Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f03cc401-30d8-4b30-bd61-2e4e3fa3b74b KI-generiert

Administrative court dismissed appeal against police recruitment decision due to lack of procedural flaws affecting outcome.

Geschäftsnummer f03cc401-30d8-4b30-bd61-2e4e3fa3b74b
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The applicant challenged a police recruitment decision, arguing the selection committee violated internal rules by failing to record a member's absence and by holding interviews during the same session as the vote. The court found these procedural irregularities were not material because the applicant could not prove the absence was unjustified and the interview timing did not compromise the selection's fairness. Consequently, the court rejected the claim that the errors were essential to the result and dismissed the appeal.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis; 88 straipsnio 1 punktas: Procedūriniai pažeidimai atrankos procese yra esminiai ir reikalauja sprendimo panaikinimo tik tada, kai jie gali esminiai įtakoti atrankos rezultatus.

Schlagwörter

KI-generiert
administrative appeal dismissal police recruitment procedure procedural irregularities essential procedural flaw selection committee rules internal service regulations substantive fairness

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis - 87 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-6122-609/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00555-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1; 57.2

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 25 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å .J. skundÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å .P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas Å .J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ (b.l. 1-4), praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2019 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 85-P1-82 (toliau – ir Sprendimas) ir atsakovÄ Ä¯pareigoti paskelbti atrankÄ Ä¯ Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.

Skunde nurodo, jog 2019 m. balandžio 30 d. jis dalyvavo atrankoje Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – ir Tauragės AVPK kriminalinės policijos tyrėjas), vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigoms užimti, kuriÄ laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo Å .P. Pažymi, jog iÅ¡ Atrankos į laisvas policijos pareigÅ«no, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigas komisijos 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio protokolo (toliau – ir Protokolas) matyti, jog posėdyje nedalyvavo pretendentų į Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, pareigybių grupė – 8) pareigas atrankos komisijos (toliau – Komisija) narys P.D., tačiau Protokole nenurodytos jo nedalyvavimo priežastys, nors Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų organizavimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d.

įsakymu Nr. 1V-13 (toliau – ir Taisyklės), 14 punkte nurodyta, kad Komisijos nario nedalyvavimo priežastis privalomai turi bÅ«ti nurodyta protokole. Nors Komisija yra vardinė, tačiau 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo ir ProtokolÄ pasirašė laikinai atliekantis skyriaus virÅ¡ininko funkcijas Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas T.P. Kadangi jo dalyvavimas Komisijos posėdyje yra neteisėtas, vien Å¡iuo pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. protokolinis sprendimas Nr. 85-P1-82 yra neteisėtas.

Akcentuoja, kad atrankÄ laimėjęs Å .P. ir Komisijos narys T.P. yra seniai pažįstami, todėl kyla abejonės dėl jo Å¡aliÅ¡kumo. Mano, kad dėl Å¡ios priežasties pretendentas Å .P. galėjo žinoti dalį klausimų. Teigia, jog pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas. Mano, jog Komisija nesilaikė Vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1V-256 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 20 ir 21 punktų nuostatų, nes pareigÅ«nai nebuvo vertinami iki pokalbio atrankos metu, vertinimas nebuvo protokoluojamas.

Pažymi, kad jo apklausa Komisijos posėdyje užtruko 45 minutes, o kito pretendento – 35 minutes. Kadangi garso įraÅ¡as nebuvo daromas, taip pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡o 45 punktÄ , nėra galimybių patikrinti, ar kitam pretendentui buvo užduoti tie patys klausimai. PareiÅ¡kėjas kelia abejones, ar visi Komisijos nariai buvo iÅ¡klausę mokymo atrankos klausimais programÄ . Mano, kad priimant Tauragės AVPK 2019 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 85-P1-82, buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundÄ (b.l. 13-18) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, jog atrankoje į laisvas Tauragės AVPK kriminalinės policijos tyrėjo pareigas dalyvavo du pretendentai ir atrankÄ laimėjo Å .P. Argumentuoja, jog Protokolas suraÅ¡ytas, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Mano, jog vieno komisijos nario nedalyvavimo posėdyje priežasties nenurodymas negali bÅ«ti vertinamas procedÅ«riniu pažeidimu. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos narys T.V. atostogavo, o jo pareigas laikinai ėjo Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas T.P., todėl jis 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo dėl objektyvių priežasčių.

Akcentuoja, jog skundo pateikimo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo nuostatų, reglamentuojančių komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Teigia, jog pareiÅ¡kėjas, manydamas, jog komisijos nariai buvo Å¡aliÅ¡ki, Komisijos sprendimÄ per 3 darbo dienas galėjo skųsti atrankÄ organizavusios įstaigos vadovui. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės dėl Komisijos nario T.P. galimo Å¡aliÅ¡kumo yra subjektyvaus, deklaratyvaus pobÅ«džio, neįrodytos. Pabrėžia, jog Komisija yra kolegialus organas, 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio metu dalyvavo daugiau nei pusė Komisijos narių ir jie uždavė savo sugalvotus skirtingus, abiem pretendentams vienodus klausimus, visi nariai iÅ¡sakė nuomonę ir buvo priimtas bendras sprendimas dėl atrankos laimėtojo.

Teigia, jog atranka vyko, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų nuostatų. Paaiškina, jog iki atrankos posėdžio Komisijos nariai buvo susipažinę su visa surinkta pretendentus charakterizuojančia medžiaga. Siekiant visapusiškai įvertinti abu pretendentus, nustatyti, ar atitinka keliamus reikalavimus dėl gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei dėl šioms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo, jie buvo pakviesti į 2019 m. balandžio 30 d. posėdį.

Pabrėžia, jog Apraše yra numatyta, kad Komisijos posėdžiai protokoluojami, tačiau ten nėra nurodyta, kad atrankos vykdymo metu turi būti daromas garso įrašas, dėl šios priežasties prašo kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus dėl garso įrašo nedarymo. Dėl pareiškėjo argumentų, jog į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas, paaiškina, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nėra reglamentuota, kokia turi būti Komisijos sudėtis, Apraše nėra nurodyta, kad Komisijos nariu turi būti darbo tarybos atstovas.

Teigia, kad ApraÅ¡as nėra taikomas vykdant atrankÄ Ä¯ laisvas pareigÅ«no, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigas, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad Komisijos nariai nebuvo iÅ¡klausę mokymo atrankos klausimais programos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Å .P. atsiliepime į skundÄ (b.l. 40-42) nurodo, jog praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, jog jis kartu su pareiÅ¡kėju dalyvavo atrankoje Tauragės AVPK Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo vietai užimti. Pirmas atrankoje dalyvavo pareiÅ¡kėjas, vėliau buvo pakviestas jis. Po susipažinimo su atrankos taisyklėmis, jam buvo užduodami Komisijos narių klausimai, patikslinantys klausimai, jų buvo daug, jie buvo susiję su darbo specifika, darbo pobÅ«džiu, funkcijomis, buvo ir psichologinių klausimų ir teorinių klausimų, klausimų apie motyvacijÄ , darbo rezultatus. Mano, jog atrankos metu buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Dėl argumento, jog jis ir Komisijos narys T.P. palaiko draugiÅ¡kus santykius ir galėjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, paaiÅ¡kina, jog T.P. kaip kolegÄ jis pažįsta nuo 2015 metų, nes kartu dirbo Jurbarko rajono policijos komisariate, kartai su juo vyksta į darbÄ ir į namus. Teigia, jog apie T.P. dalyvavimÄ Komisijoje jis sužinojo tik 2019 m. balandžio 30 d. posėdžio metu, todėl negalėjo žinoti jo užduodamų klausimų. Mano, kad Komisija yra kolegialus organas ir sprendimas dėl laimėtojo buvo priimtas balsų dauguma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. 85-P1-82 teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad Tauragės AVPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 33-34) kreipėsi į Tauragės AVPK virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas paskelbti ir organizuota atrankÄ Ä¯ laisvÄ Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybę.

Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ (b.l. 22-23) buvo sudaryta Komisija.

Tauragės AVPK viršininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V-0 buvo pakeistas Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 85-V-67 „Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ 3 punktas.

Ä®vykusios atrankos rezultatai įforminti Protokole (b.l. 31-32), kuriame nurodyta, jog atrankÄ laimėjo Å .P.

PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas), todėl ginčui aktualÅ«s ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl teisės stoti į valstybės tarnybÄ . Teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į valstybės tarnybÄ â€“ tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Å i teisė sietina inter alia (be kita ko) su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimus).

Piliečio konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ , kaip kiekvieno asmens konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbÄ atmaina, ypač atsižvelgus į Konstitucijos33 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žlygiomis sÄ lygomis“, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiÅ¡kumo (asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams) principu. Piliečiai, siekiantys bÅ«ti priimti į valstybės tarnybÄ , negali bÅ«ti diskriminuojami arba jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciÅ¡kai nepateisinamais pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad konstitucinis lygių sÄ lygų stojant į valstybės tarnybÄ imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurencijÄ , taip pat objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ stojančiųjų į valstybės tarnybÄ vertinimÄ ir atrankÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimÄ ). Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiÅ¡kindamas aptariamų teisinių santykių pobÅ«dį bei teismo vaidmenį sprendžiant Å¡iuos ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso ar atrankos) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybÄ .

Atsižvelgus į Å¡iÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , teismas konkurso (atrankos) teisėtumÄ revizuoja tik konkurso (atrankos) organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant teisės aktų reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti Å¡iame konkurse bei bÅ«ti įvertintiems pagal vienodas visiems iÅ¡ anksto žinomas sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013, 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4970-492/2017).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , t. y. ne dėl kiekvieno procedÅ«rinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedÅ«ros ir taisyklės, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedÅ«rai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012). Taigi ginčijamas teisės aktas negali bÅ«ti naikinamas dėl formalių procedÅ«rÄ reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti ginčijamÄ teisės aktÄ dėl procedÅ«ros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedÅ«ros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikÅ¡mingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir neÅ¡aliÅ¡ku jų įvertinimu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. liepos 24 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1V-256 patvirtintas Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigas tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as, akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 18 d.).

Policijos pareigÅ«nų atrankos į laisvas pareigÅ«no pareigas teisinius pagrindus nustatantis Statuto 28 straipsnis numato, jog atrankoje į laisvas pareigÅ«no pareigas gali dalyvauti tos pačios ar kitos statutinės įstaigos pareigÅ«nai, atitinkantys Å¡io statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinė veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmė einant konkrečias pareigas, turima kvalifikacija, bÅ«tina naujoms pareigoms eiti (1 dalis). Pagal Statuto 28 straipsnio 4 dalį atrankos į laisvas pareigÅ«nų, vykdančių kriminalinę žvalgybÄ , pareigas tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Taigi, Å¡i teisės norma, kaip blanketinė, nukreipia į ApraÅ¡Ä , nustatantį atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, vykdančių kriminalinę žvalgybÄ , pareigas kriminalinę žvalgybÄ vykdančiose apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padaliniuose organizavimo tvarkÄ (pagal teisės teorijoje galiojantį principÄ lex specialis derogat lex generalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d įsakymu Nr. 1v-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) 1 punktas numato, jog atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no, iÅ¡skyrus vykdančių kriminalinę žvalgybÄ , pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarkÄ . Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , organizavimo tvarkÄ reglamentuoja ApraÅ¡as

Pagal ApraÅ¡o 13 punktÄ , atrankÄ Ä¯ pareigÅ«no, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigas vykdo sudaryta komisija, kuri sudaroma iÅ¡ ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos nariais skiriami atrankÄ organizuojančios įstaigos, atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigÅ«nai. Vienu iÅ¡ komisijos narių skiriamas padalinio, kuriame yra laisva pareigÅ«nų, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigybė, vadovas. Ä®sakyme dėl Komisijos sudarymo nurodomas Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, kiti Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius, kuris nėra Komisijos narys. ApraÅ¡o 14 punktas nustato, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisijos posėdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos pirmininkas, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas.

Jau minėta, Tauragės AVPK virÅ¡ininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 buvo patvirtinta Komisijos sudėtis. Tauragės AVPK virÅ¡ininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 85-V-0 3 punktu (b.l. 24-25) Komisijos narys T.J. pakeistas Komisijos nariu T.V. Protokolo turinys (b.l. 31-32) patvirtina, kad 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo Komisijos nariai M.N., A.U., T.P., V.M. ir M.B., ProtokolÄ surašė S.K.

Akivaizdu, jog Komisijos sudėtyje buvo asmuo, nesantis Tauragės AVPK viršininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 patvirtintos Komisijos nariu. Teisinio vertinimo nekeičia atsakovo nurodyta aplinkybė, jog T.P. atrankoje dalyvavo, nes tuo metu laikinai ėjo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko pareigas, šiam esant kasmetinėse atostogose. Įvertinus tai, jog neskaitant Komisijos nario T.P., 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė Komisijos narių (4 iš 7) ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kadangi Aprašo 23 punkte nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas posėdžio protokole nurodyti komisijos narių, negalinčių dalyvauti posėdyje, nedalyvavimo priežastis, todėl šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

ApraÅ¡o 13 punkte reglamentuota Atrankos į laisvas pareigÅ«no, vykdančio kriminalinę žvalgybÄ , pareigas komisijos sudėtis. Jame nėra numatyta, kad tokioje komisijoje privalo dalyvauti darbo tarybos atstovas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad neteisėtai į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas, laikytinas nepagrįstu.

Reikalavimas daryti atrankos posėdžio skaitmeninį garso įraÅ¡Ä numatytas Tvarkos apraÅ¡o 45 punkte.

Ä®vertinus tai, jog reikalavimas daryti atrankos posėdžio skaitmeninį garso įraÅ¡Ä ApraÅ¡e nėra numatytas, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad ginčo atveju turėjo bÅ«ti daromas atrankos posėdžio garso įraÅ¡as laikytinas nepagrįstu.

Reikalavimas iÅ¡klausyti mokymo atrankos klausimais programÄ nustatytas Tvarkos apraÅ¡o 33 punkte.

Kadangi ApraÅ¡e reikalavimas iÅ¡klausyti mokymo atrankos klausimais programÄ nenumatytas, Å¡is skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Analizuojant, ar buvo pažeista atrankos vykdymo eiga, būtina įvertinti, ar ginčo atveju Komisija tinkamai taikė Aprašo 20 ir 21 punktų nuostatas.

Pagal ApraÅ¡o 20 punktÄ , įvertinusi pretendentų profesionalumÄ , tarnybinę veiklÄ , tinkamumÄ pretenduojamoms pareigoms, tarnybos eigÄ , turimÄ kvalifikacijÄ bÅ«tinÄ naujoms pareigoms eiti, profesinius pasiekimus, asmenybės charakteristikÄ , pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, atliktų ApraÅ¡o 5 ar 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka, rezultatus, papildomų pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, jei buvo atliekami, rezultatus, kitÄ asmenį charakterizuojančiÄ informacijÄ (motyvacija, paskatinimai, tarnybinės nuobaudos, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir kt,), Komisija posėdyje balsuodama priima sprendimÄ dėl pretendentų eilės sudarymo ir atrankos laimėtojo. Tuo atveju, kai balsuojant dėl atrankos laimėtojo ir dviem ar daugiau pretendentų surinkus vienodai Komisijos balsų, Å¡ie pretendentai kviečiami į pokalbį, kuris vykdomas kitame Komisijos posėdyje (ApraÅ¡o 21 punktas).

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad atrankos laimėtojas gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: 1) įvertinus pretendentÄ pagal ApraÅ¡o 20 punkte nurodytus kriterijus; 2) tuo atveju, kai surenkamas vienodas komisijos narių balsų skaičius (pagal ApraÅ¡o 20 punktÄ ), pretendentai kviečiami į pokalbį ir po pokalbio, nustatomas laimėtojas. Imperatyvus reikalavimas pokalbio procedÅ«rÄ organizuoti kitame atrankos posėdyje yra sietinas su objektyvumo kriterijumi, kad į pareigas bÅ«tų paskirtas labiausiai visus kriterijus atitinkantis pretendentas.

Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog abu pretendentai buvo įvertinti pagal ApraÅ¡o 20 punkte nurodytus kriterijus. Ä®vertinus tai, kad pagal ApraÅ¡o 20 punktÄ atrankos laimėtojas gali bÅ«ti nustatomas ir pretendentų nekviečiant į posėdį, aplinkybė, kad ginčo atveju pokalbis su pretendentais buvo vykdomas to paties atrankos posėdžio metu, negali bÅ«ti vertinama kaip esminis procedÅ«rinis pažeidimas, galėjęs įtakoti ginčo sprendimo teisėtumÄ .

Pažymėtina, jog ApraÅ¡e nėra nustatyti konkretÅ«s atrankos dalyvių atsakymų į jiems pateikiamus klausimus vertinimo kriterijai. Pretendentų žinių patikrinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formÄ , laikÄ , kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrÄ Ä¯spÅ«dį apie pretendentÄ ir yra kiekvieno atrankos komisijos nario diskrecija. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju vertintina, ar Komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų.

Byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti faktÄ , kad pateikiant klausimus pretendentams, buvo laikomasi ApraÅ¡o 22 punkto nuostatų. Teismo nuomone, pokalbio su pretendentu trukmė negali bÅ«ti įrodymu, kad skyrėsi pretendentams užduotų klausimų sudėtingumas. PareiÅ¡kėjo teiginys, jog pretendentas Å .P. ir Komisijos nariu buvęs T.P. buvo pažįstami, todėl Å .P. galėjo žinoti dalį klausimų, nepagrįstas įrodymais, todėl vertintinas kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė.

Kadangi nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai nelaikytini esminiais, galėjusiais esminiai įtakoti atrankos rezultatus, reikalavimas ProtokolÄ panaikinti ir atsakovÄ Ä¯pareigoti iÅ¡ naujo organizuoti atrankÄ Ä¯ Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, laikytinas nepagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė