Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f032c66e-69df-4e8b-83e3-7c92300c8bd8 KI-generiert

Court denies legal aid for indigent defendant due to lack of assets and current imprisonment status.

Geschäftsnummer f032c66e-69df-4e8b-83e3-7c92300c8bd8
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the civil claim for state-funded legal aid against the defendant Z. C. The defendant argued for legal representation due to financial hardship, while the prosecution noted the defendant was already serving a sentence and had no assets. The court ruled that granting aid would violate the principle of proportionality given the defendant's existing incarceration and lack of resources.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–308 straipsniai: Teismas gali atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, jei kaltininko turtinė padėtis ir esamė bausmė rodo, kad išlaidų priteisimas neatitinka proporcingumo principo.

Schlagwörter

KI-generiert
legal aid denial indigent defendant proportionality principle state funded defense criminal procedure code

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 306 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr. 1-28-973/2022 Proceso Nr. 1-01-1-12685-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.2.;1.1.4.4.3.;1.2.14.10.1 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 29 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams K. V., advokatui Evaldui Jonui Šoriui, kaltinamajam R. B., jo gynėjams advokatams Petrui Matažinskui, Vitalijui Gunčiui, kaltinamajam Ž.

Č., jo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, Ž.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2020 m. spalio 14 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 40 parų arešto bausme; bausmė atlikta; 2) 2020 m. lapkričio 16 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį , pritaikius BK 64-1 straipsnį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Paleistas 2021 m. gegužės 12 d. atlikęs bausmę.

3) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 8 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (penkios nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir Ž. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;

4) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. Č. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. Č. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

5) Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Remiantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

R. B. organizavo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turto sugadinimÄ , laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2020 m. kovo 20 d., parengė planÄ ir, naudodamas psichologinę prievartÄ , siekiant įbauginti Ž. Č., kad jis neteks darbo, nurodė Ž. Č. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių kuro bakus įpilti sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio, Ž. Č. pagal R. B. parengtÄ planÄ , laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakÄ Ä¯pylė R. B. duotos sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio, taip sugadino automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemÄ , 4609 eurų vertės, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakÄ Ä¯pylė R. B. duotos sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio, taip sugadino automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemÄ , 1800 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais R.

B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrÄ 6409 eurų turtinę žalÄ . Ž. Č. pagal R. B. parengtÄ planÄ ir jam vadovaujant padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turto sugadinimÄ , laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., pastarajam naudojant psichologinę prievartÄ siekiant įbauginti Ž. Č., kad jis neteks darbo, nurodžius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių kurų bakus įpilti sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio, Ž. Č. pagal R.

B. parengtÄ planÄ laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakÄ Ä¯pildamas R. B. duotÄ sieros rÅ«gÅ¡ties skystį, taip sugadino automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemÄ , 4609 eurų vertės, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakÄ Ä¯pildamas R. B. duotÄ sieros rÅ«gÅ¡ties skystį, taip sugadino automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistemÄ , 1800 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais Ž. Č. vadovaujant R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė bendrÄ 6409 eurų turtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio apklaustas kaltinamasis Ž. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad nusikalstamÄ veikÄ sumanė ir paprašė padaryti R. B., jis guodėsi, kad jam nuostolių padarė K.

V. R. B. liepė jam supilti sieros rÅ«gÅ¡tį į K. V. automobilių bakus ir žadėjo už tai atsilyginti ar užtikrinti galimybę dirbti. Vėliau Ž. Č. jau nurodė, kad R. B. atlygio už tai nežadėjo ir nesumokėjo, o Ž. Č. veikė siekdamas iÅ¡saugoti darbÄ . K. V. jis nepažinojo, nežinojo kur jis gyvena ir nežinojo kokie yra K. V. automobiliai. VisÄ reikiamÄ informacijÄ suteikė R. B., jiems kartu nuvykus į Ž. Č. namus. PaaiÅ¡kėjo, kad K. V. buvo jo kaimynas. Sieros rÅ«gÅ¡tį gavo iÅ¡ paties R.

B.. RÅ«gÅ¡tis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, trečiame ceche. Ten ji visuomet ir buvo. R. B. taip pat buvo davęs nurodymÄ iÅ¡neÅ¡ti ir užkasti sieros rÅ«gÅ¡tį, tačiau jis jÄ tiesiog paslėpė ir po kurio laiko pranešė policijai apie jos buvimo vietÄ . Policijai pranešė, nes dėl to jį graužė sÄ Å¾inė. R. B. nežinojo, kad bÅ«tent jis pranešė policijai, todėl prašė sakyti, jog ten yra ne sieros rÅ«gÅ¡tis, o naminė degtinė. Be kita ko, R.

B. taip pat yra prašęs atlikti ir kitus nusikaltimus – supilti rÅ«gÅ¡tį į kitos įmonės supakuotÄ medienÄ , įpilti sieros rÅ«gÅ¡ties į dar vienÄ automobilį Kretingoje. PaaiÅ¡kino, kad teismui posėdžio metu pateiktas prisipažinimas buvo suraÅ¡ytas ne laisva valia. Jam paskambino R. B., kvietė pasikalbėti. Jis atvyko pasikalbėt, nes bijojo, kadangi buvo grasinama jo Å¡eimai, tačiau galiausiai buvo sumuÅ¡tas. PasiraÅ¡inėjant dalyvavo du liudininkai, o prisipažinimÄ rašė pažįstamas.

Nurodė, kad suraÅ¡ytas prisipažinimas buvo raÅ¡ytas ne jo ir jis neatitinka tikrovės. Prisipažinimas buvo iÅ¡gautas naudojant spaudimÄ â€“ grasinant jo Å¡eimai, kad Å¡i nukentės. Vaizdinė medžiaga taip pat buvo daroma prievarta, o paraÅ¡as iÅ¡gautas priverstinai. Be to, buvo daroma kitų asmenų įtaka dėl teisme duotų parodymų – jam grasino A. N., jog laukia po teismo posėdžio ir nori sumuÅ¡ti, nes duoda parodymus, kurie yra nepalankÅ«s R. B. Po prisipažinimo suraÅ¡ymo jam buvo duoti 200 Eur.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. Č. parodė, kad prieÅ¡ 7 metus susipažino su R. B., kai buvo įsidarbinęs jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, meistro pareigose. Po to jis buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Maždaug prieÅ¡ pusę metų, jis pats nuvyko į R. B. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pasikalbėti su R. B., kad gal turi darbo. R. B. pasiÅ«lė dirbti jo asmeniniu vairuotoju, nes jis vairuotojo pažymėjimÄ yra praradęs. Sutarė, kad jis Ž.

Č. mokės 400 eurų per mėnesį, dirbs neoficialiai. Ž. Č. sutiko, nes labai reikėjo darbo. R. B. leido naudotis savo automobiliu „WV POLO“, su kuriuo Ž. Č. važiuodavo namo ir vykdavo į darbÄ , adresu (duomenys neskelbtini), taip pat vežiodavo ir R. B. Ž. Č. nurodė, kad K. V. yra buvęs R. B. advokatas kažkokiuose teisminiuose reikaluose, jo asmeniÅ¡kai nepažįsta, tik žino kaip atrodo iÅ¡ matymo. Kas juos siejo detaliau, nežino, t. y. ar jie buvo draugai, ar juos siejo tik advokato ir kliento santykiai.

Kai Ž. Č. įsidarbino R. B. vairuotoju, jis pasakojo, kad pralošė kažkokiÄ bylÄ , nes K. V. yra netikęs advokatas, Ž. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje K. V. nėra matęs. 2020 m., pavasarį, tikslios datos jis neprisimena, bet tai galėjo bÅ«ti kovo mėnesį, jam su R. B. važiuojant į KlaipėdÄ (jis buvo neblaivus), R. B. pasakė, kad reikia padaryti vienÄ dalykÄ , įpilti rÅ«gÅ¡tį į du K. V. automobilių kuro bakus, taip jam atkerÅ¡yti. Ž. Č. atsakė, kad negali, tada R.

B. pasakė, kad jis neteks darbo. Tada R. B. jam maždaug savaitę laiko vis sakė, kad jis turi įpilti rÅ«gÅ¡ties į K. V. automobilius, Ž. Č. vis sakė, kad negali, jis kartojo, kad Ž. Č. neteks darbo, liepė vis pagalvoti, apie savo sprendimÄ pasakyti kitÄ dienÄ . Po ilgų įkalbinėjimų ir gÄ sdinimo, kad jis neteks darbo, kuris buvo labai svarbus, nes augina dvi mažametes dukras, reikia pinigų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , dėl savo sveikatos sunkiai gali susirasti kitÄ darbÄ , Ž. Č. palūžo ir sutiko.

Po jo sutikimo, sekančiÄ dienÄ , R. B. pasakė, kad turi vakare po darbo važiuoti į PalangÄ , jis parodys į kurias maÅ¡inas reikės supilti sieros rÅ«gÅ¡tį. R. B. parodė vykti į PalangÄ , (duomenys neskelbtini). Atvykus į jo nurodytÄ vietÄ , Ž. Č. nustebo, kad atvažiavo į savo namo bendrÄ kiemÄ , kur stovėjo du automobiliai – „Škoda Octavia“ ir „Kia Sorento“, jų valstybinių numerių neatsimena. R. B. konkrečiai nurodė į kurias maÅ¡inas reikia supilti rÅ«gÅ¡tį, jis nurodė, kad jeigu neatsidarys kuro bakas, reikia juos iÅ¡laužti.

Ž. Č. iki tol, kol nesutiko įvykdyti R. B. nurodymo, nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje jis turi kažkokių pavojingų skysčių. R. B. kažkuriÄ dienÄ , jau po darbo, kai darbininkų nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, Ž. Č. nusivedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį cecho Nr. 3 sandėliukÄ , kur jis iÅ¡ dėžės paėmė vienÄ stiklinį 1 l butelį, kuriame buvo kažkoks skystis. R. B. pasakė, kad tai yra sieros rÅ«gÅ¡tis.

R. B. pats pasiėmė dar du tuščius 0,3 l talpos buteliukus nuo automobilių auÅ¡inimo skysčio ir pats, naudodamasis piltuvėliu, iÅ¡ minėto 1 l talpos butelio pripylė du buteliukus pilnai. Ž. Č. skysčio nepylė, net negalėtų to padaryti, nes jo rankos dėl sveikatos problemų dreba. Dar minėtoje dėžėje matė kitus 3 butelius, taip pat 1 l talpos kažkokio skysčio. TÄ butelį, iÅ¡ kurio R. B. įpylė į kitus du buteliukus, padėjo atgal. Tada R. B. tuos du buteliukus su sieros rÅ«gÅ¡timi įdėjo į su savimi turėtÄ â€žMaximos“ maiÅ¡iukÄ ir padavė Ž.

Č. Skystį jis įsidėjo į R. B. duotÄ minėtÄ automobilį, grįžęs į namus, automobilį pasistatė toliau nei įprastai, apie savo ketinimus niekam nepasakojo. Sekantį rytÄ , apie 6 val., jis išėjo su Å¡uniu pasivaikščioti, iÅ¡ automobilio pasiėmė maiÅ¡elį su skysčiu, pirmiausia priėjo prie automobilio „KIA Sorento“, nei jo bako kamÅ¡tis, nei bako durelės nebuvo užrakintos, apsižvalgęs, kad niekas jo nemato, jis visÄ buteliukÄ sieros rÅ«gÅ¡ties supylė į kuro bakÄ ir nuėjo kiek pasivaikščioti.

Netrukus jis priėjo prie „Škoda Octavia“, tačiau bako durelės buvo užrakintos ir, grįžęs prie savo automobilio (kurį buvo davęs naudotis R. B.), pasiėmė ten buvusį atsuktuvÄ , grįžo prie automobilio „Škoda Octavia“ atsuktuvu iÅ¡laužė bako dureles (sulaužė užrakinimo mechanizmÄ ), bako kamÅ¡tis buvo neužrakintas ir supylė antrÄ buteliukÄ . Tada maiÅ¡elį su tuščiais buteliukais iÅ¡metė į Å¡alia buvusį konteinerį. Paskui, 8 val.- kaip įprasta, iÅ¡vyko į darbÄ ir darbe papasakojo, kad tai padarė.

R. B. tada liepė žiūrėti, kur bus tos dvi mašinos, ar jos važiuos, ar ne. Po to Ž. Č. dar 2 mėnesius dirbo pas R. B., jam sakė, kad mašinų nebėra kieme. Prieš mėnesį laiko, tikslios datos neatsimena, R. B. pasakė, kad dabar reikia sieros rūgštimi apipilti K. V. buto duris, pasakė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kad jo buto durys yra trečiame aukšte, po kaire, pirmoje laiptinėje. Ž. Č. atsakė, kad ne dabar, R. B. tai padaryti įkalbinėjo eilę kartų, Ž.

Č. nesutiko ir pasakė, kad iÅ¡eina iÅ¡ darbo. R. B. susinervino, kai pasakė, kad iÅ¡eina iÅ¡ darbo, iÅ¡ rankų pagriebė jo telefonÄ , kurį iÅ¡simokėtinai paėmusi buvo mama ir davė naudotis. R. B. telefonÄ sudaužė ir iÅ¡metė, nes jis bijojo, kad Ž. Č. gali bÅ«ti įrašęs jų pokalbius. Ž. Č., dar dirbdamas pas R. B., parašė trumpÄ jÄ Å¾inutę K. V., kad žino kas sugadino jo automobilius (telefono numerį rado internete), nes bijojo, kad R. B. gali jį priversti apipilti ir duris, netrukus parašė prisipažinimo laiÅ¡kÄ policijai dėl tų pačių priežasčių, pareigÅ«nams pasakė, kur teritorijoje yra paslėpti pavojingi skysčiai.

Jis dėl savo elgesio labai gailisi, taip pasielgė, kad buvo privestas dėl sunkios materialinės padėties, o R. B. pasinaudojo tuo, kad žinojo jog jis yra pažeidžiamas. (b. l. 21-23, 2 t.) Ž. Č. papildomos apklausos metu patikslino, kad pirmos apklausos metu nurodė netiksliai tÄ aplinkybę, kad jis vienÄ rytÄ R. B. jam duotÄ sieros rÅ«gÅ¡tį ir jo nurodymu supylė į abu automobilius iÅ¡ karto, tačiau patikslino, kad buvo ne taip. Jis neprisimenÄ tikslios datos, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. vasario mėn., anksti ryte savo daugiabučio namo kieme, kur Ž.

Č. gyvena, sieros rÅ«gÅ¡tį pirmiausia supylė į minėtame kieme stovintį automobilį „KIA Sorento“, kiek prisimena, jis kuro bako nei dangtelio, nei užrakto nelaužė, viskas buvo atrakinta. Tada praėjus kuriam laikui, gal dviem savaitėms, tikslaus laikotarpio neprisimena, datos taip pat neprisimena, R. B. vėl davė sieros rÅ«gÅ¡ties ir nurodė jÄ supilti į kitÄ automobilį „Škoda Octavia“, kÄ jis vėl ankstyvÄ rytÄ , toje pačioje vietoje kaip ir anksčiau (Ž.

Č. namo kieme) ir padarė, prieÅ¡ tai iÅ¡laužęs automobilio kuro bako dureles (b. l. 24-27, 2 t.). IÅ¡ 2020-04-02 tarnybinio Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tyrėjos J. B. praneÅ¡imo matyti, kad 2020-04-01 į tyrėjos tarnybinį paÅ¡tÄ buvo atsiųstas Ž. Č. laiÅ¡kas, kuriuo jis pripažįsta padaręs nusikaltimÄ liepiamas R. B.. Taip pat laiÅ¡ke Ž. Č. nurodo, kad po pareigÅ«nų atliktos kartos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje R. B. liepė jam paslėpti likusius butelius su rÅ«gÅ¡timi trečiajame ceche (t. 2, b. l. 71-73).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. B. savo kaltę neigė. Nurodė, kad jis jaučia kaltę tik dėl to, jog pasisakė Ž. Č. apie nesusipratimÄ su K. V. dėl skolos. Kadangi Ž. Č. jį gerbė, jam ne kartÄ buvo padedama, suteiktas darbas, nupirktas maistas, duotas automobilis, todėl Ž. Č. pasakė, kad už tai atkerÅ¡ys K. V. Jis asmeniÅ¡kai Ž. Č. kerÅ¡to plano nežinojo, tačiau prašė nieko nedaryti. Po kurio laiko bendrovėje buvo daromos kratos, buvo klausiama Ž.

Č. kas vyksta, tačiau Å¡is jam neatsakė. Vėliau buvo akistata, kurios metu viskas ir paaiÅ¡kėjo. Po įvykio K. V. bendrauti su juo nenorėjo, todėl jis nuvyko pas Ž. Č. mamÄ , kur buvo užpultas. Jis nežino iÅ¡ kur Ž. Č. gavo sieros rÅ«gÅ¡ties, nes bendrovėje jos nebuvo. Tikriausiai Ž. Č. atnešė jÄ ir padėjo, o vėliau kažkas informavo apie tai policijÄ . Prisipažinimo raÅ¡tas suraÅ¡ytas diktuojant Ž. Č. ir užraÅ¡ant A. J. Tuo metu patalpoje buvo 4 žmonės, jis, A.

J., A. J. ir Ž. Č. Joks spaudimas dėl prisipažinimo Ž. Č. daromas nebuvo. Galiausiai Ž. Č. dar ir atsiprašė už Å¡meižtÄ . Neprisimena pokalbių apie naminę degtinę, tačiau neneigia, kad toks pokalbis galėjo bÅ«ti. ŽalÄ jis K. V. atlygino, kadangi jautė atsakomybę dėl Ž. Č., o be to, jie su K. V. buvo draugai. Be to, po Å¡io įvykio Ž. Č. pradėjo vogti įvairius daiktus iÅ¡ jo, išėjo iÅ¡ darbo, pradėjo kitaip kenkti – Å¡meižė, kaltino lenkimu daryti nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis K. V. pažįsta jau seniai, daugelį metų, prieš tai jį su K. V. siejo darbiniai santykiai, nes jis teikė teisines paslaugas, kuriomis jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, naudojosi. Šiuo metu K. V. atžvilgiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra surašiusi ieškinį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos, nes, jo nuomone, K. V. neteisingai atliko savo teisines paslaugas, t. y. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurios K.

V. bendradarbiaujant, buvo prisiteistos iÅ¡ kitos įmonės, tačiau jokie pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nepasiekė. K. V. jis paskutinį kartÄ matė maždaug prieÅ¡ 2 metus. Jis nežino, kokiu tikslu jo įmonėje buvo atlikta krata, taip pat nežino kas kratos metu buvo tiksliai rasta ir paimta, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio - jis nieko nežino, nežino ir negali nurodyti iÅ¡ kur jis atsirado teritorijoje, kas jį ten ir kada paliko.

Jis mano, kad Å¡i rÅ«gÅ¡tis buvo skirta automobilių akumuliatorių pildymui ir galimai jÄ paliko kažkokie meistrai, bet kas, nežino. Ž. Č. jis pažįsta kaip buvusį savo įmonės darbuotojÄ . Datos tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad Ž. Č. 2020 m. pradžioje atėjo pas jį ir paprašė darbo. Kadangi jis yra neįgalus, jo negalėjo priimti į darbÄ , iÅ¡ gailesčio jam duodavo naudotis savo automobiliu „VW Polo“, esant reikalui pavežiodavo ir R. B. Jis jam jokio uždarbio nemokėjo, jam tiesiog duodavo maisto, leido naudotis savo automobiliu, kad susitvarkytų savo reikalus ir viskas. Jis Ž.

Č. apie K. V. nieko nepasakojo, nieko jo neprašė, t. y., kad pripiltų sieros rÅ«gÅ¡ties į K. V. automobilius ar kitaip jam pakenktų. Jis Å¡iuo metu, kiek žino, jau susirado kitÄ darbÄ , su juo jokių ryÅ¡ių nebepalaiko. Tai, kas ir kaip sugadino įtarime nurodytus automobilius, jis nieko nežino, to nedarė ir niekieno to daryti neprašė. Taip pat nėra niekada nieko prašęs, kad pakenktų K. V. Jis žino, kad K. V. gyvena Palangoje, yra pas jį buvęs maždaug prieÅ¡ 7 metus, tačiau adreso tikrai nežino, Å¡iuo metu jo gyvenamosios vietos tikrai neparodytų, žino tik tai, kad kažkur netoli bažnyčios (ne katalikų).

Taip pat žino, kad (duomenys neskelbtini) K. V. turi sodybÄ , yra joje lankęsis, davęs į sodybÄ medienos, žino, kad ten yra iÅ¡kastas tvenkinys. Taip pat žino, kad jis turi raudonos spalvos džipÄ ir „Škodos“ markės automobilį, tikslių modelių, valstybinių numerių nežino (t. 3, b. l. 40-43). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. V. nurodė, kad R. B. pažįsta. PrieÅ¡ keletÄ metų tarp jų įvyko konfliktas dėl kurio jis kreipėsi į policijÄ . R. B. ne kartÄ yra prašęs pakenkti advokatui, įpilti rÅ«gÅ¡ties į jo automobilius, įridenti tepalo statines į V. priklausančius tvenkinius.

Kadangi kuro kolonėlėje jis pildavosi kurÄ , yra matęs ir rÅ«gÅ¡tį, ir tepalo statines. RÅ«gÅ¡tis buvo žaliuose, stikliniuose, maždaug 0,5 – 1 litro buteliuose su rusiÅ¡komis etiketėmis. Tarp jo ir R. B. įprastai nebÅ«davo nesutarimų, tačiau neblaivus jis elgdavosi neprognozuojamai. Taip pat jam A. N. grasino telefoniniais skambučiais bei žinutėmis. Buvo liepta teisingai kalbėti Palangos teisme (kad kažkam bÅ«tų paranku), prieÅ¡ingu atveju – degs automobiliai. Dėl Å¡io įvykio jis taip pat kreipėsi į policijÄ .

Po skambučio buvo siunčiamos SMS, kurios iÅ¡ esmės yra susijusios su nagrinėjama byla ir jo prilyginamos psichologiniam spaudimui. K. V. iki įvykio buvo matęs keletÄ kartų, jis jį ir įspėjo, kad R. B. ruoÅ¡iasi atlikti blogus dalykus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad R. B. pažįsta, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Å¡is yra jo vadovas, santykiai su juo yra geri. Ž. Č. taip pat pažįsta, nes anksčiau dirbo R. B. bendrovėje, jis nuolat bÅ«davo nepatenkintas.

VienÄ dienÄ Å½. Č. įėjo į įmonės teritorijÄ rankoje neÅ¡damas tamsios spalvos pusės litro talpos butelius ir juos paslėpė trečiame angare. Po keleto dienų atvyko policija (maždaug vasario viduryje), kuri labai greit surado Ž. Č. atneÅ¡tus butelius ir juos pasiėmė, todėl vėliau paaiÅ¡kėjo, kad buteliuose buvo sieros rÅ«gÅ¡tis. Ž. Č. vis užsuka į UAB „(duomenys neskelbtini)“, reketuoja R. B.. Taip pat buvo atvykęs rugpjūčio 17 d., prašė pinigų.

Jis atėjo su pasiraÅ¡ytu dokumentu (mano, kad dėl reketo). Jis buvo pas R. B. kabinete, kuris ir parodė dokumentÄ . R. B. pasakė, kad Ž. Č. atvyko praÅ¡yti pinigų ir parodė dokumentÄ , kuriame nurodoma, jog viskÄ prisipažino. Nežino kiek R. B. Ž. Č. sumokėjo. V. nepažįsta ir apie sugadintus automobilius nieko nežino. Ž. Č. niekas jokio spaudimo nekelia ir nekėlė. A. J., A. J. ir A. N. nepažįsta. Sieros rÅ«gÅ¡ties UAB „(duomenys neskelbtini)“ matęs nėra, tačiau neneigia, kad patalpose buvo įvairių skysčių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta P. R. nurodė, kad R. B. pažįsta, nes dirbo apie 15 metų. KartÄ grįžusi į savo namus sutiko neblaivų R. B., kuris liepė skambinti Ž. Č., žadėjo jam duoti 1 700 Eur, kuriuos reikia paduoti K. V. Vėliau R. B. pradėjo smurtauti, buvo kviesta policija. Vėliau paskambino kitas sÅ«nus ir pranešė, kad Ž. Č. prisidirbo, tačiau pats Ž. Č. jai nieko nesakė. Nepaisant to, ji žino istorijÄ su rÅ«gÅ¡timi, kad sÅ«nus kaltina R.

B., jog jis B. nurodymu rÅ«gÅ¡tį pylė į automobilį. Be to, R. B. grasino Ž. Č. atleisti iÅ¡ darbo. Ž. Č. po įvykio norėjo nusižudyti, teigė, jog R. B. lÅ«kuriuoja prie namų, grasina. IÅ¡ nuogirdų žino, kad R. B. liepė Ž. Č. pilti rÅ«gÅ¡tį į K. V. automobilius. Girdėjo, kad K. V. ir R. B. yra susipykę, kažkas norėjo kažkam kerÅ¡yti. Ž. Č. dirbo pas R. B., bendraudavo gerai, iki įvykio vežiojo R. B., nes Å¡is yra praradęs vairuotojo pažymėjimÄ .

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieÅ¡kovo atstovas K. V. paaiÅ¡kino, kad iki įvykio su R. B. bendravo apie 15 metų. Bendravimas buvo sÄ lygotas teisinių paslaugų teikimu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra R. B. Jo ir R. B. nesiejo darbiniai santykiai, nes R. B. buvo dažnas jo teikiamų teisinių paslaugų klientas. R. B. yra sudėtingas žmogus, kartais reikalaudavo to, ko teisiÅ¡kai neįmanoma. R. B. jam buvo suteikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonÄ , bendraudavo su klientais.

KartÄ suteikiant paslaugas kilo konfliktas. R. B. nieko nesakęs atjungė duotÄ telefonÄ , necenzÅ«riniais žodžiais plÅ«do jo klientus. Jis nutraukė santykius su R. B., tačiau po keleto mėnesių pas jį atėjo R. B. žmonės ir pasakė „laukti siurprizo“, kad tvenkiniai bus pripilti tepalų, o į automobilių bakus bus įpilta „vaistukų“. R. B. apsaugininkas G. įspėjo, kad „bus dovanų“. K. V. į grasinimus nereagavo, nes nepriėmė jų rimtai. Maždaug po pusmečio jo automobiliai kelių savaičių bėgyje sugedo.

Vienam automobiliui sugedus, jis kurį laikÄ važinėjo su kitu. Pradėjus remontuoti pirmÄ jį automobilį buvo nustatytas aitrus kvapas, tačiau jam net nekilo mintis, kad kažkas į automobilio bakÄ galėjo kažko pripilti. Mano, kad R. B. reikia suprasti, nes jis naudoja antidepresantus kartu su alkoholiu. Paklaustas apie Ž. Č. nurodė, kad jis nuomojasi butÄ jo name ir važinėja su R. B. sutuoktinės automobiliu, tačiau jo asmeniÅ¡kai nepažįsta. Ž. Č. elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes iÅ¡ nežinomo telefono numerio siuntė SMS.

Jis Ž. Č. siÅ«lė susitikti, tačiau Å¡is nurodė, kad yra kÄ tik po insulto ir negali vaikščioti. Be to, jis siuntinėjo užuominas apie tai, jog žino kas sugadino automobilius, todėl teko kreiptis į policijÄ . Be to, bendravo su jo mama P. R., nes jÄ Å¡iek tiek pažinojo. P. R. jam nurodė, kad ji mušėsi su R. B. Taip pat pasakojo, kad R. B. buvo atvežęs pinigus ir prašęs, kad sÅ«nus (Ž. Č.) prisiimtų kaltę. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. B. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gamybininku ir yra R.

B. brolis. R. B. apibÅ«dino kaip nelengvo bÅ«do, reiklų, principingÄ ir griežtÄ . VienÄ dienÄ R. B. jam pasakė, kad į darbovietę atvažiuos Ž. Č., kuris prisipažins, jog veikdamas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų įpylė sieros rÅ«gÅ¡ties į K. V. automobilį, todėl paprašė nufilmuoti prisipažinimo procesÄ . Jis sutiko. IÅ¡ kur R. B. sužinojo apie Ž. Č. vizitÄ , jis nežino. Spėja, kad galimai susiskambino. Nepaisant to Ž. Č. tam tikrais momentais užsukdavo į darbÄ , bendraudavo su R.

B., yra jį vežęs namo. TÄ kartÄ Å½. Č. į bendrovę atvyko savarankiÅ¡kai – vartai buvo pakelti, todėl laisvai pateko. Nuo jo atvykimo į teritorijÄ iki susitikimo kambariuke galėjo praeiti maždaug penkios minutės. Filmuojant prisipažinimÄ vaizdo įraÅ¡as įsirašė prastai, todėl teko kartoti (buvo nufilmuoti keli vaizdo įraÅ¡ai). Tarp filmavimų R. B. įspėjo Ž. Č. dėl filmavimo, Å¡is sutiko. Kiek prisimena, kad tuo metu kai R. B. prašė nufilmuoti, Ž. Č. jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, lyg laukė prie kabineto.

Prisipažinimas truko apie deÅ¡imt minučių, Ž. Č. skaitė tekstÄ . Prisipažinimo metu patalpoje buvo tik jis, R. B. ir Ž. Č., visi trys beveik vienu metu įėjo į kambariukÄ . Nežino kada buvo raÅ¡omas prisipažinimas. Neprisimena ir prisipažinimo pasiraÅ¡ymo momento. Apie sugadintus automobilius žino iÅ¡ nuogirdų, kažkiek detalių jam papasakojo pats R. B. Jis buvo labai nustebęs, kad policijos pareigÅ«nai jų patalpose rado sieros rÅ«gÅ¡ties, nes tai specifinis skystis ir jo žiniomis, gamybai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudojamas.

Nurodė, kad K. V. pažįsta ir santykiai su juo yra normalÅ«s. K. V. tvarkydavo teisinius klausimus. Teigia, kad nesutarimų tarp K. V. ir R. B. pasitaikydavo, tačiau smurtinių veiksmų nebÅ«davo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. N. nurodė, kad pažįsta R. B. ir jį vertina labai teigiamai, nes jis daro gerus darbus tiek jam, tiek ir kitiems vietiniams. Tuo tarpu Ž. Č. įvardija kaip blogos reputacijos žmogų. Apie K. V. automobilių sugadinimÄ nieko nežino ir jo nepažįsta.

Nurodė, kad nedalyvavo spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje ir iÅ¡ gatvės jo nestebėjo. R. V. nepažįsta, tačiau jį žino. Jis R. V. skambino, nes žmona buvo praÅ¡iusi jam paskambinti. Apie rÅ«gÅ¡tį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose nieko nežino, nes ten nedirba. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. G. nurodė, kad R. B. pažįsta, keletÄ metų dirba jo įmonėje vairuotoju. Santykiai su R. B. yra geri. Ž. Č. yra matęs darbe. Taip pat pažįsta K.

V., tačiau nežino kokie yra jo ir R. B. santykiai. Apie patį įvykį nieko nežino ir neprisimena. Iš nuogirdų žino, jog buvo atlikta krata. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra tikslesni. 2020-03-25, apžiūrint automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad kuro bako išorinis dangtelis sugadintas, sulaužytas. Atidarius keleivio pusės automobilio galines duris, matėsi po galine sėdimosios vietos kuro bako anga, kurioje įmontuotas kuro siurblys.

Per Å¡iÄ angÄ buvo paimtas kuro mėginys, patalpintas į 0,7 litro talpos plastikinį butelį su geltonos spalvos užsukamu plastikiniu dangteliu. Butelis pažymėtas „Mėginys Nr. 2“ . Minėtas butelis supakuotas į paketÄ Nr. 510551 (b. l. 18-20, 1 t.). 2020-03-25, apžiÅ«rint automobilį „KIA Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilio iÅ¡orinis kuro bako dangtelis deformuotas, ant dangtelio matyti įbrėžimai. Atidarius vairuotojo pusės automobilio galines duris, kur matėsi kuro bako anga, kurioje įmontuotas kuro siurblys, buvo paimtas kuro mėginys Nr. 1, patalpintas į 0,7 litro talpos plastikinį butelį su geltonos spalvos užsukamu dangteliu, butelis pažymėtas „Mėginys Nr. 1 KIA (duomenys neskelbtini).

Minėtas butelis supakuotas i paketÄ Nr. 510550 (b.l. 11-13, 1 t.). 2020-03-30, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse, Å«kinėse, komercinėse patalpose buvo atlikta neatidėliotina krata. Kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B., dažymo patalpoje pateikė 5 l talpos plastikinį indÄ su tamsios spalvos beitsu. IÅ¡ minėto indo buvo įpiltas į 0,5 l talpos plastikinę talpÄ apie 0,25 l beitso, bei supakuota į paketÄ Nr. 510740. Atliekant kratÄ katilinės patalpose, prie Å¡ildymo katilo buvo kibiras su tamsios spalvos kondensatu.

IÅ¡ minėto kibiro buvo įpiltas į 0,5 l talpos plastikinę talpÄ apie 0,25 l kondensato, bei supakuota į paketÄ Nr. 510739 (b.l.111-115, 1 t.). 2020-04-02 gavus papildomos informacijos, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse, Å«kinėse, komercinėse patalpose buvo atlikta neatidėliotina krata, esant pagrindui, kad patalpose ar kitose vietose gali bÅ«ti slepiamos cheminės medžiagos, turinčios reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti. Atliekant kratÄ ceche Nr. 3, gale patalpos, kairėje pusėje kampe, rastos ir paimtos 4 stiklinės talpos 1 l talpos su skaidriu skysčiu, ant kurių vienos užraÅ¡yta „avto kislota“.

Minėtos stiklinės talpos supakuotos į paketÄ Nr. 303687 (b. l. 130-138, 1 t.). Tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 111-715 (20), 11-924 (20), 11-1001 (20), kurioje nurodyta, kad skysčio mėginys Nr. 1, paimtas iÅ¡ automobilio „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, supakuotas pakete Nr. 510550, yra automobilio - benzino ir sieros rÅ«gÅ¡ties miÅ¡inys. Tirti pateiktas skysčio mėginys Nr. 2, paimtas iÅ¡ automobilio „Škoda Oktavia“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako, supakuotas pakete Nr. 510551, yra automobilio kuro - dyzelino ir sieros rūgšties mišinys. Sieros rūgštis yra benzino ir dyzelino sudėčiai nebūdingas, pašalinis skystis. Kuro mėginiuose Nr. 1 (benzine) ir Nr. 2 (dyzeline), paimtuose iš automobilių „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bakų, esantys pašaliniai skysčiai (sieros rūgštis) ir skysčiai supakuoti paketuose Nr. 510739 (sudėtyje yra vandens, acto rūgšties) ir Nr. 510740 (sudėtyje yra organinių tirpiklių), yra skirtingų rūšių skysčiai.

Tirti pateiktuose keturiuose stiklo buteliuose, supakuotuose pakete Nr. 303687, esantys skysčiai yra sieros rūgštis. Kuro mėginiuose Nr. 1 ir Nr. 2, paimtuose iš automobilių „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakų, supakuotuose paketuose Nr. 510550 ir Nr. 510551, esantys pašaliniai skysčiai ir keturiuose stiklo buteliuose, supakuotuose pakete Nr. 303687, esantys skysčiai, yra tos pačios rūšies skysčiai - sieros rūgštis (b. l. 166-169, 1 t.).

Teismas k o n s t a t u o j a : Dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3 ir 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ , o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir Å«kinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iÅ¡ dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios Å¡io turto savybės gali bÅ«ti atkurtos.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi bÅ«ti nustatomas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir Å¡ių pasekmių nori arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius bylos duomenis bei iÅ¡klausius liudytojų, kaltinamųjų parodymus, galima daryti objektyviais bylos duomenimis pagrįstÄ ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis R. B. suorganizavo, o kaltinamasis Ž. Č. vykdydamas R. B. nurodymus supildamas iÅ¡ R. B. gautÄ sieros rÅ«gÅ¡tį į kuro bakÄ sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ - du automobilius. Kaltinamasis Ž. Č. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis Ž. Č. parodymų iš esmės nekeitė ir visada tvirtino, kad sieros rūgštį į automobilį supylė prašomas darbdavio R. B. (2 t. b.l. 85, 90, 94, 104, 107). Akistatos su kaltinamuoju R. B. metu Ž. Č. taip pat savo parodymų nekeitė ir tvirtino, kad būtent R. B. jo paprašė supilti sieros rūgštį į K. V. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo) automobilius (3 t., b. l. 70-74, 75-79). Kaltinamasis Ž. Č. nuosekliai tvirtino, kad būtent R.

B. nurodė asmenį, kuriam nori pakenkti, pats parengė planÄ ir suteikė plano įgyvendinimui bÅ«tinas priemones-sieros rÅ«gÅ¡tį. Tuo tarpu kaltinamasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad Ž. Č. jį apkalba iÅ¡ kerÅ¡to. FaktÄ , kad nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas buvo tik Ž. Č., R. B. įrodinėja teisiamojo posėdžio metu R. B. gynėjo advokato teismui pateiktu Ž. Č. pasiraÅ¡ytu prisipažinimu (t. 4, b.l. 52). IÅ¡ tiesų pirmosios apklausos teisiamajame posėdyje metu Ž.

Č. bandė įtikinti teismÄ , kad jis vienas viskÄ organizavo ir įvykdė, taip norėdamas pakenkti R. B. dėl jo ankstesnio atleidimo iÅ¡ darbo. Tačiau tęsiant kaltinamojo Ž. Č. apklausÄ ir sudarius kaltinamojo gynėjui V. JanuÅ¡auskui galimybę pasikalbėti su kaltinamuoju, Ž. Č. paaiÅ¡kino, kad prisipažinimas buvo suraÅ¡ytas ne laisva valia ir neatitinka tikrovės. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jam ir jo Å¡eimai buvo grasinama. Nors kaltinamojo R. B. gynėjai aplinkybę, kad pertraukos metu Ž.

Č. kalbėjo su advokatu V. JanuÅ¡ausku, o vėliau ir su prokuroru vertina kaip neteisėtÄ poveikį kaltinamajam, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu kaltinamojo R. B. gynėjų vertinimu. PrieÅ¡ingai, byloje surikta medžiaga leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. Č. dėl parodymų turinio poveikį galėjo daryti bÅ«tent R. B. Baudžiamojo proceso įstatymas numato teisę kaltinamajam bendrauti su savo gynėju ir teismas tokios teisės negali riboti. Kaltinamojo Ž. Č. gynėjas V.

JanuÅ¡auskas teisme paaiÅ¡kino, kad jis dalyvavo visose kaltinamojo Ž. Č. apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir žinojo jų turinį, todėl pirmosios Ž. Č. apklausos teisiamojo posėdžio metu Ž. Č. pakeisti parodymai, prisiimant visÄ kaltę, jam buvo netikėti, dėl ko jis paprašė pertraukos pasikalbėti su savo ginamuoju. Advokatas nurodė, kad pokalbio metu su Ž. Č. iÅ¡girdęs apie galimai daromÄ neteisėtÄ poveikį kaltinamajam ir apie tai tuoj pat informavo prokurorÄ . Pažymėtina, kad kaltinamojo R.

B. kaltė darius poveikį apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra nustatyta, tačiau negalima neatkreipti dėmesio, kad kitam teismui su kaltinamuoju aktu yra perduota baudžiamoji byla, kurioje R. B. ir šios bylos liudytojas A. N. yra kaltinami poveikiu šios bylos liudytojui R. V., bauginimu Ž. Č. (4 t., b.l. 185-188, LITEKO duomenys). Tai, kad kaltinamojo Ž. Č. teismui pateiktas prisipažinimas negali būti pripažintas įrodymu byloje, patvirtina ne tik kaltinamojo Ž. Č. teikti paaiškinimai dėl prisipažinimo surašymo aplinkybių, bet ir tai, jog byloje esantys ir teisiamojo posėdžio tiesiogiai ištirti bylos duomenys įrodo, jog Ž.

Č. buvo tik nusikaltimo vykdytojas. Byloje esantys įrodymai rodo, kad suinteresuotu Å¡io nusikaltimo padarymu buvo bÅ«tent R. B.. Kaltinamasis Ž. Č. teisme parodė, kad K. V. anksčiau nepažinojo, su juo jokių konfliktų neturėjo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pats teisme apklaustas K. V. Civilinio ieÅ¡kovo vadovas K. V. paaiÅ¡kino, kad R. B. jis pažinojo apie 15 metų, teikė jam teisines paslaugas, palaikė draugiÅ¡kus santykius iki kol įvyko konfliktas dėl jo teiktų teisinių paslaugų.

Po konflikto jam buvo atjungtas anksčiau suteiktas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, R. B. žmonės jį įspėjo, kad į jo tvenkinius bus pripilta tepalų, o į benzino bakÄ â€žvaistukų“. Ä® iÅ¡sakytus grasinimus jis rimtai nereagavo, tačiau po maždaug pusmečio vienas po kito jo automobiliai buvo sugadinti, todėl K. V. pagalvojo, kad su tuo gali bÅ«ti susijęs bÅ«tent R. B. K. V. įtarimus apie galimÄ nusikaltimo organizatorių jam patvirtino P. R., kuri jam pasakiusi, jog pas jÄ buvo atvykęs R.

B. su praÅ¡ymu paimti pinigus, kuriuos jos sÅ«nus, t. y. Ž. Č., turėtų perduoti K. V. kaip žalos atlyginimÄ . Teisme apklausta kaltinamojo Ž. Č. motina P. R. parodė, kad pas R. B. dirbo 15 metų. VienÄ dienÄ grįžusi iÅ¡ darbo ji pamatė girtÄ R. B., kuris liepė sÅ«nui perduoti 1700 Eur, kad Å¡is pinigus perduotų K. V. Liudytoja parodė, jog sÅ«nus skundėsi, kad R. B. jam grasino. Beje, faktÄ , kad buvo pas P. R. patvirtino ir pats R. B., teisme nurodęs, kad vyko pas jÄ kalbėtis apie žalos atlyginimÄ K.

V. Beje, visa žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui K. V. buvo atlyginta R. B. (5 t., b.l. 19). Kaltinamasis R. B. Å¡iÄ aplinkybę aiÅ¡kino nurodydamas, kad jautėsi nepatogiai prieÅ¡ K. V., todėl nusprendė atlyginti žalÄ už Ž. Č., tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus vertina kritiÅ¡kai. R. B. pripažino, kad pasakojo Ž. Č. apie buvusį konfliktÄ su K. V., tačiau neigė prašęs daryti kokį nors nusikaltimÄ bei tvirtino, kad Ž. Č. veikė savo nuožiÅ«ra, taip norėdamas atsidėkoti už suteiktÄ pagalbÄ .

Nors pats žalos atlyginimo faktas pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip kaltės įrodymas, tačiau Å¡i aplinkybė visų bylos duomenų visumoje paneigia R. B. paaiÅ¡kinimus, kad jis nėra niekaip tiesiogiai susijęs su nusikaltimo organizavimu. Pagal BK 24 straipsnio, numatančio bendrininkavimÄ ir bendrininkų rūšis, prasmę bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ , kaip ir yra neginčytinai nustatyta ( BK 25 straipsnio 2 dalis), o tokios grupės (nebÅ«tinai organizuotos ar nusikalstamo susivienijimo) įvykdytos nusikalstamos veikos bendrininkai yra: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas.

BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad organizatoriumi yra:

1) asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę, jai vadovavęs ar koordinavęs jos narių veiklÄ , 2) asmuo, subÅ«ręs nusikalstamÄ susivienijimÄ , jam vadovavęs ar koordinavęs jo narių veiklÄ , arba – 3) asmuo, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Taigi, pagal baudžiamojo įstatymo pateiktÄ organizatoriaus apibrėžimÄ sugrupuoti jį apibÅ«dinantys požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl, jei kaltininkas parengė nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavo, to pakanka, kad jo veika bendrininkaujant bÅ«tų kvalifikuojama kaip organizatoriaus, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį(kasacinė nutartis Nr. 2K-469/2008).

Teismas laiko nustatytu, kad R. B. nusikaltime veikė kaip organizatorius, t. y. kad jis, bÅ«damas jo sumanytojas, turėdamas tikslÄ pakenkti K. V. dėl buvusio konflikto, nurodė nuo jo priklausomam Ž. Č. supilti sieros rÅ«gÅ¡tį į du automobilius. R. B. ne tik parengė planÄ , surado jo vykdytojÄ , bet ir parÅ«pino nusikaltimo priemonę-sieros rÅ«gÅ¡tį. Tai visiÅ¡kai atitinka organizatoriaus apibrėžimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje (t. y. nusikalstamos veikos parengimas ir vadovavimas jai), ir Å¡iÄ bendrininko rūšį apibÅ«dinančių požymių kaltinamojo R.

B. veikoje pakanka. Tai, kad plano pakenkti K. V. tikrasis sumanytojas yra R. B., teisme paliudijo R. V., kuris parodė, jog R. B. ne kartÄ yra prašęs pakenkti K. V. įpilant rÅ«gÅ¡ties į jo automobilius, įridenant tepalo statines į K. V. tvenkinius. Å is liudytojas patvirtino, kad jam buvo bandoma daryti poveikį dėl jo duodamų parodymų, t. y. kad jais nebÅ«tų kenkiama R. B. Taigi darytina iÅ¡vada, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir atitinkamÄ BK specialiosios dalies straipsnį.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad labiausiai tikėtinas Ž. Č. motyvas paraÅ¡yti prisipažinimÄ policijai, o vėliau sekę jo veiksmai renkant įrodymus apie R. B. dalyvavimÄ organizuojant nusikaltimÄ (Ž. Č. pateikta slapta filmuota medžiaga, kuria fiksuoti pokalbiai su R. B.) nulemtas ne kaltės jausmo, kaip teisme bandė pateikti Ž. Č., o kaip priemonė galimai turėti finansinės naudos. Apklausos teisme metu Ž. Č. pripažino, kad už suraÅ¡ytÄ prisipažinimÄ , kurio jis prisiėmė visÄ kaltę, jis gavo 200 Eur.

Vėliau taip pat bandė praÅ¡yti pinigų iÅ¡ R. B. (SMS žinutės, 3 t. b. l. 60-62, 4 t. b. l. 116). Apie gautus iÅ¡ R. B. pinigus teisme paliudijo ir liudytojas R. S. Tačiau Å¡i aplinkybė, kad Ž. Č. galimai turėjo tikslų, susijusių su finansine nauda, niekaip nepaneigia, kad R. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Tokiais duomenimis teismas laiko ne tik kaltinamojo Ž. Č. parodymus, iÅ¡ dalies R. B. parodymus, tačiau ir liudytojų P. R., R. V., R. S., G. B. parodymus, kratos protokolÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , kuri patvirtina faktÄ , kad R.

B. patalpose buvo rasta sieros rÅ«gÅ¡tis ir kad automobilio sugadinimus nulėmė bÅ«tent sieros rÅ«gÅ¡tis kuro sistemoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad priežastis, kodėl Ž. Č. padarė nusikaltimÄ , buvo bÅ«tent finansinis priklausymas nuo R. B., kuris neneigė suteikęs Ž. Č. automobilį, kuriuo R. B. buvo vežiojamas, nupirkdavo maisto. Teismas įvertinęs tiek tiesioginius, tiek netiesioginius kaltinamųjų R. B. ir Ž. Č. kaltės įrodymus sprendžia, kad Å¡ioje byloje neginčytinai nustatyta, kad R.

B. suorganizavo turto sugadinimÄ , laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., parengė planÄ ir, naudodamas psichologinę prievartÄ , siekiant įbauginti Ž. Č., kad jis neteks darbo, nurodė Ž. Č. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių kurų bakus įpilti sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio, o Ž. Č. pagal R. B. parengtÄ planÄ , laikotarpyje nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. kovo mėn. 20 d., (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių „Kia Sorento“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bakÄ Ä¯pylė R. B. duotos sieros rÅ«gÅ¡ties skysčio, taip sugadino automobilių kuro sistemÄ . Kaltinime nurodyta, kad nusikaltimu buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra 4 946,30 eurų turtinė žala: sugadinta „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistema, 3 994,30 eurų vertės, „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sistema, 952 eurų vertės. Teismas Å¡iÄ kaltinimo dalį tikslina nurodant, kad sugadinta „Kia Sorento“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuro sistema, 4609 eurų vertės, ir „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro sistema, 1800 eurų vertės, viso sugadinta turto už 6409 eurų (3 t. b. l. 138, 4 t., b.l. 81-114). Toks kaltinimo tikslinimas kaltinamųjų padėties Å¡iuo konkrečiu atveju nesunkina, nes tai nekeičia nusikaltimo kvalifikavimo, be to, turtinės žalos dydis nebuvo ginčo dalykas, kÄ rodo faktas, kad civilinis ieÅ¡kinys R. B. visiÅ¡kai patenkintas civiliniam ieÅ¡kovui atlyginus turtinę žalÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteistas, nors kaltės nepripažino, tačiau visiÅ¡kai atlygino žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui, todėl teismas Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

R. B. suorganizavo ir įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas iÅ¡ kerÅ¡to siekiant padaryti žalos K. V. (civilinio ieÅ¡kovo vadovui), pasinaudojant nuo jo finansiÅ¡kai priklausomu asmeniu. Ä®vertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , padarytos žalos dydį, nustatytinas mažesnis nei baudos vidurkis, bet didesnis už minimumÄ .

Kaltinamojo Ž. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jo prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir gailestį bei pagalbÄ aiÅ¡kinantis Å¡iÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iki Å¡io nusikaltimo padarymo jis laikomas neteistu, nes paskutinis jo teistumas iki 2020 m. padaryto nusikaltimo buvo iÅ¡nykęs, tačiau iÅ¡ teistumo registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad iki 2020 metų padaryti nusikaltimai ir po 2020 metų padaryti nusikaltimai buvo susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgia, kad nusikaltimas padarytas dėl to, jog bÅ«damas finansiÅ¡kai priklausomas nuo kaltinamojo R. B., nenorėdamas prarasti jam suteikto laikino darbo, Ž. Č. pasiryžo padaryti praÅ¡omÄ nusikaltimÄ . Nors byloje nėra jokių duomenų apie kaltinamojo Ž. Č. sveikatos bÅ«klę, kaip nurodė jo gynėjas ir kaltinamasis nulemtÄ jo patirto insulto, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo aiÅ¡kiai girdima, kad kaltinamojo kalba yra sutrikusi. Kita vertus byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl ligos jis apskritai negali dirbi.

Kaltinamajam nedarbingumo lygis nėra nustatytas, be to, matyti, kad liga jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Ä®vertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. Č. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį- baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktų veiksmų pobÅ«dį ir intensyvumÄ , padarytos žalos dydį, skirtinas minimalus. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas sutikęs su parinkta bausmės rūšimi prašė jÄ mažinti per pusę, tačiau teismas tam nemato jokio pagrindo.

Kaltinamojo asmenybė rodo, kad jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Po Å¡io nusikaltimo jis darė naujus nusikaltimus ir liga jo nesustabdė. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis nuo 2019-09-26 oficialiai niekur nedirbo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nedėjo visų pastangų susirasti oficialų pajamų Å¡altinį. Vadinasi sunki turtinė padėtis iÅ¡ dalies buvo nulemta paties kaltinamojo nepakankamai atsakingo elgesio. Dėl Å¡ios priežasties teismas nemato pagrindo skirti Å¡velnesnės negu įstatymas numato bausmės. PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, minimali baudos bausmė įpareigos kaltinamÄ jį susirasti darbÄ ir bausmę įvykdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, baudos mokėjimas iÅ¡dėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® bausmę įskaitytinas laikinas Ž. Č. sulaikymas nuo 2021-10-27 9.30 val. iki 2021-10-28 16.25 val. (2 paros), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL. Kaltinamajam R. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam Ž. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas K. V. atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimų, nes ieÅ¡kinys buvo visiÅ¡kai atlygintas. Teismas priima atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukia. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.), pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Klaipėdos AVPK 2020-10-12 kvitu Nr. 039152 perduoti saugoti 4 vienetai stiklinių butelių su skysčiais ir 4 vienetai plastikinių butelių su skysčiais, popierinės dėžės, kuriuose laikomi skysčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 10 d. pažyma dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 235,47 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. Č. Å¡iuo metu teistas už kitus nusikaltimus, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie kaltinamojo turimÄ turtÄ nėra, turi iÅ¡laikytinių, be to, turi sveikatos sutrikimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apibÅ«dinančioms Ž. Č. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iÅ¡laidos už Ž. Č. suteiktÄ garantuojamÄ teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur) baudÄ . Ž. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam paskirtÄ bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme nuo 2021-10-27 9.30 val. iki 2021-10-28 16.25 val. (2 paros), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL, ir paskirti galutinę 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudÄ , jos mokėjimÄ iÅ¡dėstant 24 mėnesių laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Kaltinamajam Ž. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimų priimti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos (2 vnt.), pridėtos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Klaipėdos AVPK 2020-10-12 kvitu Nr. 039152 perduoti saugoti 4 vienetai stiklinių butelių su skysčiais ir 4 vienetai plastikinių butelių su skysčiais, popierinės dėžės, kuriuose laikomi skysčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (b.l. 183-184, 185, 1 t.). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė