 6.307 straipsnio 1 dalis reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ â€“ tokia sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį. Pripažinti sutartį negaliojančia Å¡iuo atveju gali tik teismas (CK 1.78 str. 2 d.). PareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia turi teisę daikto savininkas, valdytojas ir pirkėjas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ CK. 6.307 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad atsakovė D. B. ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo teisėta ginčo daiktų savininkė (CPK 178 str.). Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pateikti įrodymus, kad ji yra teisėta ginčo daiktų savininkė. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės I. K. ir atsakovės D. B. 2011 metais buvo sudaryta žodinė kilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis ir byloje kilo ginčas dėl žodinės pirkimo – pardavimo sutarties dalyko (CK 6.306 str.).

Sprendžiant, ar Å¡alys susitarė dėl visų, ar tik dėl dalies kirpykloje esančių daiktų, nagrinėjamu atveju visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nėra įrodinėjimo priemonių, kurios leistų tiksliai nustatyti, koks pokalbis vyko tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės žodinės sutarties sudarymo dienÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieÅ¡kovės valia neparduoti ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sandorio sudarymo metu ir atsakovė tÄ puikiai žinojo ir suprato. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga įrodyta, jog atsakovės D.

B. interesas buvo įsigyti visus baldus ir įrangÄ , reikalingÄ kirpyklos veiklai vykdyti, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog Å¡alys susitarė tik dėl dalies kirpykloje buvusių daiktų pardavimo. Žodinės sutarties Å¡alys dabar yra skirtingose pusėse, Å¡alių paaiÅ¡kinimai skiriasi, todėl sutarties sudarymo aplinkybes teismas gali vertinti ne pagal Å¡alių ar liudytojų paaiÅ¡kinimus, o tik atsižvelgdamas į kitus įrodymus – Å¡alių elgesį iki ir po susitarimo pasiraÅ¡ymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo daiktai po žodinės sutarties sudarymo nebuvo išvežti iš kirpyklos patalpų, jie faktiškai liko toje pačioje vietoje, kurioje buvo iki sutarties sudarymo ir buvo perduoti atsakovei D. B. kaip ir patalpos, kurias išsinuomojo atsakovas UAB „Plaukas“ (bendrovės direktorė yra ir buvo D. B.). Ginčo daiktais be jokių apribojimų laisvai naudojosi ir kitos kirpėjos, ginčo daiktus valdė ir jais disponavo atsakovė D. B., kuri (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo daiktus perleido UAB „Plaukas“, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad tik kilus ginčui tarp šalių dėl patalpų subnuomos, atsakovė šiuos daiktus prievarta tyčia užvaldė.

Byloje taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybės sudaryti raÅ¡ytinę sutartį, kurioje bÅ«tų iÅ¡vardyti parduodami (neparduodami) daiktai, ar iÅ¡sigabenti neparduodamus daiktus iÅ¡ patalpų. IeÅ¡kovės elgesys po sutarties sudarymo įrodo, kad ji iki pat nesutarimų su atsakove pradžios nekėlė reikalavimų dėl ginčo daiktų valdymo ar naudojimo: visi daiktai buvo kirpykloje, nekilo problemų dėl naudojimosi visais kirpykloje buvusiais daiktais. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti susidariusiÄ situacijÄ , galimus variantus bei žodinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog perleido atsakovei D.

B. ne visus kirpykloje buvusius daiktus.Byloje nustatyta, kad 2011 metais ieškovės I. K. ir atsakovės D. B. sudaryto žodinio sandorio kaina yra 20 000 Lt. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pagal šį sandorį liko jai skolinga 10 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad vien tik byloje pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas I. K. ir D. B. pokalbis, neįrodo atsakovės prievolės tinkamo įvykdymo pagal žodinę bylos šalių sutartį, tačiau pažymi, kad ieškovė neprieštaravo atsakovės išsakytiems teiginiams dėl visiško atsiskaitymo pagal žodinę daiktų pirkimo – pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas vertino šį garso įraÅ¡Ä kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl teigti, kad padarydamas atitinkamas iÅ¡vadas teismas vadovavosi vien Å¡iuo įrodymu, nėra pagrindo.Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodytinumo. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodė, jos pateikti įrodymai patikimai paneigti kitais tinkamais civilinės bylos įrodymais, ji be jos pačios tvirtinimo nepateikė kitų įrodymų, kad neperleido atsakovei D.

B. ginčo daiktų ir kad atsakovė su ja neatsiskaitė, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s – ji kelis kartus tikslino ieÅ¡kovei neperduotų daiktų sÄ raÅ¡Ä , nepateikė įrodymų, kad bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ neparduoti ieÅ¡kinyje bei praÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo iÅ¡vardintus daiktus, su reikalavimu dėl 10 000 Lt skolos priteisimo kreipėsi tik kilus ginčui tarp Å¡alių dėl patalpų subnuomos, o ta aplinkybė, jog tų pačių įrodymų pagrindu apeliantė siekia visiÅ¡kai kitokių (prieÅ¡ingų) iÅ¡vadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinių normų, reguliuojančių įrodymų vertinimo, pažeidimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 str.), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), dėl ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNepatenkinus apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovai prašė priteisti iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme - už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , viso 150 Eur (192, 193 b. l.). Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei 2015 m. kovo 19 d.

Ä®sakymu Nr. 1R-77 nurodytų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių (8.11 p.), todėl jos priteistinos iÅ¡ apeliantės atsakovams (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės (ieÅ¡kovės) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plaukas“ (įm. k. 302450287) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

TeisėjaiRasa Bartašienė Egidijus Mockevičius Irena Stasiūnienė