Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0394c1c-cd9c-47ed-9e94-e1abccd1d287 KI-generiert

Court partially allowed appeal to increase interest rates and recalculate interest base on debt claim.

Geschäftsnummer f0394c1c-cd9c-47ed-9e94-e1abccd1d287
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal partially overturned the first-instance judgment, increasing the awarded interest from 132 EUR to 264.63 EUR and adjusting the interest calculation base. The plaintiff argued the original interest rate was too low compared to current legal standards and failed to prove essential imbalance, while the defendant had not contested the rate. The court ruled that without evidence of imbalance, the agreed rate stood, but the interest base for future calculations must be corrected to the total debt amount.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Civil Code Art. 6.228; Civil Procedure Code Art. 326(3), 330: Where a contract interest rate is not proven to create an essential imbalance under Art. 6.228, the agreed rate remains valid, but interest on the principal sum must be calculated on the total debt amount including previously awarded interest.

Schlagwörter

KI-generiert
contractual interest rate essential imbalance interest calculation base debt collection claim civil procedure appeal

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Code Art. 6.228
Civil Procedure Code Art. 326(3)
Civil Procedure Code Art. 330
Civil Procedure Code Art. 92
Civil Procedure Code Art. 93(1)
Civil Procedure Code Art. 337(3)

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr                                                                           Civilinė byla Nr. e2A-463-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13307-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.8.10.; 2.5.10.5.1.; 3.2.6.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-18566-375/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

S. dėl skolos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinyje teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 297,04 Eur pagrindinę skolÄ , 264,63 Eur palÅ«kanas, 54,70 Eur delspinigius, 47,64 Eur palÅ«kanų delspinigius, 48,81 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 % sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (297,04 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2007-09-03 AB „Swedbank“ ir atsakovas V. S. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-088695-EG, pagal kuriÄ AB „Swedbank“ atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Tačiau atsakovas netinkamai vykdė minėtÄ sutartį, todėl AB „Swedbank“ jÄ nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ bei pateikti reikalavimus atsakovui sumokėti palÅ«kanas, delspinigius ir kitas susijusias pinigines sumas. 2009-05-21 AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. ieÅ¡kovei UAB „Gelvora“ 297,04 Eur pagrindinę skolÄ , 132 Eur palÅ«kanas, 51,17 Eur delspinigius, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15 % sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos (297,04 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-07-10) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus laiku grÄ Å¾inti paskolÄ , neatsiskaitė su ieÅ¡kove ir liko jai skolingas 297,04 Eur. Kadangi byloje nėra duomenų, kad skola bÅ«tų apmokėta, todėl teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorius reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo perleido ieÅ¡kovei 2009-05-21, o ji ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2015-07-03. PalÅ«kanos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė 1,87 Eur sumÄ , o ieÅ¡kovė reikalauja priteisti 264,63 Eur dydžio palÅ«kanas.

Kadangi ieÅ¡kovė (teisių perėmėjas) nesiėmė priemonių kuo ekonomiÅ¡kiau iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir savo teisių iÅ¡ karto negynė, todėl tokie reikalavimo teisę perėmusios ieÅ¡kovės veiksmai, teismo nuomone, lėmė neadekvačias ir beveik visÄ skolos sumÄ siekiančias palÅ«kanas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau iÅ¡vardintas priežastis, remdamasis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, tai nelaikė pakankamu pagrindu ieÅ¡kovei nepelnytai praturtėti dėl nerÅ«pestingo ieÅ¡kovės elgesio ir palÅ«kanų dydžio.

Todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas mažino iki 132 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 132,63 Eur palÅ«kanas, priteisti iÅ¡ atsakovo 132,63 Eur palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, todėl Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 d. nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas. Apeliantės manymu, EGO kortelės su kredito limitu sutartyje numatytos 15 proc. dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, todėl teismo sprendimas dalyje dėl 132,63 Eur palÅ«kanų nepriteisimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Å ioje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 16,27 proc. per metus, tai yra daug mažesnis dydis už numatytÄ jį Vartojimo kredito įstatyme, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palÅ«kanas neprotingai didelėmis, pažeidžiančiomis sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principus. IeÅ¡kovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį, prieÅ¡taravimų nepateikė, nereiÅ¡kė reikalavimų dėl Å¡alių sudarytos kredito sutarties sÄ lygų dėl palÅ«kanų normos modifikavimo.

Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė savo pažeistų teisių, todėl tai laikė priežastimi mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinas palÅ«kanas. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų iÅ¡klotinėje yra nurodyti apeliantės atlikti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, t. y. neregistruotu paÅ¡tu siųsti praneÅ¡imai dėl įsiskolinimo, telefono skambučiai ir kt., todėl nėra pagrindo mažinti palÅ«kanas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, nepagrįstai sumažino priskaičiuotų ir praÅ¡omų priteisti mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas V. S. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-088695-EG, pagal kuriÄ AB „Swedbank“ atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditÄ grÄ Å¾inti bei mokėti palÅ«kanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai.

EGO kortelės su kredito limitu sutartimi Å¡alys susitarė dėl 15 procentų metinės palÅ«kanų normos. 2009 m. gegužės 21 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kuriÄ AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolÄ . IeÅ¡kovė informavo atsakovÄ apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir su ieÅ¡kove neatsiskaitė.

Apeliaciniu skundu yra ginčijama ta teismo sprendimo už akių dalis, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų sumÄ nuo 264,63 Eur iki 132 Eur, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė nesiėmė priemonių kuo ekonomiÅ¡kiau iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių iÅ¡ karto negynė, nes reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo AB „Swedbank“ ieÅ¡kovei perleido 2009 m. gegužės 21 d. (palÅ«kanos tuo metu sudarė 1,87 Eur), o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2015 m. liepos 3 d.Civiliniame kodekse palÅ«kanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ palÅ«kanos gali bÅ«ti apibrėžiamos dvejopai: kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimÄ (Å¡ios palÅ«kanos vadinamos mokėjimo ar pelno palÅ«kanomis); kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimÄ (Å¡ios palÅ«kanos vadinamos kompensuojamosiomis palÅ«kanomis).

Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) numatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos, tačiau Å¡ios palÅ«kanos nėra laikomos savarankiÅ¡ka palÅ«kanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palÅ«kanų. Taigi matyti, jog Å¡ių palÅ«kanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo bÅ«tent dėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1, p. 424–452).

Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pav., CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2013-01-08 apžvalga Nr. AC-37-1).Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje Å¡aliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Konstatuojama, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos Å¡alies prievole.

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikrÄ jos sÄ lygÄ , tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ . CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį. Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

Ginčo atveju nustatyta, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje EGO kortelės su kredito limitu sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palÅ«kanų norma – 15 procentų kredito sumos, bendra metinė kredito grÄ Å¾inimo norma – 16,27 procento. Esant nurodytoms metinei kredito grÄ Å¾inimo normai ir palÅ«kanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti ginčo sutartį. Kadangi Å¡ioje byloje atsakovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie procesÄ , užėmė pasyviÄ pozicijÄ bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieÅ¡kinį, – teismui savo iniciatyva iÅ¡ esmės nebuvo pagrindo kiÅ¡tis į sutartinius Å¡alių santykius modifikuojant sutartį.

Vis tik, jei jau pirmosios instancijos teismas, veikdamas ex officio, siekė modifikuoti Å¡alių sutartį, jis privalėjo analizuoti sutarties sÄ lygas, nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes sutarties keitimui ir, tik savo sprendimÄ grįsdamas CK 6.233, 6.228 straipsnių nuostatomis bei jas aiÅ¡kindamas, galėjo keisti Å¡alių sutartį. Tačiau to pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ už akių neatliko ir Å¡iais pagrindais savo sprendimo negrindė bei nemotyvavo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje prieÅ¡taringas, nes pelno palÅ«kanas už laikotarpį iki bylos iÅ¡kėlimo teismas sumažino kaip neprotingai dideles, o nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisė kredito sutartyje numatyto dydžio palÅ«kanas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodyta, jog ginčo kredito sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d.

Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma.

Tačiau Å¡ie aktai nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų. Bendra vartojimo kredito kaina nustatyta Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma yra 16,27 procentai per metus, todėl toks dydis yra daug mažesnis už Å¡iuo metu nustatytÄ jį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ , teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad sutartyje įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė (CK 6.228 straipsnis) ir mažinti Å¡alių sutartyje nustatytÄ pelno (mokėjimo) palÅ«kanų normÄ . Pažymėtina ir tai, jog atsakovas prisiimtų prievolių nevykdo ilgÄ laikotarpį, kas taip pat neteikia pagrindo mažinti sutartines palÅ«kanas.Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas, padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palÅ«kanų sumÄ iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t. y. iki 264,63 Eur sumos, o procesinės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos skaičiuotinos ne už priteistÄ 480,21 Eur, o už 612,84 Eur sumÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).IÅ¡ ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų iÅ¡klotinės matyti, kad ieÅ¡kovė paskaičiavo 48,81 Eur ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, tačiau byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių tokias iÅ¡laidas ir jų bÅ«tinumÄ patvirtinančių įrodymų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmestas.Apeliacinį skundÄ patenkinus, apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, kuris sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ už akių pakeisti.Padidinti iÅ¡ atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas A.

Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) priteistas palÅ«kanas nuo 132 Eur iki 264,63 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuoti už priteistÄ 612,84 Eur sumÄ .Kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Teisėja                                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                   Â