Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f031e7b3-44c0-44be-a3d6-00749fac9fc2 KI-generiert

Lithuanian court dismisses appeal against 5-month prison sentence for stabbing victim, rejecting self-defense claim.

Geschäftsnummer f031e7b3-44c0-44be-a3d6-00749fac9fc2
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the appellant's appeal against a first-instance verdict convicting him of intentional injury and sentencing him to five months of imprisonment. The appellant argued his actions constituted self-defense or exceeded its limits, citing his recent fatherhood and compensation of damages as mitigating factors. The court rejected these arguments, finding the stabbing occurred out of anger rather than self-defense and that the sentence appropriately reflected the severity of the violence and the defendant's criminal history.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis: Bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, paskiriama tik tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės pagal BK 62 straipsnį.

Schlagwörter

KI-generiert
intentional injury self-defense limits mitigating circumstances prison sentence appeal dismissal

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-371-318/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21126-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.2; 1.2.4.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistojo P. L. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

IÅ¡ P. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 89,21 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė P. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis tyčia sunkiai sutrikdė J. B. sveikatÄ , t. y. 2019 m. gegužės 21 d., apie 00.30 val., prie (duomenys neskelbtini), tyčia su peiliu sudavė J. B. ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam 6 durtines-pjautines krÅ«tinės lÄ stos kairiojo Å¡ono žaizdas, iÅ¡ kurių bent viena kiauryminė, atsivėrusi į kairiÄ krÅ«tinplėvės ertmę, ir 6 durtines-pjautines kairio žasto ir dilbio iÅ¡orinio užpakalinio pavirÅ¡iaus žaizdas.

II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis P. L. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Apeliantas mano, kad įvertinus tai, jog jo neteisėti veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį J. B. buvo atlikti bÅ«tinosios ginties ribose arba virÅ¡ijus bÅ«tinosios ginties ribas, jam gali bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Nuteistasis nurodo, kad jis turi žmonÄ , 2020 m. rugpjūčio 25 d. susilaukė sÅ«naus, įsidarbino, atlygino žalÄ Teritorinei liginių kasai, apie įvykį pranešė policijai, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. L. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestinas.

P. L. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , Å¡ios veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai Å¡ie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir P. L. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas apygardos teismo priimtÄ nuosprendį ginčija jam neteisingai paskirtos bausmės aspektu, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, pasisako tik Å¡iuo klausimu. Dėl BK 28 straipsnio 3 dalies taikymo Apeliaciniame skunde nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis yra neteisinga, nes jis veikė peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, todėl praÅ¡o paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

Toks praÅ¡ymas nepagrįstas, todėl atmestinas. BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia <...> sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Teismų praktikoje iÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiÅ¡kiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo bÅ«tinos.

Sprendžiant šį klausimÄ , turi bÅ«ti įvertintas kėsinimosi pobÅ«dis, pavojingumas ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydis. Kėsinimosi pobÅ«dį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumÄ â€“ kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-163-303/2017). ??? Å ioje baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys, kurių apeliaciniame skunde neginčija ir pats P. L., neabejotinai patvirtina, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo J.

B. kilo dėl J. P. L. merginos J. B., nes pastarasis nenorėjo jai leisti žaisti žaidimo „Tiesa–drÄ sa“. Nukentėjusysis rodė dėmesį J. B. ir buvo konflikto iniciatorius, t. y. jis pradėjo susistumdymÄ su apeliantu, kuris vėliau peraugo į grumtynes ant žemės. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J. B. neturėjo jokio ginklo ar daikto, galinčio sužaloti nuteistÄ jį. Taigi, nors nukentėjusysis pirmas pastÅ«mė P. L., bÅ«tinybės nuo to gintis ir tęsti muÅ¡tynes nebuvo.

Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo ir nuteistojo jėgų santykis buvo panaÅ¡us. J. B. nebuvo aiÅ¡kiai stambesnis ir stipresnis už P. L., kad pastarasis, siekdamas nuo jo apsiginti, bÅ«tų turėjęs naudoti peilį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajam grumtybių su nukentėjusiuoju metu buvo padaryti kokie nors kÅ«no sužalojimai ar iÅ¡kilusi tam reali grėsmė. Tuo tarpu, remiantis specialisto iÅ¡vada, nustatyta, kad J. B. peiliu ne mažiau 12 smÅ«gių buvo padarytos 6 durtinės-pjautinės krÅ«tinės lÄ stos kairiojo Å¡ono žaizdos, iÅ¡ kurių bent viena kiauryminė, atsivėrusi į kairę krÅ«tinplėvės ertmę ir 6 durtinės-pjautinės kairio žasto ir dilbio iÅ¡orinio užpakalinio pavirÅ¡ių žaizdos (t. 1, b. l. 55).

Teisėjų kolegija, įvertinusi J. B. kėsinimosi pobÅ«dį, pavojingumÄ bei jam padarytÄ Å¾alÄ , neturi pagrindo konstatuoti, kad konkrečiu atveju įvykio metu buvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija, o nuteistasis turėjo pagrindÄ nustatytais veiksmais gintis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dÅ«rius peiliu P. L. padarė iÅ¡ pykčio ir įnirÅ¡io, kilusio muÅ¡tynių metu, o ne gindamasis. Todėl nenustačius bÅ«tinosios ginties situacijos, negalimas ir jos ribų peržengimas.

Dėl bausmės paskyrimo Už BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas iÅ¡imtinai be jokių alternatyvų yra nustatęs tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas P. L. pagal 135 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimÄ 5 mėnesiams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ bausmę.

Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino, kad P. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ sunkų, baigtÄ nusikaltimÄ . Jis nukentėjusiajam peiliu sudavė 12 smÅ«gių, tačiau nusikaltimu nebuvo sukelta ilgalaikių padarinių: sudėtingesnio gydymo nukentėjusiajam nereikėjo. Nuteistasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir Å¡is atsisakė civilinio ieÅ¡kinio. Byloje nėra jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai galisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), siekė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jį nusikalsti paskatino provokuojantis nukentėjusiojo J.

B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir jo socialinius ryÅ¡ius. P. L. anksčiau teistas 2 kartus (t. 2, b. l. 7–10). Å ioje baudžiamojoje byloje inkriminuotÄ veikÄ padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės (t. 2, b. l. 45–53). Daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nedirba, neatlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos 89,21 Eur turtinės žalos, tačiau turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , 2020 m. liepÄ sudarė santuokÄ , žmona laukiasi kÅ«dikio (t. 2, b. l. 11–12, 13–39, 174).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. L. bausmę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, įvertinęs visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytame BK straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ paskyrė bausmę, artimÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui (minimumas yra 3 mėnesiai, o bausmės vidurkis sudaro 5 metus). P. L., vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktu, siekia, kad jam bÅ«tų paskirta Å¡velnesnė, negu įstatyme nustatyta bausmė, tačiau pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta, kad veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas.

Å ių sÄ lygų visumos nagrinėjamu atveju nėra. Byloje nustatytos trys P. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nuteistasis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ 89,21 Eur dydžio turtinę žalÄ (t. 2, b. l. 201), tačiau, kaip konstatuota anksčiau, P. L. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė ne bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, o iÅ¡ pykčio ir įnirÅ¡io, kilusių muÅ¡tynių metu. Å io fakto apeliaciniame skunde neneigia ir pats P. L.. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, P. L. netaikydamas BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir nepaskirdamas Å¡velnesnės, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės, netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai švelnesnė, negu numatyta įstatyme, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

P. L. paskirta bausmė atitinka jo atliktų veiksmų pavojingumÄ , asmenybę, bausmei keliamÄ paskirtį ir yra teisinga. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad po nuosprendžio P. L. įsidarbino, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytÄ 89,21 Eur dydžio turtinę žalÄ (t. 2, b. l. 201), susilaukė sÅ«naus (t. 2, b. l. 200), nėra iÅ¡skirtinės ir nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, nei vadovaujantis BK 62 straipsniu, nei – BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tik tuo atveju, kai kaltininko asmenybės vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas (kasacinė nutartis Nr. 2K-24-689/2019). Kaip pirmiau nustatyta, P. L. anksčiau teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, nusikalstami veiksmai daromi vis pavojingesni.

Tai jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti. Be to, konfliktui su nukentėjusiuoju peraugus į muÅ¡tynes, jis iÅ¡ pykčio ir įnirÅ¡io pastarajam peiliu sudavė net 12 smÅ«gių, tokiu bÅ«du pasikėsindamas į baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – žmogaus sveikatÄ . Taigi, Å¡ių bylos aplinkybių vertinimas aptariamu atveju nesuponuoja iÅ¡vados, kad baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos trumpalaikės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neteisingas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas P. L.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, Å¡io įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Regina Pocienė