Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f033e90f-38c9-4fae-b02a-60ec53d72d2e KI-generiert

Lithuanian appellate court partially allowed appeal by quashing specific drug possession charges while upholding the main sentence.

Geschäftsnummer f033e90f-38c9-4fae-b02a-60ec53d72d2e
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appellate court partially overturned the first-instance judgment, quashing specific charges regarding the possession of psychotropic substances found in the defendant's home. While the defendant argued that seized cash belonged to his mother rather than him, the court found no evidence to support this claim. Consequently, the court upheld the conviction for the remaining charges and the final combined sentence.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 328 straipsnio 3 punktas: The appellate court may quash specific charges if the first-instance court failed to establish the material facts, but must uphold the remaining convictions and the final combined sentence if the overall guilt is proven.

Schlagwörter

KI-generiert
drug possession charges psychotropic substances appellate review partial quashing confiscation of proceeds combined sentence evidence insufficiency

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 3 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Baudžiamoji byla Nr. 1A-137-495/2017   Teisminio proceso Nr.1-57-1-02109-2013-2    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.2.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.6.4.; 1.1.8.9.1.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017m. sausio 26d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevičiui,nuteistajam V.

D. (V. D.),gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. (V. D.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. lapkričio 7-8 d. psichotropinės medžiagos iÅ¡platinimo) laisvės atėmimu 2 metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-03-09 psichotropinės medžiagos iÅ¡platinimo) laisvės atėmimu2 metams;- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl 2014-08-20 psichotropinės medžiagos iÅ¡platinimo) laisvės atėmimu2 metams;- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintos ir V.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš V. D. konfiskuota 393,88 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje laikomi iš V. D. paimti pinigai - 680,70 Lt (197,14 Eur) nukreipti konfiskacijos vykdymui. Tuo pačiu nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 253 straipsnio 1 dalį, A. V. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, E. K.

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliaciniais skundai nepaduoti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. D. nuteistas už tai, kad jis 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 16,993 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir ne mažiau, kaip 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM - 2201, kuriÄ 2013 m. lapkričio 7-8 dienomis apie 21 val. bÅ«damas prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡platino parduodamas I.

G..V. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201, ir ne mažiau, kaip 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201, ir paminėtÄ psichotropinę medžiagÄ 2014-03-09, tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡platino už 115,95 Eur (400 Lt) parduodamas I.

G..Be to, V. D. nuteistas už tai, kad jis 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kuriÄ 2014-08-20 apie 19 val. bÅ«damas prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡platino už 46,38 Eur (160 Lt) parduodamas E. K..Taip pat V. D. nuteistas už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17-18 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kuriÄ gabeno ir laikė automobilyje „Peugeot 206“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Å¡ios psichotropinės medžiagos suvartojo, o kitÄ dalį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, laikė paminėtame automobilyje iki tol, kol 2014-10-20 17.18-17.35 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48.Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016-07-18 nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies pagrindu paskirti jam švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė ir, subendrinus su kitomis bausmėmis, paskirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirtas jo turto konfiskavimas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja teismo pareigÄ individualizuojant bausmes ne tik atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , bet ir į jÄ padariusio asmens pavojingumÄ . Nors teismas ir atsižvelgė į kai kurias jo, kaip asmens, ir jo gyvenimo faktines aplinkybes, sudarančias pagrindÄ taikyti minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės ribÄ , tačiau tai darė nepakankamai įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ .Baudžiamojoje byloje yra objektyvių duomenų apie tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė ne siekdamas nusikalstamai gyventi ir gauti piniginių lėšų vien iÅ¡ neteisėtos veiklos, bet dėl to, kad gyvendamas vienas su savo motina, neturėdamas tėvo, buvo nepavydėtinoje buitinėje padėtyje, jam trÅ«ko pinigų, buvo sunku iÅ¡gyventi vien tik iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, padėti sunkiai dirbančiai ir minimalias pajamas gaunančiai motinai V.

D.. Jis, būdamas jauno amžiaus, norėdamas pasirūpinti savo buitimi, nebūti prastesnis nei jo draugai, siekdamas bent minimaliai tenkinti savo poreikius, susimokėti už mokslus, nenorėdamas prašyti motinos V. D. finansinės pagalbos, o priešingai, norėdamas padėti ir jai, padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, t.y. vien dėl to, kad užsidirbti pragyvenimui. Būtent veikų padarymo metu jis nedirbo, o tik studijavo (duomenys neskelbtini) universitete, kuriame studijos yra mokamos. Apelianto manymu, teismas turėjo vertinti ir jo, kaip subjekto faktinę padėtį.

Neturėdamas tėvo, kuris mirė dar (duomenys neskelbtini), jis nepakankamai kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, galimai bÅ«damas paveiktas ne visiÅ¡kai teisingos gyvenimo aplinkos ir supančių žmonių, pasirinko neteisėtÄ ir netoleruotinÄ elgesį -disponavo psichotropinėmis medžiagomis. Bylos duomenys apie tai, kad jį itin teigiamai vertina ne tik darbdavys, bet ir (duomenys neskelbtini) universiteto filialo (duomenys neskelbtini) administracija, taip pat ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, rodo, kad jis, kaip asmuo, nėra tiek pavojingas, kad jam už nusikalstamas veikas turėjo bÅ«ti skiriama 10 metų virÅ¡ijanti laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas nurodo, jog jis jokiu bÅ«du nepateisina savo padarytų nusikalstamų veikų, tačiau nori atkreipti dėmesį, kad iÅ¡ bylos duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose yra ir dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte - nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties. KÄ patvirtina ir Å¡iuo aspektu formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K- 531/2014, 2K-194-895/2015, 2K-520/2012, 2K-60/2014, 2K-194-895/2015).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais, susijusiais su BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos iÅ¡imtinės taisyklės taikymu.

Nurodo, jog pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) iÅ¡keltus tikslus, priemones jiems pasiekti ir atsižvelgiant į Å¡ių užduočių kontekstÄ esminga tai, kad siekiant tikslo ir ieÅ¡kant priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tina įvertinti, kad tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra - proporcija. Teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo.

Teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų, pataisymui reikalingÄ bausmės rūšį ir dydį. Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Ä®statymų leidėjas, nustatęs sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, vykdydamas teisingumÄ - skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K- 152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-433/2013).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra konstatuota, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).Taigi, teismas nuosprendyje netgi Å¡alindamas kai kurias aplinkybes, t. y. kad iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatytas konkretus psichotropinių medžiagų iÅ¡platinimo A.

G. faktas (nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, epizodas), taip pat nenustatyti asmenys, kuriems galimai psichotropinę medžiagÄ jis (apeliantas) iÅ¡platino, taip pat nustatęs, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, tai, kad jis iÅ¡ esmės veikė tik atsitiktinai, kadangi nebuvo suplanavęs Å¡ia veikla užsiimti pastoviai, vis tik formaliai skyrė jam minimalias sankcijose numatytas bausmes, galiausiai jas subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du. Apeliantas įsitikinęs, kad bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ esant pagrindui jam skirti Å¡velnesnę nei įstatymas numato bausmę.

Aukščiau aptartos bylos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad jis, nevengdamas teisinės atsakomybės už atliktus veiksmus, nėra tiek pavojingas, kad jam teismas skirtų didesnę nei 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad jo socialinis statusas (studijuoja), dirba darbÄ , susijusį su studijuojama specialybe, rÅ«pinimasis mažai teuždirbančia ir sergančia motina, jos senole mama (V. D. senele) leidžia teigti, kad yra visi formalieji ir vertinamieji pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.Be kita ko, apeliantas pažymi, jog gynyba teisminio nagrinėjimo metu kaip vienÄ iÅ¡ BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytos iÅ¡imtinės taisyklės taikymo pagrindų nurodė pernelyg ilgÄ teisinį procesÄ Å¡ioje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2013-11-14. Ikiteisminio tyrimo metu visi įtariamieji neneigė savo kaltės. Jis nuo pirmosios kaip įtariamojo apklausos prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis neslėpė fakto, kad psichotropines medžiagas įgydavo iÅ¡ savo pusbrolio R. A.. Vadinasi, siekdamas padėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nepabijojo savo artimųjų galimo smerkimo, kad į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯traukė ir savo giminaitį.

Ikiteisminio tyrimo trukmei įtakos turėjo specialistų atliekami tyrimai, o taip pat ir R. A. atžvilgiu atliekami veiksmai, kurie baigėsi ikiteisminio tyrimo Å¡io asmens atžvilgiu nutraukimu. Kaltinamasis aktas su baudžiamÄ ja byla teismui buvo perduotas tik 2015 m. spalio mėnesį, t. y. beveik po dviejų metų nuo proceso pradžios. Teisminis nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme truko beveik aÅ¡tuonis mėnesius. Visi Å¡ie duomenys, apelianto nuomone, rodo, kad baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje vyko pernelyg ilgai, dėl ko jis ilgÄ laikÄ buvo nežinioje dėl savo ateities perspektyvų.

Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumÄ gali bÅ«ti vertinama kaip iÅ¡imtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, kartu, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , kompensuojama dėl Å¡io pažeidimo patirta žala (pvz.,Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ ( Sorvistov.Finland, no. 19348/04; judgementof 13 January 2009).SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas turėjo teisę vertinti, ar baudžiamasis procesas Å¡ioje pagal savo pobÅ«dį paprastoje baudžiamojoje byloje buvo pakankamos ar pernelyg ilgos trukmės. Apelianto manymu, pagal savo pobÅ«dį Å¡i baudžiamoji byla galėjo trukti gerokai trumpiau, todėl jam yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso Å¡ioje byloje trukmės.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar galima jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepaisė ir Å¡io kodekso 62 straipsnio nuostatų.

Pagal teisminę praktikÄ , kodekso 54 straipsnio 3 dalis taikoma, jeigu nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad jam taikytinos BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2014-10-21 pirmÄ kartÄ apklausiamas jis visiÅ¡kai prisipažino dėl jam pateiktų įtarimų, nuosekliai ir detaliai parodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Jis savo noru pateikė apžiÅ«rai automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) 2014-10-22 aktyviai dalyvavo įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje ir davė itin detalius paaiÅ¡kinimus. TÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat, net be gynėjo, laisva valia pasakojo veikų padarymo aplinkybes, padėjusias iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai atskleisti jo padarytas nusikalstamas veikas bei nustatyti kitus su Å¡iomis veikomis susijusius asmenis.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti esÄ jam priklausančius pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad pinigai priklausė jo motinai, jie buvo skirti mokėti darbininkams už atliktus žemės darbus. Teismas šios aplinkybės nepatikrino, jo motinos V. D. neapklausė, nesiaiškino kam priklauso tiek kratos metu, tiek ir pateikimo protokolu paimti pinigai. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pinigai priklausė būtent jam. Teismas nenustatė jokio priežastinio ryšio tarp apelianto nusikalstamų veikų ir tarp rastų pinigų.

Taigi Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai iÅ¡spręsto turto konfiskavimo klausimo.Teismo posėdžio metu nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.BK 260 straipsnio 1 dalyje (kaip 2 ir 3 dalyse) įtvirtintos alternatyvios savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčios neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimų sudėtys: t. y. minėtų medžiagų gaminimas ir (ar) perdavimas, ir (ar) įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) pardavimas, ir (ar) kitoks platinimas.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iÅ¡ nurodytų veikų padarymas gali bÅ«ti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininkÄ bausti pagal BK 260straipsnio 1 dalį (ar kitas dalis). Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymÄ , byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktÄ ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2012, 2-7-107/2013).Taigi teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos patikimais įrodymais, kiekvienas nuosprendis – motyvuotas, t. y. jo apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie iÅ¡sprendžiami nuosprendžiu.V.

D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturių BK 260 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymÄ . Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) nuteistas už tai, kad jis 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 16,993 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir ne mažiau, kaip 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM - 2201, kuriÄ 2013 m. lapkričio 7-8 dienomis apie 21 val. bÅ«damas prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡platino parduodamas I.

G.; 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201, ir ne mažiau, kaip 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201, ir paminėtÄ psichotropinę medžiagÄ 2014-03-09, tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡platino už 115,95 Eur (400 Lt) parduodamas I.

G.; 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kuriÄ 2014-08-20 apie 19 val. bÅ«damas prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡platino už 46,38 Eur (160 Lt) parduodamas E. K.. Taigi, pirmosios instancijos teismas V. D. nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kiekvienu atveju nustatė po dvi minėto baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį atitinkančias veikas (psichotropinių medžiagų įgijimÄ ir platinimÄ ).

Tuo tarpu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apeliantas nuteistas už tai, kad jis 2014-10-10 apie 17-18 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kuriÄ gabeno ir laikė automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Å¡ios psichotropinės medžiagos suvartojo, o kitÄ dalį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, laikė paminėtame automobilyje iki tol, kol 2014-10-20 17.18-17.35 val.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigÅ«nai automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė labai didelį kiekį - 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, t.y. už trijų paminėtame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų padarymÄ (labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimÄ , gabenimÄ ir laikymÄ ). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus ir skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai V.

D. nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kiekviename epizode nustatė psichotropinių medžiagų platinimo faktus. Šioje dalyje teismo išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma (ne tik paties apelianto, bet ir kitų nuteistųjų I. G., E. K., A. V. parodymais, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, kratos, reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose, specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-07-31 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis).Taip pat pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu V.

D. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jam priklausančiame automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų- 5-Fluoro-AKB48, kurias 2014-10-20 17.18-17.35 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė. Neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo, gabenimo, tikslu platinti, faktas neabejotinai nustatytas paties V.

D., liudytojo A. G. parodymais, įtariamojo laikino sulaikymo, reikalaujamų daiktų pateikimo, automobilio apžiÅ«ros protokoluose, specialisto iÅ¡vadose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-08-04 raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos informacijos pateikimo užfiksuotais duomenimis.Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantÄ pripažįstant kaltu tiek pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), tiek pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai inkriminuotas neteisėtas psichotropinių medžiagų įgijimas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybės visose nusikalstamose veikose yra nustatytos iš esmės vadovaujantis tik V. D. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nors apeliantas apklausiamas viso proceso metu teigė, jog psichotropines medžiagas visais atvejais įgijo iš savo pusbrolio R. A., tačiau iš byloje Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro M. J. 2015-09-14 priimto nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje R.

A. atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo (3 t., b.l. 135-137). Beje, tai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kaltinimuose nurodytÄ aplinkybę, jog apeliantas neteisėtai psichotropines medžiagas įgijo iÅ¡ R. A., pakeitė aplinkybe, kad V. D. neteisėtai psichotropines medžiagas įgijo iÅ¡ nenustatyto asmens. Minėta, kad BK 260 straipsnyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų turi turėti savarankiÅ¡kÄ procesinį įrodinėjimÄ , o ne preziumuojamos („iÅ¡vedamos“) iÅ¡ kitų BK 260 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje, išskyrus paties apelianto parodymus, nenurodyti jokie kiti įrodymai, kurie patvirtintų esmines psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybes. Iš teismo nustatytų aplinkybių pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aprašymo matyti, jog kiekvienos veikos atveju nustatytas tik apytikslis neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo laikas, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis, nei iš kokio asmens V. D. neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas nenustatyta.

Tuo tarpu neteisėtai įgytų paminėtų medžiagų kiekiai nustatyti pagal byloje nustatytus išplatintų psichotropinių medžiagų kiekius. Iš esmės analogiška situacija yra ir dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių nustatymo (BK 260 straipsnio 3 dalis). Psichotropinių medžiagų įgijimo laikas bei vieta nustatytos tik pagal apelianto parodymus, asmuo, iš kurio buvo neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos nenustatytas, o įgytų medžiagų kiekis nustatytas pagal automobilyje apžiūros metu aptiktų psichotropinių medžiagų kiekį.

Kai tuo tarpu pagal V. D. parodymus, dalis įgytų medžiagų iki jo sulaikymo jau buvo iÅ¡platintos ir dalis suvartota. Beje, aplinkybes apie dalies įgytų medžiagų iÅ¡platinimÄ , kaip nenustatytas, apygardos teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino. Teismų praktikoje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-603/2011).Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

Todėl yra pagrindas (BPK 328 straipsnio 3 punktas) pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , Å¡alinant iÅ¡ jo nurodytas aplinkybes, susijusias su V. D. neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu bei dalies psichotropinės medžiagos suvartojimu (BPK 260 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad:V. D. 2013 m. laikotarpiu nuo lapkričio 7 iki 8 dienos, tiksli diena nenustatyta, apie 21 val. prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), parduodamas, neteisėtai iÅ¡platino I.

G. 16,993 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM – 2201 (1-(5-fluoropentyl)-1H-indol-3-yl)(4-methyl-1-naphthaleny)-methanone).Taip pat V. D. 2014 m. kovo 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), parduodamas už 115,95 Eur (400 Lt), neteisėtai išplatino I. G. 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201 ir 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201.Be to, V.

D. 2014 m. rugpjūčio 20 d. apie 19 val. prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamas už 46,38 Eur (160 Lt), neteisėtai iÅ¡platino E. K. 8,038 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48.Taip pat V. D. nuo 2014 m. spalio 10 d. maždaug 17-18 val., turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė ir gabeno ne mažiau kaip 87,061 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, kuriÄ 2014 m. spalio 20 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnai nuo 17.18 val. iki 17.35 val. atliktos automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rado ir paėmė.   Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausme. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo galimybę taikyti jam BK 62 straipsnio 1 dalies arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei paminėto baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas V.

D. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ , nepažeidė, tinkamai individualizavo bausmes.Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė keturias nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių trys yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys).Å iame kontekste reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apelianto nusikalstama veika buvo kvalifikuota ir jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013 m. lapkričio mėnesį įvykusiame psichotropinių medžiagų iÅ¡platinimo epizode, V.

D. pardavė I. G. 16,993 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201, ir 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM – 2201, kas pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (įsakymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) paminėtų psichotropinių medžiagų daugiau kaip 0,5 g atitinka didelį kiekį. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesprendžia paminėtos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimo, kadangi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose; pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro skundas (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys).

Pažymėtina ir tai, kad apelianto baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiÅ¡kais tikslais. Nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, padarant visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apelianto nuomone, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė dėl sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo Å¡eimos nario liga ir pan.

Be kita ko, teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011, 2K-520/2012, 2K-456/2013, 2K-60/2014).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų pripažinti, kad V. D. materialinė padėtis veikų padarymo metu buvo tokia sunki, buvo susidariusi tokia iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija, kad pastarasis, vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, iÅ¡eitį tokiai situacijai pagerinti rado tik darydamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apie apeliaciniame skunde nurodomÄ iÅ¡skirtinai sunkiÄ finansinę situacijÄ veikų padarymo metu V.

D. apklausų metu neužsiminė. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apeliantas parodė, jog haÅ¡iÅ¡Ä pirkdavo asmeniniam vartojimui. Vėliau apie tai, kad jis vartoja haÅ¡iÅ¡Ä sužinojo jo pažįstami, prašė, kad jis ir jiems duotų, todėl pradėjo haÅ¡iÅ¡Ä platinti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai V. D. parodė, kad pats vartoja haÅ¡iÅ¡Ä . Jį pirkdavo iÅ¡ savo pusbrolio. Tai užsitęsė mėnesiais, buvo pusbroliui skolingas, turėjo susimokėti, jis jam ir pasiÅ«lė pardavinėti narkotikus, pirkėjus turėjo susirasti pats.

Be to, ir pats norėjo užsidirbti. Teisiamojo posėdžio metu apeliantas negalėjo nurodyti priežasties, dėl kurios pradėjo platinti psichotropines medžiagas. Pastarasis parodė, jog „tikrai nežinau, kodėl taip gavosi, jog narkotikus pardaviau kitiems žmonėms. Gal buvau apsirÅ«kęs. AÅ¡ pradėjau vartoti, nežinojau kÄ darau“. IÅ¡ A. D. parodymų matyti ir tai, jog pardavus psichotropines medžiagas, uždirbtus pinigus jis iÅ¡leisdavo benzinui, cigaretėms, maistui, o ne studijoms, kaip jau teigiama apeliaciniame skunde.

Beje, kyla ir pagrįstų abejonių, ar apeliantas veikų padarymo metu realiai studijavo (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) filiale. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) fakulteto dekanato vadovo 2015-11-25 pažymos apie studijas Nr. 175 matyti, jog V. D. paminėto fakulteto bakalauro dieninių informatikos studijų programoje studijas pradėjo 2010-10-01, tuo tarpu pažymos išrašymo metu studijavo tik trečiame kurse. Numatomas studijų baigimo terminas 2016-09-30. (duomenys neskelbtini) fakultete mokslo metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 30 d. kiekvienais metais (4 t., b.l. 29).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal bylos duomenis V. D. 2014 metų kovo mėnesį buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten iÅ¡dirbo nepilnai du mėnesius. Å i aplinkybė patvirtina, jog apeliantas turėjo galimybes ir suvokimÄ finansinę padėtį Å¡eimoje gerinti teisėtais bÅ«dais, dirbant legalų darbÄ bei gaunant už tai darbo užmokestį. Be kita ko, iÅ¡ paties apelianto parodymų matyti, jog nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo ir pajamas gaudavo pastarojo motina V.

D.. Tai, kad Å¡eimoje finansinė situacija nebuvo tiek bloga, galima spręsti ir iÅ¡ tos aplinkybės, jog 2014-10-20 kratos apelianto tuometinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat Å¡iuo metu deklaruotoje gyvenamojoje vietoje metu buvo paimtas nemažas kiekis kontrabandinių cigarečių (2458 pakeliai cigarečių, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 19 782,16 Lt (5729,31 Eur), už kÄ V. D. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimu buvo nubausta administracine tvarka. NatÅ«ralu, kad paminėtų akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo laikomos pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , įgijimui buvo reikalingos nemažos piniginės lėšos.

Beje, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis V. D. už akcizais apmokestinamų prekių disponavimÄ pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ buvo nubausta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-08, 2014-12-09 nutarimais.Tokiu bÅ«du, esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teigti, kad apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dėl sunkios turtinės padėties ir Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, nėra pagrindo.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog individualizuojant V.

D. bausmes už padarytus nusikaltimus, buvo tinkamai įvertinti ir byloje esantys jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas praeityje neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 123-125, 114-122). Kaip minėta, V. D. 2014 metų kovo mėnesį buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur išdirbo nepilnai du mėnesius, po nusikalstamų veikų padarymo buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėsi (duomenys neskelbtini) fakultete (3 t., b.l. 104-106, 107, 108; 4 t., b.l. 23, 29, 70-71).

Nuo 2016 m. lapkričio 9 d. apeliantas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju- ekspeditoriumi, sudaryta neterminuota darbo sutartis su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu. 2016-08-01 apeliantas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikė ECDL modulio testÄ . Darbovietėse, universitete, pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai.Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino pirmiau iÅ¡dėstytų bausmių skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , ko pasėkoje apeliantui paskyrė inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes.

Kolegijos vertinimu, bÅ«tent teismo paskirtų bausmių rūšis ir dydis Å¡iuo atveju padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ir įgyvendinti teisingumo principÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡velninti pirmosios instancijos teismo V. D. pagal BK260 straipsnio 3 dalį, o taip pat ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nėra pagrindo, net ir paÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimų dalį jam inkriminuotų veiksmų.Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ bausmę už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų veikų.

PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, pirmiau iÅ¡dėstytos jį ir jo padarytas veikas apibÅ«dinančios aplinkybės, yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalis), tačiau nėra iÅ¡imtinės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad skirti Å¡velnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs iÅ¡imtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡taraus teisingumo principui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad į kaltininko asmenybę, Å¡eimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, jo pastangas paÅ¡alinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu.

Taigi teismas turi argumentuotai nurodyti, kokios yra išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-355/2012 ir kt.). Sprendžiant iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V.

D. prieštarautų teisingumo principui ir yra pagrindas jam už padarytas veikas paskirti švelnesnes nei straipsnių sankcijose numatytas bausmes. Pirmiau išdėstytos padarytas veikas ir V. D. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kaip jau minėta, yra reikšmingos apeliantui skiriant bausmes straipsnių sankcijose numatytose ribose, tačiau nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. V. D. padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, jų pavojingumas nėra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas.

Apelianto asmenybė taip pat nėra kažkuo iÅ¡skirtinė ir mažiau pavojinga. Byloje nustatyta, jog nuteistasis ne tik pats vartojo psichotropines medžiagas, bet kaskart pasitaikius progai jas platino ir kitiems asmenims. Pats savo neteisėtos veiklos nenutraukė, jeigu ne policijos pareigÅ«nai, kurie užkardė jo nusikalstamus veiksmus, neatmetama galimybė, jog tokiÄ savo neteisėtÄ veiklÄ apeliantas bÅ«tų tęsęs ir toliau. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme be kitų aplinkybių buvo nurodyta tai, jog Å¡iuo metu V.

D. prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ senelę. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, sergančia senyvo amžiaus motina S. S. gali pasirÅ«pinti jos dukra ir nuteistojo motina V. D.. Å iame kontekste pastebėtina ir tai, jog iÅ¡ pateiktų S. S. medicininių dokumentų matyti, jog garbaus amžiaus sulaukusi senolė jau keletÄ metų serga tam tikromis ligomis (galvos smegenų infarktÄ patyrė dar 2014-09-07), tuo tarpu nuteistasis apie tai, kad prižiÅ«ri sergančiÄ senelę nurodė tik apeliaciniame skunde (Vilniaus apygardos teisme gautas 2016-08-02).

V. D. visÄ laikÄ gyveno su motina, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamÄ jÄ vietÄ S. S. gyvenamosios vietos adresu deklaravo tik 2016-07-26. Pažyma iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sen. apie tai, kad V. D. gyvena pas močiutę S. S., ja rÅ«pinasi ir jÄ prižiÅ«ri iÅ¡duota 2016-10-27. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog apeliantas deklaruodamas savo rÅ«pestį senele, nėra visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus ir tokiu bÅ«du siekia palengvinti savo teisinę padėtį bei iÅ¡vengti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.Nepagrįsti nagrinėjamu atveju yra ir apelianto skundo argumentai, jog kaip iÅ¡imtinė aplinkybė taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas turėtų bÅ«ti pripažinta tai, kad byloje pernelyg ilgai užsitęsė teisinis procesas.Pažymėtina tai, jog ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), ir pagal nacionalinių teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir kt. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas bylojeMeilus v. Lithuania, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.).Bylos medžiaga patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pas I.

G. aptiktų psichotropinių medžiagų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2013-11-14. Ikiteisminio tyrimo eigoje buvo nustatyti naujų nusikalstamų veikų požymiai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nesuteikiant naujo numerio. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo laikinai sulaikytas V. D., dėl pas E. K. ir A. V. aptiktų psichotropinių medžiagų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas 2014-08-20. Šio ikiteisminio tyrimo eigoje taip pat buvo nustatyti naujų nusikalstamų veikų požymiai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nesuteikiant naujo numerio.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus 2014-12-12 nutarimu, nustačius tamprias sÄ sajas tarp atliekamų tyrimų bei siekiant baudžiamojo proceso ekonomiÅ¡kumo, greitumo bei iÅ¡samumo, prie ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo sujungti į vienÄ , buvo atliekami bendrai penkių įtariamųjų atžvilgiu, vienam iÅ¡ jų ikiteisminis tyrimas nutrauktas, du asmenys byloje buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami intensyviai, ne vienÄ kartÄ apklausiami asmenys, atliekamos kratos, daiktų apžiÅ«ros, reikalaujami įvairÅ«s bylai reikÅ¡mingi dokumentai, atliekami specialių žinių bei daug laiko reikalaujantys objektų tyrimai, nesant Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre tyrimui pateiktų psichotropinių medžiagų pamatinės medžiagos, ne kartÄ buvo paskirti papildomi tyrimai, sankcionuojamos bei taikomos procesinės prievartos priemonės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo nepateisinamas delsimas, t. y. kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgÄ laikÄ bÅ«tų neatlikusios jokių procesinių veiksmų.

BÅ«tina pastebėti ir tai, jog V. D. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo laikinai sulaikytas tik 2014-10-20, o praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam buvo įteiktas 2014-10-21. Apeliantas 2014-10-22 buvo paleistas iÅ¡ laikino sulaikymo ir jam paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota 2015-11-18, o 2016 m. liepos 18 d. byloje jau priimtas nuosprendis.

Teisėjų kolegija nenustatė nepateisinamo delsimo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. BylÄ perdavus teismui, tÄ pačiÄ dienÄ byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai. Du pirmieji byloje paskirti teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl vieno iÅ¡ kaltinamųjų - A. V., kaltės, taip pat į antrÄ jį posėdį neatvyko dalis kviestų liudytojų. Buvo priimtas procesinis sprendimas paminėtÄ kaltinamÄ jį ir vienÄ iÅ¡ liudytojų atvesdinti. Dar vienas iÅ¡ paskirtų teisiamųjų posėdžių neįvyko taip pat dėl kaltinamųjų kaltės, į 2016-03-25 paskirtÄ posėdį atvyko pavėlavę A.

V. ir E. K.. Kaltinamiesiems buvo nuspręsta paskirti atvesdinimÄ ir baudas, tačiau Å¡iems atvykus pavėluotai, sprendimas dėl atvesdinimo ir baudų paskyrimo buvo panaikintas. Visi kiti (keturi teismo posėdžiai), atsižvelgus į proceso dalyvių užimtumÄ , byloje suderinti teisiamieji posėdžiai įvyko ir byla buvo iÅ¡nagrinėta.Taigi teisėjų kolegija, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustačiusi nepagrįstų delsimų baudžiamojo proceso metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai ir dėl to, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡velninti nuteistajam V.

D. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirtų nusikalstamų veikų kiekį, sudėtingumÄ , pobÅ«dį, kaltinamųjų skaičių, byloje atliktų procesinių tyrimo veiksmų kiekį bei pobÅ«dį, atliktus specialių žinių reikalaujančius objektų tyrimus, jų trukmę, terminus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir bylos perdavimo teismui, byloje organizuotÄ teisminį procesÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai.PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas skunde, taip pat nėra pagrindo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes Å¡velninti ir taikant BK 62 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ . Bylos duomenys patvirtina, jog V.

D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, turint duomenų, kad galimai jis 2014-08-20 išplatino E. K. ar psichotropine medžiagas. Sulaikymo metu V. D. pateikė savo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnams apžiūrėti, tačiau nenurodė, jog jame yra paslėptos psichotropinės medžiagos. Paminėtos neteisėtai laikytos ir gabentos medžiagos buvo aptiktos pareigūnų automobilio apžiūros metu. Apie 2013 m. lapkričio pradžioje, 2014 m. kovo mėnesį I.

G. apelianto iÅ¡platintas psichotropines medžiagas pareigÅ«nams taip pat buvo žinoma dar iki pastarojo sulaikymo. Taigi V. D. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Tokiu bÅ«du paminėtos aplinkybės patvirtina, kad byloje nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti apeliantui BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.Nuteistasis apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčija ir skundžiamu nuosprendžiu jam taikytÄ turto konfiskavimÄ , tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, keisti Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , nėra pagrindo.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

Taigi tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. IÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kuriÄ kaltininkas gauna padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo pasipelnymas iÅ¡ nusikalstamos veikos.Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog V.

D. neteisėtai iÅ¡platinęs psichotropines medžiagas I. G., E. K., iÅ¡ pastarųjų už jas gavo 1360 Lt (393,88 Eur). Beje, Å¡ios aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtas iÅ¡ nusikalstamos veiklos gautas pinigines lėšas pripažino uždraustos veikos rezultatu ir nusprendė jas konfiskuoti iÅ¡ apelianto.Tuo pačiu pažymėtina tai, jog skundžiamu nuosprendžiu 2014-10-20 kratos metu ir 2014-10-22 pateikimo protokolu paimti pinigai 680, 70 Lt. (kas atitinka 197,14 eurų) nebuvo konfiskuoti kaip gauti už psichotropinių medžiagų platinimÄ , t.y. nebuvo pripažinta, kad paimtos piniginės lėšos buvo gautos iÅ¡ nusikalstamos veiklos.

Ä® paminėtas pinigines lėšas, kaip priklausančias V. D., buvo nukreiptas tik apelianto nusikalstamų veikų rezultatu pripažintų ir konfiskuotų piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nors nuteistasis ginčija, kad 2014-10-20 kratos metu ir 2014-10-22 pateikimo protokolu paimti pinigai priklauso jam, nurodo, jog paimtos piniginės lėšos priklauso jo motinai, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, V. D. į policijos pareigÅ«nus dėl paimtų piniginių lėšų, kaip jai priklausančių, grÄ Å¾inimo nesikreipė.

Taigi, esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai iÅ¡sprendė turto konfiskavimo klausimÄ , nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti.             IÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alinti kaltinimo dalį, kad:V.

D. 2013 metais lapkričio pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 16,993 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,368 g psichotropinės medžiagos - AM-2201 (l-95-fluoropentil)-3-(l- naftoil)indolo), ir ne mažiau, kaip 0,6627 g psichotropinės medžiagos - MAM – 2201;V. D. 2014 metais, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 0,6108 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau, kaip 0,0305 g psichotropinės medžiagos AM-2201, ir ne mažiau, kaip 0,0049 g psichotropinės medžiagos - MAM-2201;V.

D. 2014 metais rugpjūčio 15-19 dienomis, tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,3797 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48;V. D. 2014-10-10 apie 17-18 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo ne mažiau, kaip 4,0918 g psichotropinės medžiagos - 5-Fluoro-AKB48, dalį Å¡ios medžiagos suvartojo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                                            Daiva Pranytė – Zalieckienė                                                                                                       Regina Gaudutienė                                                                                                       Rūta Mickevičienė