Administrative court dismissed appeal against police recruitment decision due to lack of procedural flaws affecting outcome.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe applicant challenged a police recruitment decision, arguing the selection committee violated internal rules by failing to record a member's absence and by holding interviews during the same session as the vote. The court found these procedural irregularities were not material because the applicant could not prove the absence was unjustified and the interview timing did not compromise the selection's fairness. Consequently, the court rejected the claim that the errors were essential to the result and dismissed the appeal.
Legislator-Regeste
KI-generiertAdministracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis; 88 straipsnio 1 punktas: Procedūriniai pažeidimai atrankos procese yra esminiai ir reikalauja sprendimo panaikinimo tik tada, kai jie gali esminiai įtakoti atrankos rezultatus.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. eI-6122-609/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00555-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1; 57.2
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 25 d.
KlaipÄda
Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo Å .J. skundÄ atsakovui TauragÄs apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Å .P. dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄjas Å .J. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ (b.l. 1-4), praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir atsakovas, TauragÄs AVPK) 2019 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 85-P1-82 (toliau â ir Sprendimas) ir atsakovÄ Ä¯pareigoti paskelbti atrankÄ Ä¯ TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrÄjo pareigas.
Skunde nurodo, jog 2019 m. balandžio 30 d. jis dalyvavo atrankoje TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrÄjo (toliau â ir TauragÄs AVPK kriminalinÄs policijos tyrÄjas), vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigoms užimti, kuriÄ laimÄjo treÄiasis suinteresuotas asmuo Å .P. Pažymi, jog iÅ¡ Atrankos į laisvas policijos pareigÅ«no, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas komisijos 2019 m. balandžio 30 d. posÄdžio protokolo (toliau â ir Protokolas) matyti, jog posÄdyje nedalyvavo pretendentų į TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrÄjo (statutinio valstybÄs tarnautojo, pareigybių grupÄ â 8) pareigas atrankos komisijos (toliau â Komisija) narys P.D., taÄiau Protokole nenurodytos jo nedalyvavimo priežastys, nors Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų organizavimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d.
įsakymu Nr. 1V-13 (toliau â ir TaisyklÄs), 14 punkte nurodyta, kad Komisijos nario nedalyvavimo priežastis privalomai turi bÅ«ti nurodyta protokole. Nors Komisija yra vardinÄ, taÄiau 2019 m. balandžio 30 d. posÄdyje dalyvavo ir ProtokolÄ pasiraÅ¡Ä laikinai atliekantis skyriaus virÅ¡ininko funkcijas TauragÄs AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrÄjas T.P. Kadangi jo dalyvavimas Komisijos posÄdyje yra neteisÄtas, vien Å¡iuo pagrindu 2019 m. balandžio 30 d. protokolinis sprendimas Nr. 85-P1-82 yra neteisÄtas.
Akcentuoja, kad atrankÄ laimÄjÄs Å .P. ir Komisijos narys T.P. yra seniai pažįstami, todÄl kyla abejonÄs dÄl jo Å¡aliÅ¡kumo. Mano, kad dÄl Å¡ios priežasties pretendentas Å .P. galÄjo žinoti dalį klausimų. Teigia, jog pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, į Komisijos sudÄtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas. Mano, jog Komisija nesilaikÄ Vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1V-256 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , tvarkos apraÅ¡o (toliau â ir ApraÅ¡as) 20 ir 21 punktų nuostatų, nes pareigÅ«nai nebuvo vertinami iki pokalbio atrankos metu, vertinimas nebuvo protokoluojamas.
Pažymi, kad jo apklausa Komisijos posÄdyje užtruko 45 minutes, o kito pretendento â 35 minutes. Kadangi garso įraÅ¡as nebuvo daromas, taip pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡o 45 punktÄ , nÄra galimybių patikrinti, ar kitam pretendentui buvo užduoti tie patys klausimai. PareiÅ¡kÄjas kelia abejones, ar visi Komisijos nariai buvo iÅ¡klausÄ mokymo atrankos klausimais programÄ . Mano, kad priimant TauragÄs AVPK 2019 m. balandžio 30 d. protokolinį sprendimÄ Nr. 85-P1-82, buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .
Atsakovas TauragÄs AVPK atsiliepime į skundÄ (b.l. 13-18) nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka. Teigia, jog atrankoje į laisvas TauragÄs AVPK kriminalinÄs policijos tyrÄjo pareigas dalyvavo du pretendentai ir atrankÄ laimÄjo Å .P. Argumentuoja, jog Protokolas suraÅ¡ytas, nepažeidžiant teisÄs aktų nuostatų. Mano, jog vieno komisijos nario nedalyvavimo posÄdyje priežasties nenurodymas negali bÅ«ti vertinamas procedÅ«riniu pažeidimu. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 30 d. Komisijos narys T.V. atostogavo, o jo pareigas laikinai Äjo TauragÄs AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrÄjas T.P., todÄl jis 2019 m. balandžio 30 d. posÄdyje dalyvavo dÄl objektyvių priežasÄių.
Akcentuoja, jog skundo pateikimo metu galiojanÄiuose teisÄs aktuose nebuvo nuostatų, reglamentuojanÄių komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumÄ . Teigia, jog pareiÅ¡kÄjas, manydamas, jog komisijos nariai buvo Å¡aliÅ¡ki, Komisijos sprendimÄ per 3 darbo dienas galÄjo skųsti atrankÄ organizavusios įstaigos vadovui. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybÄs dÄl Komisijos nario T.P. galimo Å¡aliÅ¡kumo yra subjektyvaus, deklaratyvaus pobÅ«džio, neįrodytos. PabrÄžia, jog Komisija yra kolegialus organas, 2019 m. balandžio 30 d. posÄdžio metu dalyvavo daugiau nei pusÄ Komisijos narių ir jie uždavÄ savo sugalvotus skirtingus, abiem pretendentams vienodus klausimus, visi nariai iÅ¡sakÄ nuomonÄ ir buvo priimtas bendras sprendimas dÄl atrankos laimÄtojo.
Teigia, jog atranka vyko, nepažeidžiant imperatyvių teisÄs aktų nuostatų. PaaiÅ¡kina, jog iki atrankos posÄdžio Komisijos nariai buvo susipažinÄ su visa surinkta pretendentus charakterizuojanÄia medžiaga. Siekiant visapusiÅ¡kai įvertinti abu pretendentus, nustatyti, ar atitinka keliamus reikalavimus dÄl gebÄjimo atlikti pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytas funkcijas bei dÄl Å¡ioms funkcijoms atlikti bÅ«tinų žinių turÄjimo, jie buvo pakviesti į 2019 m. balandžio 30 d. posÄdį.
PabrÄžia, jog ApraÅ¡e yra numatyta, kad Komisijos posÄdžiai protokoluojami, taÄiau ten nÄra nurodyta, kad atrankos vykdymo metu turi bÅ«ti daromas garso įraÅ¡as, dÄl Å¡ios priežasties praÅ¡o kaip nepagrįstus atmesti pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl garso įraÅ¡o nedarymo. DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, jog į Komisijos sudÄtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas, paaiÅ¡kina, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau â Statutas) nÄra reglamentuota, kokia turi bÅ«ti Komisijos sudÄtis, ApraÅ¡e nÄra nurodyta, kad Komisijos nariu turi bÅ«ti darbo tarybos atstovas.
Teigia, kad ApraÅ¡as nÄra taikomas vykdant atrankÄ Ä¯ laisvas pareigÅ«no, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas, todÄl nepagrįstas skundo argumentas, kad Komisijos nariai nebuvo iÅ¡klausÄ mokymo atrankos klausimais programos.
TreÄiasis suinteresuotas asmuo Å .P. atsiliepime į skundÄ (b.l. 40-42) nurodo, jog praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, jog jis kartu su pareiÅ¡kÄju dalyvavo atrankoje TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos vyriausiojo tyrÄjo vietai užimti. Pirmas atrankoje dalyvavo pareiÅ¡kÄjas, vÄliau buvo pakviestas jis. Po susipažinimo su atrankos taisyklÄmis, jam buvo užduodami Komisijos narių klausimai, patikslinantys klausimai, jų buvo daug, jie buvo susijÄ su darbo specifika, darbo pobÅ«džiu, funkcijomis, buvo ir psichologinių klausimų ir teorinių klausimų, klausimų apie motyvacijÄ , darbo rezultatus. Mano, jog atrankos metu buvo laikomasi teisÄs aktų reikalavimų. DÄl argumento, jog jis ir Komisijos narys T.P. palaiko draugiÅ¡kus santykius ir galÄjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, paaiÅ¡kina, jog T.P. kaip kolegÄ jis pažįsta nuo 2015 metų, nes kartu dirbo Jurbarko rajono policijos komisariate, kartai su juo vyksta į darbÄ ir į namus. Teigia, jog apie T.P. dalyvavimÄ Komisijoje jis sužinojo tik 2019 m. balandžio 30 d. posÄdžio metu, todÄl negalÄjo žinoti jo užduodamų klausimų. Mano, kad Komisija yra kolegialus organas ir sprendimas dÄl laimÄtojo buvo priimtas balsų dauguma.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
NagrinÄjamo ginÄo dalykas â TauragÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 30 d. protokolinio sprendimo Nr. 85-P1-82 teisÄtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus virÅ¡ininkas 2019 m. kovo 6 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 33-34) kreipÄsi į TauragÄs AVPK virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydamas paskelbti ir organizuota atrankÄ Ä¯ laisvÄ TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrÄjo pareigybÄ.
TauragÄs AVPK virÅ¡ininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 âDÄl atrankos į laisvas aukÅ¡tesnes pareigÅ«no pareigas komisijos sudarymoâ (b.l. 22-23) buvo sudaryta Komisija.
TauragÄs AVPK virÅ¡ininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 85-V-0 buvo pakeistas TauragÄs AVPK virÅ¡ininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 85-V-67 âDÄl atrankos į laisvas aukÅ¡tesnes pareigÅ«no pareigas komisijos sudarymoâ 3 punktas.
Ä®vykusios atrankos rezultatai įforminti Protokole (b.l. 31-32), kuriame nurodyta, jog atrankÄ laimÄjo Å .P.
PareiÅ¡kÄjas yra statutinis valstybÄs tarnautojas (TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrÄjas), todÄl ginÄui aktualÅ«s ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dÄl teisÄs stoti į valstybÄs tarnybÄ . TeisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į valstybÄs tarnybÄ â tai konstitucinÄ pilieÄio teisÄ, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Å i teisÄ sietina inter alia (be kita ko) su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimus).
PilieÄio konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ , kaip kiekvieno asmens konstitucinÄs teisÄs laisvai pasirinkti darbÄ atmaina, ypaÄ atsižvelgus į Konstitucijos33 straipsnio 1 dalies nuostatÄ âlygiomis sÄ lygomisâ, yra sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiÅ¡kumo (asmenų lygybÄs įstatymui, teismui ir kitoms valstybÄs institucijoms ar pareigÅ«nams) principu. PilieÄiai, siekiantys bÅ«ti priimti į valstybÄs tarnybÄ , negali bÅ«ti diskriminuojami arba jiems negali bÅ«ti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) nurodytais, nei kitais konstituciÅ¡kai nepateisinamais pagrindais. PažymÄtina ir tai, kad konstitucinis lygių sÄ lygų stojant į valstybÄs tarnybÄ imperatyvas suponuoja stojanÄiųjų konkurencijÄ , taip pat objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ stojanÄiųjų į valstybÄs tarnybÄ vertinimÄ ir atrankÄ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimÄ ). Konstitucinis Teismas 2008-01-22 nutarime, aiÅ¡kindamas aptariamų teisinių santykių pobÅ«dį bei teismo vaidmenį sprendžiant Å¡iuos ginÄus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylÄ dÄl asmens nepriÄmimo į atitinkamas pareigas valstybÄs tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors âapeliacinÄ egzaminų komisijaâ, o kaip jurisdikcinÄ institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso ar atrankos) tvarka ir asmens konstitucinÄ teisÄ lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybÄs tarnybÄ .
Atsižvelgus į Å¡iÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , teismas konkurso (atrankos) teisÄtumÄ revizuoja tik konkurso (atrankos) organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant teisÄs aktų reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti Å¡iame konkurse bei bÅ«ti įvertintiems pagal vienodas visiems iÅ¡ anksto žinomas sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartį administracinÄje byloje Nr. A438-1163/2013, 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. eA-4970-492/2017).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisÄs aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisÄtas dÄl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, ypaÄ taisyklÄs, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ , t. y. ne dÄl kiekvieno procedÅ«rinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymÅ«s, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priÄmimo procedÅ«ros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimÄ neteisÄtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priÄmimo pagrindinÄs procedÅ«ros ir taisyklÄs, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atitinkamo akto priÄmimo procedÅ«rai nustatytus teisÄs aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1487/2012). Taigi ginÄijamas teisÄs aktas negali bÅ«ti naikinamas dÄl formalių procedÅ«rÄ reglamentuojanÄių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti ginÄijamÄ teisÄs aktÄ dÄl procedÅ«ros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedÅ«ros taisyklių nesilaikymas turÄjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikÅ¡mingų akto priÄmimui aplinkybių nustatymu ir neÅ¡aliÅ¡ku jų įvertinimu.
GinÄo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau â ir Statutas, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų tarnybos organizavimo taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. liepos 24 d.) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1V-256 patvirtintas Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas tvarkos apraÅ¡as (toliau â ir ApraÅ¡as, akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužÄs 18 d.).
Policijos pareigÅ«nų atrankos į laisvas pareigÅ«no pareigas teisinius pagrindus nustatantis Statuto 28 straipsnis numato, jog atrankoje į laisvas pareigÅ«no pareigas gali dalyvauti tos paÄios ar kitos statutinÄs įstaigos pareigÅ«nai, atitinkantys Å¡io statuto 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir pareigybÄs apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Atrankos metu įvertinama pretendentų profesionalumas, tarnybinÄ veikla, tinkamumas eiti pareigas, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmÄ einant konkreÄias pareigas, turima kvalifikacija, bÅ«tina naujoms pareigoms eiti (1 dalis). Pagal Statuto 28 straipsnio 4 dalį atrankos į laisvas pareigÅ«nų, vykdanÄių kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras, suderinÄs su finansų ir teisingumo ministrais. Taigi, Å¡i teisÄs norma, kaip blanketinÄ, nukreipia į ApraÅ¡Ä , nustatantį atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, vykdanÄių kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas kriminalinÄ Å¾valgybÄ vykdanÄiose apskriÄių vyriausiųjų policijos komisariatų padaliniuose organizavimo tvarkÄ (pagal teisÄs teorijoje galiojantį principÄ lex specialis derogat lex generalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d įsakymu Nr. 1v-142 patvirtinto Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas tvarkos apraÅ¡o (toliau â ir Tvarkos apraÅ¡as) 1 punktas numato, jog atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no pareigas tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no, iÅ¡skyrus vykdanÄių kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas statutinÄse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarkÄ . Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , organizavimo tvarkÄ reglamentuoja ApraÅ¡as
Pagal ApraÅ¡o 13 punktÄ , atrankÄ Ä¯ pareigÅ«no, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas vykdo sudaryta komisija, kuri sudaroma iÅ¡ ne mažiau kaip 5 narių. Komisijos nariais skiriami atrankÄ organizuojanÄios įstaigos, atitinkamos vidaus reikalų centrinÄs įstaigos ar kitos vidaus reikalų įstaigos pareigÅ«nai. Vienu iÅ¡ komisijos narių skiriamas padalinio, kuriame yra laisva pareigÅ«nų, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigybÄ, vadovas. Ä®sakyme dÄl Komisijos sudarymo nurodomas Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, kiti Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius, kuris nÄra Komisijos narys. ApraÅ¡o 14 punktas nustato, jog Komisijos posÄdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posÄdyje dÄl svarbių priežasÄių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisijos posÄdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusÄ Komisijos narių. Kai Komisijos posÄdyje dÄl svarbių priežasÄių negali dalyvauti jos pirmininkas, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas.
Jau minÄta, TauragÄs AVPK virÅ¡ininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 buvo patvirtinta Komisijos sudÄtis. TauragÄs AVPK virÅ¡ininko 2019 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 85-V-0 3 punktu (b.l. 24-25) Komisijos narys T.J. pakeistas Komisijos nariu T.V. Protokolo turinys (b.l. 31-32) patvirtina, kad 2019 m. balandžio 30 d. posÄdyje dalyvavo Komisijos nariai M.N., A.U., T.P., V.M. ir M.B., ProtokolÄ suraÅ¡Ä S.K.
Akivaizdu, jog Komisijos sudÄtyje buvo asmuo, nesantis TauragÄs AVPK virÅ¡ininko 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 85-V-67 patvirtintos Komisijos nariu. Teisinio vertinimo nekeiÄia atsakovo nurodyta aplinkybÄ, jog T.P. atrankoje dalyvavo, nes tuo metu laikinai Äjo TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas, Å¡iam esant kasmetinÄse atostogose. Ä®vertinus tai, jog neskaitant Komisijos nario T.P., 2019 m. balandžio 30 d. posÄdyje dalyvavo daugiau kaip pusÄ Komisijos narių (4 iÅ¡ 7) ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kadangi ApraÅ¡o 23 punkte nÄra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas posÄdžio protokole nurodyti komisijos narių, negalinÄių dalyvauti posÄdyje, nedalyvavimo priežastis, todÄl Å¡is pareiÅ¡kÄjo argumentas laikytinas nepagrįstu.
ApraÅ¡o 13 punkte reglamentuota Atrankos į laisvas pareigÅ«no, vykdanÄio kriminalinÄ Å¾valgybÄ , pareigas komisijos sudÄtis. Jame nÄra numatyta, kad tokioje komisijoje privalo dalyvauti darbo tarybos atstovas, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentas, kad neteisÄtai į Komisijos sudÄtį nebuvo įtrauktas darbo tarybos atstovas, laikytinas nepagrįstu.
Reikalavimas daryti atrankos posÄdžio skaitmeninį garso įraÅ¡Ä numatytas Tvarkos apraÅ¡o 45 punkte.
Ä®vertinus tai, jog reikalavimas daryti atrankos posÄdžio skaitmeninį garso įraÅ¡Ä ApraÅ¡e nÄra numatytas, pareiÅ¡kÄjo teiginys, kad ginÄo atveju turÄjo bÅ«ti daromas atrankos posÄdžio garso įraÅ¡as laikytinas nepagrįstu.
Reikalavimas iÅ¡klausyti mokymo atrankos klausimais programÄ nustatytas Tvarkos apraÅ¡o 33 punkte.
Kadangi ApraÅ¡e reikalavimas iÅ¡klausyti mokymo atrankos klausimais programÄ nenumatytas, Å¡is skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Analizuojant, ar buvo pažeista atrankos vykdymo eiga, bÅ«tina įvertinti, ar ginÄo atveju Komisija tinkamai taikÄ ApraÅ¡o 20 ir 21 punktų nuostatas.
Pagal ApraÅ¡o 20 punktÄ , įvertinusi pretendentų profesionalumÄ , tarnybinÄ veiklÄ , tinkamumÄ pretenduojamoms pareigoms, tarnybos eigÄ , turimÄ kvalifikacijÄ bÅ«tinÄ naujoms pareigoms eiti, profesinius pasiekimus, asmenybÄs charakteristikÄ , pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, atliktų ApraÅ¡o 5 ar 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka, rezultatus, papildomų pretendentų tikrinimo ir vertinimo veiksmų, jei buvo atliekami, rezultatus, kitÄ asmenį charakterizuojanÄiÄ informacijÄ (motyvacija, paskatinimai, tarnybinÄs nuobaudos, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir kt,), Komisija posÄdyje balsuodama priima sprendimÄ dÄl pretendentų eilÄs sudarymo ir atrankos laimÄtojo. Tuo atveju, kai balsuojant dÄl atrankos laimÄtojo ir dviem ar daugiau pretendentų surinkus vienodai Komisijos balsų, Å¡ie pretendentai kvieÄiami į pokalbį, kuris vykdomas kitame Komisijos posÄdyje (ApraÅ¡o 21 punktas).
IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad atrankos laimÄtojas gali bÅ«ti nustatomas dviem bÅ«dais: 1) įvertinus pretendentÄ pagal ApraÅ¡o 20 punkte nurodytus kriterijus; 2) tuo atveju, kai surenkamas vienodas komisijos narių balsų skaiÄius (pagal ApraÅ¡o 20 punktÄ ), pretendentai kvieÄiami į pokalbį ir po pokalbio, nustatomas laimÄtojas. Imperatyvus reikalavimas pokalbio procedÅ«rÄ organizuoti kitame atrankos posÄdyje yra sietinas su objektyvumo kriterijumi, kad į pareigas bÅ«tų paskirtas labiausiai visus kriterijus atitinkantis pretendentas.
NagrinÄjamu atveju nepaneigta, jog abu pretendentai buvo įvertinti pagal ApraÅ¡o 20 punkte nurodytus kriterijus. Ä®vertinus tai, kad pagal ApraÅ¡o 20 punktÄ atrankos laimÄtojas gali bÅ«ti nustatomas ir pretendentų nekvieÄiant į posÄdį, aplinkybÄ, kad ginÄo atveju pokalbis su pretendentais buvo vykdomas to paties atrankos posÄdžio metu, negali bÅ«ti vertinama kaip esminis procedÅ«rinis pažeidimas, galÄjÄs įtakoti ginÄo sprendimo teisÄtumÄ .
PažymÄtina, jog ApraÅ¡e nÄra nustatyti konkretÅ«s atrankos dalyvių atsakymų į jiems pateikiamus klausimus vertinimo kriterijai. Pretendentų žinių patikrinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, taÄiau ir atsakymų pateikimo formÄ , laikÄ , kurio prireikÄ atsakymui pateikti, bendrÄ Ä¯spÅ«dį apie pretendentÄ ir yra kiekvieno atrankos komisijos nario diskrecija. Atsižvelgiant į tai, nagrinÄjamu atveju vertintina, ar Komisija neperžengÄ turimos vertinimo laisvÄs ribų.
Byloje nÄra objektyvių duomenų, galinÄių paneigti faktÄ , kad pateikiant klausimus pretendentams, buvo laikomasi ApraÅ¡o 22 punkto nuostatų. Teismo nuomone, pokalbio su pretendentu trukmÄ negali bÅ«ti įrodymu, kad skyrÄsi pretendentams užduotų klausimų sudÄtingumas. PareiÅ¡kÄjo teiginys, jog pretendentas Å .P. ir Komisijos nariu buvÄs T.P. buvo pažįstami, todÄl Å .P. galÄjo žinoti dalį klausimų, nepagrįstas įrodymais, todÄl vertintinas kaip subjektyvi pareiÅ¡kÄjo nuomonÄ.
Kadangi nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai nelaikytini esminiais, galÄjusiais esminiai įtakoti atrankos rezultatus, reikalavimas ProtokolÄ panaikinti ir atsakovÄ Ä¯pareigoti iÅ¡ naujo organizuoti atrankÄ Ä¯ TauragÄs AVPK KriminalinÄs policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrÄjo pareigas, laikytinas nepagrįstu, todÄl skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mus.
TeisÄja EglÄ KiaurakytÄ