Court partially allowed claim by recognizing detention conditions violation but dismissed monetary damages due to insufficient severity.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Panevėžys District Administrative Court partially dismissed the plaintiff's claim for non-material damages regarding detention conditions. While the court acknowledged that the plaintiff's rights to proper detention conditions were violated, it found the conditions not severe enough to warrant monetary compensation. Consequently, the court recognized the violation but rejected the request for 20,000 Euros, deeming the official acknowledgment of the breach sufficient satisfaction.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis: Teisės pažeidimo pripažinimas gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas, jei pažeidimas nėra intensyvus ir neprilygsta draudžiamam elgesiui.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
AdministracinÄ byla Nr. I-1355-279/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01996-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21(S) PANEVÄŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 3 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos administracinio teismo teisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. L. (R. L.) skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus.
Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanÄio Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â Å iaulių TI) atstovas į bylos nagrinÄjimÄ neatvyko. Proceso dalyviams apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta teisÄs aktų nustatyta tvarka (b. l. 86, 87).PareiÅ¡kÄjas skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, priteisti 20 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Å iaulių TI (b. l. 2-8).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis 2011 - 2013 m. įvairiais laikotarpiais buvo laikomas Å iaulių TI kamerose Nr. 7, 31, 56, 88, pažeidžiant jo, kaip kalinamojo asmens, teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises. NurodÄ, kad Å iaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, o kalinimo sÄ lygos neatitiko teisÄs aktų reikalavimų: kamerose ant sienų ir lubų buvo pelÄsis, bÅ«davo labai drÄgna, nes nebuvo jokios vÄdinimo sistemos, o vÄdinimas natÅ«raliuoju bÅ«du buvo neįmanomas, nes rakinamos durys visada bÅ«davo uždarytos.
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad kamerose nebuvo tabureÄių kiekvienam asmeniui, nebuvo suoliukų, stalas buvo mažas, nebuvo spintelių higienos reikmenims susidÄti. PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad kalÄdamas netinkamomis, teisÄs aktų reikalavimus pažeidžianÄiomis sÄ lygomis kamerose, kurios bÅ«davo nedezinfekuojamos, jis susirgo odos ligomis, dÄl ko ilgÄ laikÄ gydÄsi nuo Å¡ių ligų, tuo buvo sutrikdyta jo sveikata ir emocinÄ bÅ«sena. PareiÅ¡kÄjo teigimu, Å iaulių TI pareigÅ«nai nesistengÄ paÅ¡alinti nuolat daromų teisÄs aktų pažeidimų, pavyzdžiui, pailginti pasivaikÅ¡Äiojimo laikÄ , rengti užsiÄmimus ne kamerų sÄ lygomis ir pan. bei toliau juos nuolat pažeidinÄjo.
DÄl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , pablogÄjo jo sveikata. PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių TI, 20 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Å iaulių TI atsiliepimu praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodÄ (b. l. 25-33), kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, todÄl Å iaulių TI dÄl objektyvių priežasÄių ne visuomet turi galimybÄ užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto.
TaÄiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausanÄių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaiÄiui ir nÄra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaiÄiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , bet to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per parÄ nÄra pastovus (dalis asmenų kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). TodÄl net mažiausio ploto kamerose, keiÄiantis kalinÄių asmenų skaiÄiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijanÄio normÄ . Be to, pasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per parÄ ), medicininių apžiÅ«rų, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebÅ«na gyvenamojoje kameroje.
Å iaulių TI nurodÄ, kad gyvenamosios kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus) ir toks kamerų vÄdinimo bÅ«das atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esanÄių asmenų skaiÄiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatÅ«ra, asmenų judÄjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todÄl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (nÄra galimybÄs įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judÄjimo greitį bei sumažinti santykinÄ drÄgmÄ).
Atsižvelgdamas į tai, pabrÄžÄ, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisÄto veikimo, kiek tai lieÄia pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl ventiliacijos nebuvimo, drÄgmÄs ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijÄs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. PažymÄjo, jog pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI metu, nebuvo atlikta kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. TeigÄ, kad teisÄs aktai nustato pareigas ne tik laisvÄs atÄmimo vietų administracijai, bet ir laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims.
Å iaulių TI teigimu, laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kamerų bÅ«klÄ priklauso pirmiausia nuo paÄių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klÄ. Å iaulių TI negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose.
Taip pat nurodÄ, kad Å iaulių TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos (vienam asmeniui â 1 vienetas); spintelÄs (vienam asmeniui â 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetÄ (vienam asmeniui â 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, taÄiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esanÄioje tuÅ¡Äioje erdvÄje, dÄl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar tabureÄių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelÄ arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninÄ virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);
Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvÄ, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Atsakovo atstovo teigimu, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dÄl kurių patyrÄ tariamÄ neturtinÄ Å¾alÄ , skundÄ grindÄ abstrakÄiais teiginiais, nenurodÄ, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaiÄiuotas, todÄl praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Tvirtino, kad Å iaulių TI niekaip neiÅ¡skyrÄ pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyÄia nesudarÄ blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikÄ kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Mano, kad pareiÅ¡kÄjo pretenzijos laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais. NenustaÄius Å iaulių TI neteisÄtų veiksmų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas, todÄl praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Be to Å iaulių TI praÅ¡Ä nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jį skaiÄiuojant nuo pareiÅ¡kÄjo kreipimosi į teismÄ dienos.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinÄjamas pareiÅ¡kÄjo keliamas ginÄas dÄl neturtinÄs žalos, kildinamos iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, atlyginimo.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 16 d., nuo 2013 m. lapkriÄio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. buvo laikomas Å iaulių TI (b. l. 36).
Atsakovui atstovaujantis Å iaulių TI nagrinÄjamojoje byloje praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) normos (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-850/2010).
IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisÄs gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinÄs teisÄs gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentÄjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisÄs pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisÄs negalÄs bÅ«ti ginÄijamos.
Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisių ar teisÄtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisÄtus interesus, arba nemano, kad jo teisÄs ir teisÄti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dÄl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklÄ, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄ teismui dÄl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntÄ 2015 m. birželio 25 d., tai patvirtina žyma ant paÅ¡to voko (b. l. 9).
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) suformuotÄ senatį reguliuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (LVAT 2013 m. gegužÄs 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-307/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-502-2364/2013).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, vertinamas kaip pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad neigiamus padarinius jautÄ visÄ buvimo Å iaulių TI laikotarpį.
PareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamoje byloje nepateikÄ praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nepateikÄ argumentų, įrodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nors pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡siųstas Å iaulių TI atsiliepimas į skundÄ , jam buvo žinoma, kad Å iaulių TI praÅ¡o taikyti jo reikalavimams ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimams.
Esant Å iaulių TI praÅ¡ymui, pareiÅ¡kÄjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpius nuo 2011 m. gruodžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d., nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d., nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 5 d., nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka ginama pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ nuo 2013 m. lapkriÄio 28 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d. ir nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 9 d. (toliau â ginÄo laikotarpis).
GinÄo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ, kurios specifika yra ta, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ.
AtsakomybÄs subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (LVAT 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo (toliau â SuÄmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
Pagal SuÄmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (bylai aktuali akto redakcija, kuria vadovaujamasi nagrinÄjamoje byloje, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatÄ laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvÄ, turi specifinį teisinį statusÄ , todÄl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-261-1798/2013).
Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrÄžia, kad laisvÄs apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmÄs nenustoja naudotis fundamentaliomis teisÄmis ir laisvÄmis, kurias užtikrina Konvencija. Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybÄs institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybÄs yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-261-1798/2013).
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013).
DÄl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotų PareiÅ¡kÄjas kaip žalos atsiradimo pagrindÄ nurodÄ vienam asmeniui turinÄio tekti 3.6 kv. m. kameros ploto pažeidimÄ , ir dÄl Å¡io pažeidimo atsiradusius nepatogumus. Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. GinÄo laikotarpiu galiojusios Higienos normoje HN 76:2010 minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentuoja KalÄjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
IÅ¡ byloje pateiktos Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-08-08 pažymos ,,DÄl R. L.â Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.
36) nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu Å iaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 7 ir 31, iÅ¡ viso 11 parų. Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI nuo 2013-11-28 iki 2013-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 31, kurios plotas 21,24 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 2 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 10,62 kv. m. iki 5,31 kv. m. kameros ploto); nuo 2013-11-29 iki 2013-12-03 ir nuo 2013-12-05 iki 2013-12-09 - kameroje Nr. 7, kurios plotas 21,98 kv. m. (kameroje buvo patalpinta nuo 5 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 4,40 kv. m. iki 3,14 kv. m. kameros ploto).
Teismas neturi pagrindo abejoti valstybei atstovaujanÄio Å iaulių TI teiktais duomenimis, todÄl nustatydamas nagrinÄjamo administracinio ginÄo kontekste reikÅ¡mingas aplinkybes, jais remiasi.IÅ¡analizavÄs byloje nustatytus duomenis apie kamerų Nr. 7 ir Nr. 31, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaiÄių, teismas nustatÄ, kad ginÄo laikotarpiu 7,5 paros pareiÅ¡kÄjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko 3,6 kv. m. kameros ploto normos reikalavimÄ , o 3,5 paros - pareiÅ¡kÄjui tenkantis kameros Nr. 7 plotas nežymiai (0,46 kv. m.) neatitiko nustatytos 3,6 kv. m kameros ploto normos.
Ä®vertinÄs tai, kad kamera Nr. 7 buvo užstatyta kameroje laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (b. l. 79-80), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kÄjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarÄ prielaidas patirti pareiÅ¡kÄjui nepatogumus, o Å iaulių TI administracija neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.DÄl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI kamerosePareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad neturtinÄ Å¾alÄ patyrÄ dÄl to, kad Å iaulių TI kamerose ant sienų ir lubų buvo pelÄsis, kamerose bÅ«davo labai drÄgna, nes nebuvo jokios vÄdinimo sistemos, o vÄdinimas natÅ«raliuoju bÅ«du buvo neįmanomas, nes rakinamos durys visada bÅ«davo uždarytos.Pagal Higienos normos HN 76:2010 6 punktÄ , laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.
Higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI pateiktoje 2015-08-10 pažymoje Nr. 62/08-810 âApie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriujeâ (toliau â Pažyma apie laikymo sÄ lygas) (b. l. 38-41) nurodÄ jog Å iaulių TI kamerose nÄra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus.
Taip pat nurodÄ, kad Å iaulių TI pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todÄl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, t. y. neįmanoma įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judÄjimo greitį bei sumažinti santykinÄ drÄgmÄ. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktuose 2012-07-09 Nr. EP-254 (periodinis patikrinimas atliktas - 2012-06-25) (b. l. 43-48) bei 2013-07-09 Nr. EP-224 (periodinis patikrinimas atliktas - 2013-06-26) (b. l. 51-58) nustatyta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais.
PažymÄtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymÄjÄs tai, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktÄ Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvÄs atÄmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (LVAT 2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1758-575/2015).
Taigi, sprÄstina, kad toks kamerų įrengimas iÅ¡ esmÄs atitinka nurodytos Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Kadangi, kaip nurodÄ Å iaulių TI, jų kamerų langai vÄdinimui yra pritaikyti, o pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ, kad tokiu bÅ«du jam buvo sudarytos kliÅ«tys vÄdinti kamerÄ , įsileisti oro, taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drÄgmÄs patalpose, todÄl Å¡iuo aspektu nÄra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimÄ .Teismas vertindamas pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl pelÄsio ir drÄgmÄs kamerose, nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimų, ar kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Byloje pateiktas ne vienas Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktas leidžia sprÄsti, kad Å¡i institucija ne kartÄ atliko Å iaulių TI kamerų bÅ«klÄs atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimÄ , taÄiau byloje nenustatyta, kad ginÄo laikotarpiu buvo konkreÄių skundų iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo ar kitų asmenų, kad laikymo sÄ lygos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, neatitiko teisÄs aktų reikalavimų ir yra bÅ«tinybÄ jas patikrinti. Be to, teismas patikrino ne ginÄo laikotarpiu Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro atliktus patikrinimus ir suraÅ¡ytus aktus.
Ne ginÄo laikotarpiu buvo patikrinta kamera Nr. 31 ir jokių pažeidimų dÄl higienos normų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 44). Patikrinimo akte nurodyta, kad apgyvendinimo kamera Nr. 31 tvarkinga, patalpa iÅ¡valyta. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas jo laikymo Å iaulių TI metu nÄ karto neiÅ¡sakÄ nusiskundimų Å¡ios įstaigos administracijai dÄl drÄgmÄs, pelÄsio kamerose (b. l. 37), pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, jog dÄl Å¡ių pažeidimų bÅ«tų reiÅ¡kÄs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms.
Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kÄjas reiÅ¡kÄ bendro, abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimus, kad gyvenamosiose kamerose drÄgna, ant sienų yra pelÄsis, taÄiau Å¡ių argumentų nekonkretizavo, nenurodÄ kuriose kamerose ir kada tai pasireiÅ¡kÄ. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dÄl netinkamos kamerų, kuriose ginÄo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, bÅ«klÄs, konstatuoti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai laikÄ pareiÅ¡kÄjÄ kamerose, neatitinkanÄiose joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nÄra pagrindo.DÄl baldų kamerosePareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad kamerose nebuvo tabureÄių kiekvienam asmeniui, nebuvo suoliukų, stalas buvo mažas, nebuvo spintelių higienos reikmenims susidÄti.Higienos norma HN 76:2010 tardymo izoliatorių kamerų aprÅ«pinimo baldais reikalavimų nereglamentavo.
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs (toliau â TaisyklÄs). Å ių taisyklių 14.6-14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas, ir taburetÄs (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams sudÄti; kameroje taip pat turi bÅ«ti viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti, spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti, virÅ¡utinių drabužių pakaba.
Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, jog Å iaulių TI rÄžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos (vienam asmeniui â 1 vienetas); spintelÄs (vienam asmeniui â 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetÄ (vienam asmeniui â 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, taÄiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esanÄioje tuÅ¡Äioje erdvÄje, dÄl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar tabureÄių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelÄ arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninÄ virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);
Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvÄ, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). IÅ¡ Å iaulių TI pateiktų kameros Nr. 7 įrengimo fotonuotraukų (b. l. 79-80) nustatyta, kad Å¡ioje kameroje yra įrengtos keturios dviaukÅ¡tÄs lovos, kameros viduryje iÅ¡ilgai gultų pastatytas stalas, kurio gale sumontuota kÄdÄ; prie deÅ¡iniosios sienos stovi nuo grindų iki lubų iÅ¡ trijų, vienas Å¡alia kito stovinÄių, segmentų sumontuotos lentynos, dÄl kurių kiekio, sudaromos galimybÄs laikyti asmeninius daiktus, higienos reikmenis, maisto produktus.
PareiÅ¡kÄjo skunde nurodyti argumentai dÄl baldų trÅ«kumo kamerose vertintini kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo teiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų aprÅ«pinimÄ baldais. TeisÄs aktuose nÄra reglamentuotas tabureÄių (suoliukų) kiekis, kuris turÄtų bÅ«ti nuolat užtikrinamas kamerose. IÅ¡ aukÅ¡Äiau aptarto teisinio reguliavimo sprÄstina, jog Å iaulių TI kamerose turi bÅ«ti įrengtas stalas, taÄiau jokių specialių reikalavimų dÄl to, kokio dydžio ir konstrukcijos Å¡is stalas turÄtų bÅ«ti, nÄra.
PareiÅ¡kÄjas neneigÄ, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo įrengtas stalas, o savo teiginių, dÄl įrengto stalo nedetalizavo, nenurodÄ, kokiÄ Ä¯takÄ jam turÄjo jo manymu per mažas kamerose esantis stalas.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas buvimo Å iaulių TI metu su praÅ¡ymais ar skundais dÄl laikymo sÄ lygų į Å¡ios įstaigos administracijÄ nesikreipÄ (b. l. 37), o duomenų apie tai, jog dÄl Å¡ių jo pažeidimų bÅ«tų reiÅ¡kÄs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Å iaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, aprÅ«pinimas baldais atitiko teisÄs aktų reikalavimus ir buvo pakankamas pareiÅ¡kÄjo esminiams poreikiams patenkinti, todÄl nÄra pagrindo Å¡iuo aspektu konstatuoti Å iaulių TI neteisÄtų veiksmų.DÄl sveikatos sutrikimųPareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad kalÄdamas netinkamomis, teisÄs aktų reikalavimus pažeidžianÄiomis sÄ lygomis kamerose, kurios bÅ«davo nedezinfekuojamos, jis susirgo odos ligomis, dÄl ko ilgÄ laikÄ gydÄsi nuo Å¡ių ligų, tuo buvo sutrikdyta jo sveikata ir emocinÄ bÅ«sena.Higienos normos HN 76:2010 54 punktas nustatÄ, kad visos laisvÄs atÄmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. PažymÄtina, kad pagal minÄtosios Higienos normos 59 punktÄ , buvo nustatyta, kad ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per mÄnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).
Å iaulių TI pateiktoje Pažymoje apie laikymo sÄ lygas nurodyta, kad įstaigoje kasdien atliekama kamerų dezinfekcija, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolÄs žurnale (b. l. 39). Vadovaujantis byloje pateikto Å iaulių TI Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafiko 2012-2013 m. 2 eilute, nustatyta, kad rÄžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose, tualetuose kiekvienÄ darbo dienÄ atliekama profilaktinÄ dezinfekcija, reikalui esant â dezinsekcija ir deratizacija (b. l. 68).
Be to, atsakovo atstovo pateikto Å iaulių TI 2012-2013 m. patalpų pagrindinio valymo grafiko 1 eilutÄje numatyta, jog kiekvieno mÄnesio pirmÄ penktadienį kamerose esantys suimtieji ir nuteistieji, prižiÅ«rimi pareigÅ«nų, privalo valyti kamerų sienas, lubas, grindis, palanges, įrenginius, baldus ir kitus pavirÅ¡ius, Å¡iam tikslui naudojant dezinfekcines medžiagas (b. l. 65). Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktÄ , buvo nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.
Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pažymoje apie laikymo sÄ lygas Å iaulių TI nurodÄ, kad administracijos paskyrimu tvarkyti gyvenamÄ sias patalpas skiriami Å¡iose patalpose laikomi suimtieji ir nuteistieji, kurie turi nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena, tai yra, valyti patalpų pavirÅ¡ius, grindis, tualetus, langus ir pan. Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 45-46) nurodyta, jog suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui, iÅ¡duodama kalcinuota soda; kasdienį patalpų valymÄ su dezinfekcinÄmis medžiagomis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorÄ; apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas âSokrenaâ, kuris gaminamas kasdien, vedamas kasdieninio valymo kontrolÄs žurnalas, kuriame yra žymos apie patalpų valymÄ , naudojamiems valikliams yra biocidų autorizacijos liudijimai, saugos duomenų lapai, naudojimo instrukcijos; yra dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos registravimo žurnalai, deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du.
Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprÄstina, kad Šiaulių TI gyvenamųjų kamerų dezinfekcija yra atliekama. Jokių pažeidimų dÄl dezinfekcijos Å iaulių visuomenÄs sveikatos centras ginÄui aktualiu laikotarpiu nÄra nustatÄs. Å iaulių TI yra sudarytos sÄ lygos ir patiems suimtiesiems palaikyti Å¡varÄ kamerose.Taigi, teismo vertinimu, nenustaÄius gyvenamųjų patalpų valymo, dezinfekavimo ir priežiÅ«ros neatitikimų teisÄs aktų nuostatoms, negali bÅ«ti teigiama, kad dÄl to pareiÅ¡kÄjas susirgo odos ligomis.
Teismas, iÅ¡analizavÄs pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorijos duomenis, nustatÄ, kad 2012-11-12, 2012-11-28 yra užfiksuoti pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai dÄl odos bÄrimo, niežÄjimo, taÄiau Å¡ios pareiÅ¡kÄjo sveikatos problemos atsirado laikotarpiu, kai pareiÅ¡kÄjas nebuvo laikomas Å iaulių TI (b. l. 23, 36). Byloje nÄra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp pareiÅ¡kÄjui kilusių odos susirgimų ir Å iaulių TI laikymo sÄ lygų yra priežastinis ryÅ¡ys, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad kalÄdamas netinkamomis, teisÄs aktų reikalavimus pažeidžianÄiomis sÄ lygomis kamerose, kurios bÅ«davo nedezinfekuojamos, jis susirgo odos ligomis, atmestini kaip nepagrįsti.DÄl kitų sÄ lygų NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildino ir iÅ¡, jo teigimu, Å iaulių TI pareigÅ«nų nesprendžiamų problemų, siekiant paÅ¡alinti nuolat daromus teisÄs aktų pažeidimus, pavyzdžiui, pailginti pasivaikÅ¡Äiojimo laikÄ , rengti užsiÄmimus ne kamerų sÄ lygomis ir pan.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodÄ, kad pasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybÄ eiti sportuoti į sporto salÄ, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir tt.) asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje (b. l. 26). Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymo Nr. 1/01-186 1.2 punktu (b. l.
42) nustatyta, kad nepilnameÄiams, nÄÅ¡Äioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du vienos valandos trukmÄs pasivaikÅ¡Äiojimai per dienÄ . Byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjui pagal gydytojų iÅ¡vadÄ bÅ«tų nustatyta ilgesnÄ pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄ, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti Å¡io įsakymo 1.2 punkto pažeidimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Å iaulių TI administracijÄ dÄl tokio pobÅ«džio nusiskundimų, todÄl įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo trukmÄs ilginimo, papildomų užsiÄmimų rengimo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas, atsižvelgÄs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad ginÄo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ Å iaulių TI. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinÄje byloje Nr.A143-1966/2008). TaÄiau pažymÄtina, kad nagrinÄjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis, pareiÅ¡kÄjas kameroje Nr. 7, kurioje jam teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, buvo laikomas tik 3,5 paras.
Taip pat akcentuotina, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat nustatyta, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis, pareiÅ¡kÄjas jo laikymo Å iaulių TI metu ir vÄliau į Å iaulių TI administracijÄ praÅ¡ymais ir skundais dÄl laikymo sÄ lygų nesikreipÄ.
Atkreiptinas dÄmesys į bylai svarbiÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo kreipÄsi į teismÄ praÄjus 18 mÄnesių nuo tada, kai jis iÅ¡vyko iÅ¡ Å iaulių TI. PažymÄtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kanÄias menkina, jos blÄsta (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012).
TodÄl aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas delsÄ pasinaudoti teismine gynyba 18 mÄnesius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kaip nurodoma skunde.Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais, taÄiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du.
CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98). Taigi, teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.
Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (LVAT 2014-11-25 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-575-2162/2014).Taigi, teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , mano, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjo R. L. (R. L.) skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo R. L. (R. L.) teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priÄmusį teismÄ .
TeisÄja                                                                                           NijolÄ ÄekanauskienÄ