Court dismissed appeal against dismissal from theater director post, upholding legality of administrative action.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the appeal filed by G. K., challenging his lawful dismissal from the position of General Director of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. The plaintiff argued that the dismissal was unjustified and caused non-material damage, while the state contended the administrative decision was legally sound. The court ruled that since the dismissal was lawful and no wrongful acts by the state were proven, there was no basis for civil liability or damages.
Legislator-Regeste
KI-generiertCPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 320 str.; Where an administrative dismissal is lawful and no wrongful acts by the state are proven, the court has no grounds to award civil liability or non-material damages.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
?CivilinÄ byla Nr. e2A-436-880/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20806-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų RamunÄs MikonienÄs, Astos PikelienÄs, Lino ZinkeviÄiaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) G. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 14 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo G.
K. ieÅ¡kinį atsakovÄms Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, dÄl drausminÄs nuobaudos - atleidimo panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, tretieji asmenys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir J. S.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas G. K. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovÄms Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, kuriuo praÅ¡o:
1) panaikinti 2017 m. birželio 12 d. įsakymÄ Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ir juo ieÅ¡kovui G. K. paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ ;
2) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas;
3) priteisti ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;
4) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, neturtinÄs žalos, kurios dydis yra 10 000 Eur, atlyginimÄ ;
5) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas;
6) sprendimo dalį dalyje dÄl vieno mÄnesio vidutinio darbo užmokesÄio priteisimo ir ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ nukreipti vykdyti skubiai.
2. IeÅ¡kinyje nurodÄ, jog 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄs 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 sudaryta komisija priÄmÄ motyvuotÄ iÅ¡vadÄ Nr. G2-4415 âDÄl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmÄs pažeidimoâ, kurioje, remiantis Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos sprendimu Nr. KS-52 ir atsižvelgiant į Ä®sakymu Nr. P-55 pritaikytÄ nuobaudÄ â pastabÄ , buvo nepagrįstai konstatuotas darbo drausmÄs pažeidimas ir pasiÅ«lyta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ priÄmÄ Ä¯sakymÄ Nr. P-92, kuriuo G. K. pripažino padarius drausmÄs pažeidimÄ ir skyrÄ jam drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindai buvo Å¡ie:
1) ieÅ¡kovo darbo santykiai su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, negavus Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos leidimo;
2) ieškovo individualios veiklos vykdymas, negavus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos leidimo;
3) ieÅ¡kovo Ä®sakymu Nr. P-55 paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba;
4) ieÅ¡kovas, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos (toliau-VTEK) sprendimu Nr. KS-52 pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Å iuo metu iÅ¡ aukÅ¡Äiau nurodytų darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindų yra likÄ tik pirmieji du. VTEK sprendimo Nr. KS-52 panaikinimo faktas nulemia darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo neteisÄtumÄ dÄl žemiau nurodytų priežasÄių. Pirma, VTEK sprendimu Nr. KS-52 konstatuotas ieÅ¡kovo neteisÄtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei, turÄjo esminÄ Ä¯takÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus.
Antra, iÅ¡nykus vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų dÄl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, ieÅ¡kovui yra nepagrįstai skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo. TreÄia, esant panaikintam VTEK sprendimui Nr. KS-52, drausminÄs nuobaudos taikymas, konstatavus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimÄ , neatitinka DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nÄra proporcinga priemonÄ padarytam darbo pareigų pažeidimui.
PaaiÅ¡kino, jog VTEK sprendimas Nr. KS-52 nulÄmÄ ieÅ¡kovo darbo santykių su atsakove pasibaigimÄ . AtsakovÄs sudaryta komisija neatliko savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo ir nekonstatavo drausmÄs pažeidimo fakto atsietai nuo VTEK sprendimo Nr. KS-52. VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisÄtu turi tiesioginÄ Ä¯takÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, kaip pagrindo taikyti drausminÄ nuobaudÄ , kvalifikavimui. PažymÄjo, kad vidaus audito metu surinkti duomenys yra tik prielaida dÄl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.
AtkreipÄ dÄmesį, jog komisijos iÅ¡vados dalyje âVertinimasâ nurodoma, kad bÅ«tent VTEK konstatuoti ir įrodyti pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas âÅ¡iurkÅ¡Äių pažeidimų sudÄtisâ, o komisijos iÅ¡vadų teksto daugumÄ sudaro VTEK sprendimo Nr. KS-52 pažodinÄs citatos. Be to, pastebÄjo, jog Komisijos nariai neturÄjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo ir drausmÄs pažeidimo fakto konstatavimo.
IeÅ¡kovas teigia, kad savo veiksmais nepadarÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, kvalifikuotino kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. IeÅ¡kovas festivalio âVilniaus festivalisâ vadovu yra nuo 1997 metų. Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, reikalaujantys gauti leidimÄ , įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. KultÅ«ros ministerija tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti priimami sprendimai dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d.
Mano, kad atsakovÄ net negalÄjo sprÄsti dÄl leidimų dirbti kitÄ darbÄ , kol nebuvo nustatÄs ânustatytos tvarkosâ. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 27 d. kreipÄsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , taÄiau joks atsakymas nebuvo gautas. AnalogiÅ¡kus praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ pateikusiems kitiems VšĮ âVilniaus festivaliaiâ remiamų festivalių vadovams buvo leista dirbti antraeilÄse pareigose VšĮ âVilniaus festivaliaiâ.
IeÅ¡kovo atžvilgiu darbdavys (atsakovÄ) taikÄ skirtingus standartus svarstydamas ir neiÅ¡duodamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ . TeisinÄje valstybÄje negali bÅ«ti tokia situacija, kad asmeniui taikoma griežÄiausia drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo dÄl to, kad nÄra gautas leidimas dirbti kitÄ darbÄ , kai neiÅ¡duoti leidimo dirbti kitÄ darbÄ nÄra teisinio pagrindo. Be to, teismui panaikinus VTEK sprendimÄ Nr. KS-52, atsakovÄ praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 3 d. pateikÄ paaiÅ¡kinimÄ dÄl KultÅ«ros ministerijos raÅ¡te Nr. S2-853 âDÄl pasiaiÅ¡kinimo pateikimoâ nurodytų aplinkybių, ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ .
TaÄiau atsakovÄ tokiu bÅ«du sužinojusi apie ieÅ¡kovo neva padarytÄ pažeidimÄ per DK vieno mÄnesio nustatytÄ terminÄ nuo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo dienos, nuobaudos jam neskyrÄ. DrausminÄ nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo) buvo skirta tik 2017 m. birželio 12 d., t. y. priimtas Ä®sakymas Nr. P-92. TaÄiau akivaizdu, kad apie ieÅ¡kovo neva padarytÄ pažeidimÄ , atsakovÄ sužinojo ženkliai anksÄiau, t. y. 2017 m. kovo 31 d. Be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti drausminÄ nuobaudÄ atleidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus.
Taip pat atsakovÄ neturÄjo teisÄs atleisti ieÅ¡kovo dÄl neva prarasto pasitikÄjimo ieÅ¡kovu. Vilniaus festivalio metu, kuris vyksta pasibaigus LNOBT âoficialiamâ sezonui, yra užtikrinamas papildomų pajamų gavimas birželio mÄnesį ir nereikia iÅ¡leisti darbuotojų į prastovas ar nemokamas atostogas. Visos pajamos už LNOBT renginius Vilniaus festivalio metu atitenka LNOBT. Tai, kad ieÅ¡kovas neturÄjo viešųjų ir privaÄių interesų konflikto įrodo VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisÄtu, galiojantis VTEK sprendimas Nr. KS-7 pripažįsta, kad ieÅ¡kovas įstatymo nepažeidÄ ir įvykdÄ visas raÅ¡tiÅ¡kas VTEK rekomendacijas.
DÄl antrojo teisinio pagrindo atsakovÄ pajamų neteisÄtumÄ , kaip ir darbo nesuderinamumÄ , grindÄ VTEK sprendimo Nr. KS-52 nustatytu viešųjų ir privaÄių interesų konfliktu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį neteisÄtomis pajamomis galima bÅ«tų laikyti tik tokias pajamas, kurios gautos esant viešųjų ir privaÄių interesų konfliktui. IeÅ¡kovas nÄra gavÄs jokių neteisÄtų pajamų. AtsakovÄ, skirdama drausminÄ nuobaudÄ , visiÅ¡kai nevertino esminių aplinkybių, leidžianÄių proporcingai, laikantis DK 238 straipsnio nuostatų, paskirti tinkamÄ drausminÄ nuobaudÄ .
Teigia, jog dÄl neteisÄto atleidimo ieÅ¡kovas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija ir geras vardas. IeÅ¡kovui teko patirti ne tik atsakovÄs Å¡meižtÄ , bet ir įvairių žiniasklaidos priemonių skleidžiamÄ informacijÄ , kuri menkino ieÅ¡kovo dalykinÄ reputacijÄ , gerÄ vardÄ . Komentuojant atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, buvo minimi ir jo Å¡eimos nariai, o tai neiÅ¡vengiamai padarÄ Å¾alos ir jiems.
IeÅ¡kovas nÄra gavÄs jokių drausminių nuobaudų per visus savo darbo metus LNOBT (paskirtos drausminÄs nuobaudos buvo panaikintos). AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nuobaudos buvo paskiros nepagrįstai ir neteisÄtai akivaizdžiai patvirtina ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningi ir teisÄtai eitas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, kurių neteisÄtas atÄmimas ieÅ¡kovui sukÄlÄ sunkius iÅ¡gyvenimus.
3. AtsakovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, jog nesutinka su ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodomu argumentu, jog VTEK sprendimas turi esminÄ Ä¯takÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. Taip pat su tuo, kad VTEK sprendimo panaikinimo faktas neiÅ¡vengiamai suponuoja ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo nepagrįstumÄ .
PažymÄjo, kad kasacinis teismas nustatÄ, jog Komisija atliko ir pateikÄ ieÅ¡kovo veiklos, dirbant VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir vykdant individualiÄ veiklÄ , neturint tam KultÅ«ros ministro leidimo, įvertinimÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo aspektu. AtsakovÄ pažymÄjo, kad Komisijos iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog Komisija savo darbe vadovavosi ne tik VTEK sprendimu, taÄiau ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybÄs tarnyboje įstatymo nuostatomis, Darbo kodekso XVI skyriaus âDarbo drausmÄâ nuostatomis bei duomenimis, gautais iÅ¡ LNOBT, VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â ir VSDFV), KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija.
Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo sutikti, kad IÅ¡vada paremta iÅ¡imtinai VTEK sprendimu. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymui, atsižvelgiant į įstatymo 13 straipsnį, nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui, norinÄiam tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, atsirado pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ . Vien ta aplinkybÄ, kuria remiasi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, kad KultÅ«ros ministras tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti priimami sprendimai dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d., neturi reikÅ¡mÄs įstatymų nuostatų galiojimui.
PraÅ¡ymai dÄl leidimų dirbti kitÄ darbÄ buvo nagrinÄjami ir sprendimai priimami. TodÄl ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovÄ net negalÄjo sprÄsti dÄl leidimų dirbti kitÄ darbÄ , kol nebuvo ânustatytos tvarkosâ stokoja teisinio pagrįstumo. Taigi, bÅ«damas LNOBT vadovas, susipažinÄs su pareigybÄs apraÅ¡ymu, ieÅ¡kovas turÄjo žinoti apie jo veiklai reikÅ¡mingÄ naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ ir jį vykdyti. TaÄiau praÅ¡ymÄ leisti tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ieÅ¡kovas pateikÄ tik 2017 m. balandžio 24 d., kai KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apie pradÄtÄ jo galimo darbo drausmÄs pažeidimÄ , dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti.
DÄl leidimo toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ieÅ¡kovas taip ir nesikreipÄ, net žinodamas apie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradÄtÄ tyrimÄ dÄl galbÅ«t jo padarytų darbo drausmÄs pažeidimų dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ . Be to, ieÅ¡kovas nesiÄmÄ jokių veiksmų tam, jog įvykdytų KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡te Nr. S2-1353 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2017 m. gegužÄs 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti.
IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, o taip pat tokios aplinkybÄs ir neginÄija, kad neįvykdÄ KultÅ«ros ministerijos įpareigojimo pateikti aukÅ¡Äiau nurodytÄ informacijÄ , reikalingÄ leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti. BÅ«tent Ministerija sprendžia, kokie dokumentai jai reikalingi praÅ¡ymui dÄl leidimo iÅ¡davimo iÅ¡sprÄsti, taip pat ar pateiktų dokumentų pakanka. IeÅ¡kovas iÅ¡ Ministerijos nebuvo gavÄs leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir Å¡iai aplinkybei patvirtinti nebuvo bÅ«tina gauti VTEK sprendimo.
IÅ¡vadas Komisija padarÄ savarankiÅ¡kai įvertinusi surinktÄ informacijÄ ir nustaÄiusi reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad VTEK sprendimas iÅ¡imtinai lÄmÄ Komisijos vertinimÄ dÄl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir ieÅ¡kovo darbo santykių su atsakove pasibaigimÄ , kad Komisija pati neatliko savarankiÅ¡ko tyrimo, faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo. Nesutinka atsakovÄ ir su ieÅ¡kovo teiginiais, kad VMI ir VSDF duomenys apie jo 2015-2016 metais gautas pajamas iÅ¡ kitų darbovieÄių ar individualios veiklos, neturi jokios reikÅ¡mÄs ir neturi nieko bendro su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimu, kadangi jie turÄjo esminÄs reikÅ¡mÄs, nustatant, kad ieÅ¡kovas, eidamas LNOBT vadovo pareigas, taip pat dirba ir gauna pajamas iÅ¡ kito darbo ir kitos veiklos.
IeÅ¡kovas, bÅ«damas LNOBT vadovu, žinodamas apie įstatyme įtvirtintÄ reikalavimÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. turÄti leidimÄ darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, Å¡io įstatymo reikalavimo nepaisÄ, vykdÄ kitÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamas, neturÄdamas tam KultÅ«ros ministro leidimo. DÄl to pažeidÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir kartu â darbo drausmÄ. IeÅ¡kovo nesirÅ«pinimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, visiÅ¡kas nereagavimas į KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 raÅ¡tÄ Nr. S2-1353, rodo neatsakingÄ požiÅ«rį į jam įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymÄ .
IeÅ¡kovo argumentas, jog VTEK Sprendimas turÄjo esminÄ reikÅ¡mÄ minÄto pažeidimo nustatymui, yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo nurodomoms aplinkybÄms ir logikai. Pirmiausia dÄl to, kad ir pats ieÅ¡kovas nurodo, jog tai skirtingi drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â skyrimo faktiniai pagrindai. Antra, viešųjų ir privaÄių interesų konfliktas, kurį konstatavo VTEK neturÄjo esminÄs reikÅ¡mÄs faktui, kad ieÅ¡kovo, Äjusio LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, ir dirbanÄio kitÄ darbÄ bei vykdanÄio individualiÄ veiklÄ , veiksmai buvo tÄstinio pobÅ«džio.
Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. DÄl to, Komisijos nustatytas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiÄmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti, buvo pakankamas pagrindas ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , atitinkantį savavaliavimo apibrÄžtį (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
NagrinÄjamu atveju pareigų, kurias Äjo ieÅ¡kovas, pobÅ«dis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigÄjo ir savininko â valstybÄs â funkcijas įgyvendinanÄiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikÄti nacionalinio teatro vadovu. Taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad nÄ vienas kitas asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai, nebuvo gavÄs Ministerijos leidimo dirbti kitÄ darbÄ , bei tai, kad kitų įstaigų vadovams dÄl darbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ vÄliau leidimai buvo iÅ¡duoti neturi jokios reikÅ¡mÄs, kadangi, pirma, ieÅ¡kovas privalÄjo vykdyti įstatymo reikalavimÄ gauti leidimÄ kitam darbui (be to, ne tik darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, bet ir vykdomai individualiai veiklai).
Antra, ieÅ¡kovas tinkamai nepateikÄ praÅ¡omos informacijos, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad buvo taikomi skirtingi standartai ar ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas. Be to, atsakovÄs vertinimu, kitų įstaigų vadovų leidimo dirbti kitÄ darbÄ vertinimas nÄra ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalyku. Å iuo atveju vertinant darbo pareigų pažeidimo faktÄ , jo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, svarbu pažymÄti, kad ieÅ¡kovas veikÄ tyÄia sÄ moningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, taip prarasdamas kultÅ«ros ministro pasitikÄjimÄ .
IeÅ¡kovo, Äjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei bei nesiÄmimas veiksmų Å¡iai grÄsmei paÅ¡alinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiama darbo tvarka. Taigi, aukÅ¡Äiau aptarti ieÅ¡kovo veiksmai per se sukelia pagrįstÄ nepasitikÄjimÄ tokiu vadovu, daro žalÄ tiek LNOBT, tiek Ministerijai, kenkdami jų autoritetui, todÄl vien dÄl Å¡io Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo buvo pagrindas ieÅ¡kovui taikytos drausminÄs nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimui.
Atsižvelgiant į tai, taip pat laikytina, kad Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â paskirtos drausminÄs nuobaudos panaikinimas neturÄjo esminÄs ir lemiamos reikÅ¡mÄs priimant Ä®sakymÄ ir skiriant drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, Komisija pagrįstai Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio nuostatų pažeidimÄ vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , dÄl ko turÄjo teisinį pagrindÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų.
Ministerijos vertinimu, paskirta drausminÄ nuobauda dÄl ypaÄ netoleruotino ieÅ¡kovo, kaip nacionalinio teatro vadovo, elgesio laikytina proporcinga. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad Komisijos iÅ¡vada paremta iÅ¡imtinai VTEK Sprendimu ir kad Komisijos nariai neturÄjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo ir drausmÄs pažeidimo fakto konstatavimo, taÄiau su tokiais teiginiais nÄra pagrindo sutikti. KultÅ«ros ministerijos atliktas tytrimas apraÅ¡ytas 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡te Nr. S2-822 âDÄl G.
K. tyrimo atnaujinimoâ, kuriuo kreiptasi į VTEK. Å iuo atveju pats VTEK Sprendimo panaikinimas savaime nedaro su G. K. susijusių faktinių aplinkybių neteisÄtomis ar neteisingomis. NagrinÄjamu atveju Komisijos vertinimas sutapo su VTEK Sprendimo iÅ¡vadomis. Å iuo atveju reikalauti, kad Komisija tas paÄias aplinkybes vertintų skirtingai, stokoja pagrįstumo. NÄra pagrindo teigti, kad Komisija, sprÄsdama dÄl susiklosÄiusios ieÅ¡kovo nuolatinÄs interesų konflikto situacijos ir darbo drausmÄs pažeidimo padarymo, neatliko jokio savarankiÅ¡ko vertinimo ir tokio darbo drausmÄs pažeidimo nenustatÄ ar nustatÄ jį nepagrįstai.
IÅ¡imtinai VTEK sprendimu Komisija vadovavosi tik pasisakydama dÄl netinkamo pareiÅ¡kÄjo interesų deklaravimo. AtsakovÄ pažymÄjo, kad ieÅ¡kovo teiginiai dÄl Komisijos ir jos narių nekompetencijos vertinti darbo pareigų pažeidimÄ yra deklaratyvÅ«s ir neturintys jokios teisinÄs reikÅ¡mÄs. Jokiame teisÄs akte nÄra įtvirtinta, kad tokio pobÅ«džio pažeidimus gali nagrinÄti, tirti ir vertinti tik teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys asmenys. Taip pat paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas â darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint kultÅ«ros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei, â buvo tÄstinis pažeidimas.
AtsakovÄs vertinimu, aplinkybÄ, kad VTEK Sprendimas buvo pripažintas neteisÄtu neturi jokios reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl termino drausminei atsakomybei taikyti, kadangi Å¡i aplinkybÄ nepriklausÄ nuo atsakovÄs valios. AtsakovÄ laiko nepagrįstu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kadangi ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų dÄl atsakovÄs kaltų veiksmų, kurių pasekoje ieÅ¡kovui galÄjo kilti bet kokia moralinÄ Å¾ala. Be to, net nÄra jokio pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent dÄl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, nes ieÅ¡kovas patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija ir geras vardas.
IeÅ¡kovas nepagrindÄ ir neįrodÄ nei tariamai patirtos neturtinÄs žalos fakto, nei jos dydžio, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų darbdavio civilinÄs teisinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygų. AtsakovÄs vertinimu, jeigu bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų atleistas nepagrįstai, negalÄtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«das â grÄ Å¾inimas jo į darbÄ . Å iuo atveju tokios galimybÄs nÄra dÄl organizacinių priežasÄių, t. y. ieÅ¡kovas buvo įstaigos vadovas, į įstaigos vadovo pareigas buvo paskirtas kitas konkursÄ laimÄjÄs asmuo.
Be to, toks grÄ Å¾inimas nebÅ«tų proporcingas ir protingas, kadangi nuo ieÅ¡kovo atleidimo dienos iki darbo sutarties su atsakove termino pasibaigimo buvo likÄs vieno mÄnesio terminas, kai tuo tarpu grÄ Å¾inti į darbÄ praÅ¡oma nuolatiniam terminui, t. y. ne vienam mÄnesiui. AtsakovÄs nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos yra neproporcinga priemonÄ, kadangi ieÅ¡kovui iki darbo sutarties pabaigos buvo likÄ dirbti tik mÄnuo.
Tokio dydžio darbo užmokesÄio priteisimas bÅ«tų neadekvatus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. lapkriÄio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atmetÄ.
5. Teismas nustatÄ, kad drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo â ieÅ¡kovui G. K. skirta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigųâ, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 âDÄl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos nuostatų patvirtinimoâ, 17.14 papunkÄiu ir atsižvelgiant į komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 29 d.
įsakymu Nr. Ä®V-517 âDÄl komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti sudarymoâ 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. G2-4415 âDÄl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmÄs pažeidimoâ. PažymÄjo, jog bylos nagrinÄjimo metu teismų priimtais sprendimais yra iÅ¡nykÄ du drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â skyrimo pagrindai: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi panaikinta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d.
įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 14 d. priÄmus sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eA-3419-602/2020, panaikintas Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimas Nr. KS-52 âDÄl G. K.â. Tai reiÅ¡kia, jog su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo yra likÄ tik du pagrindai: ieÅ¡kovo individualios veiklos vykdymas ir ieÅ¡kovo darbo santykiai su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, negavus Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos leidimo.
6. Teismas pažymÄjo, kad 2016 m. rugsÄjo 20 d. priimta nauja Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo redakcija (įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.), kurio 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybÄs teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto;
2) nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto. To paties straipsnio 2 dalis numatÄ, jog sprendimÄ dÄl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui, einanÄiam LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir toliau tÄsiant darbo teisinius santykius su VšĮ âVilniaus festivaliaiâ bei vykdant individualiÄ veiklÄ , atsirado pareiga kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovÄ (Å¡iuo atveju KultÅ«ros ministrÄ ) jo nustatyta tvarka dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį gavimo.
Tokia pareiga aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta įstatyme. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nors verstis individualia veikla draudimas nÄra nustatytas valstybÄs tarnautojams, taÄiau Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio aspektu sprendžiant dÄl leidimo vadovui dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, teismo vertinimu, įstatymas nenumato jokių iÅ¡imÄių, kadangi prieÅ¡ingas įstatymo reikalavimo aiÅ¡kinimas galÄtų sudaryti galimybÄ asmenims piktnaudžiauti įstatymo formuluotÄmis, be to, akivaizdu, jog individuali veikla gali tam tikrose situacijoje taip pat neatitikti Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
7. Teismas pastebÄjo, jog ieÅ¡kovas, ÄjÄs LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, buvo pasiraÅ¡Äs PareigybÄs apraÅ¡ymÄ , kurio 5.1 p. įtvirtintas reikalavimas bÅ«ti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklÄ , viešųjų ir privaÄių interesų derinimÄ (e. b. t. I, b. l. 53). TodÄl akivaizdu, jog bÅ«damas LNOBT generaliniu direktoriumi, ieÅ¡kovas privalÄjo ne tik domÄtis bet ir žinoti teisÄs aktus, reglamentuojanÄius jo vadovaujamos įstaigos veiklÄ bei juos vykdyti. TaÄiau dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ (t.y. VšĮ âVilniaus festivaliaiâ) į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ kreipÄsi tik 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymu (e. b. t. III, b. l. 84), t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 (e. b. t. II, b. l.
65) informavo ieÅ¡kovÄ apie jo atžvilgiu pradÄtÄ jo galimo darbo drausmÄs pažeidimo tyrimÄ jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dÄl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ . Beje, dÄl leidimo užsiimti individualia veikla ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nesikreipÄ. Tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymui, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija nebuvo parengusi tvarkos, kuria vadovaujantis ieÅ¡kovas turÄjo kreiptis dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo, teismo vertinimu, nepanaikino ieÅ¡kovo pareigos, norint ir toliau dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovÄ .
8. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir nesikreipdamas dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
9. Teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog VTEK sprendimÄ priÄmÄ iÅ¡tyrusi Lietuvos Respublikos ministrÄs praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tais paÄiais duomenimis (KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija) vadovavosi ir Komisija savo iÅ¡vadoje, kas reiÅ¡kia, jog motyvuota iÅ¡vada nebuvo priimta vien VTEK 2017 m. birželio 24 d. sprendime nustatytomis aplinkybÄmis, taÄiau jas įvertinus ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo kontekste.
10. Iki 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo naujai redakcijai, ieÅ¡kovas, be tiesioginių pareigų LNOBT, taip pat dirbo ir VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, taip pat vykdÄ individualiÄ veikalÄ ir gavo abejais atvejais pajamas. Po minÄto įstatymo įsigaliojimo, duomenų apie antraeilių darbų nutraukimÄ atsakovÄ neturÄjo, kas reiÅ¡kia, jog buvo reali tikimybÄ, jog ieÅ¡kovas ir toliau gali gauti pajamas, todÄl tiek ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija buvo aktuali sprendžiant ieÅ¡kovo drausminÄs atsakomybÄs klausimÄ .
11. Taigi, iÅ¡ to, kas aptarta darytina iÅ¡vada, jog Komisija pati rinko duomenis, vertino VTEK sprendimÄ ir jame nurodytus duomenis bei faktines aplinkybes ir to pasekmÄ - 2017 m. birželio 12 d. priÄmÄ motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje komisija konstatavo, kad G. K. pažeidÄ:
1) Darbo kodekso 23, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus 2) bei pažeidÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes, negavÄs KultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose, kituose juridiniuose asmenyje, ir už jį gavo atlygį.
12. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄs bylos medžiagÄ darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidÄ darbo drausmÄ, netinkamai vykdÄ savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobÅ«dį (užÄmÄ vadovaujamas pareigas), reikalauja itin didelÄs atsakomybÄs ir pareigingumo, o neatsakingas vadovo požiÅ«ris į užimamas pareigas gali sukelti sunkias pasekmes ne tik LNOB, taÄiau ir paÄios Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos autoritetui.
Aptarti neteisÄti ieÅ¡kovo veiksmai tinkamai atsakovÄs kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto prasme. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ darbo drausmÄ ir dÄl tokio pažeidimo jam pagrįstai buvo paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovui taikomų pasekmių dÄl darbo pareigų pažeidimo neÅ¡velnina ir aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovas yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, nes jam, kaip įstaigos vadovui yra taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai, todÄl paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.
13. Teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl drausminÄs nuobaudos panaikinimo, atmestini ir kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, kadangi jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo â panaikinti drausminÄ nuobaudÄ .
14. Teismas pabrÄžÄ, kad pripažinus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų atleistas teisÄtai, nÄra teisinio pagrindo konstatuoti neteisÄtų atsakovÄs veiksmų â nÄra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas neįrodÄ neturtinÄs žalos fakto, tai yra, kad jis patyrÄ tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinÄs žalos faktui konstatuoti. Esant aukÅ¡Äiau padarytoms iÅ¡vadoms, atmetamas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovas (apeliantas) G. K. pateikÄ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â patenkinti G. K. 2022 m. liepos 18 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS-52, kuriuo buvo konstatuotas apelianto neteisÄtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei, apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus. 15.2.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, kai (i) toks darbas sukelia vieÅ¡uosius ir privaÄius interesus arba (ii) diskredituoja įstaigos autoritetÄ . Kitaip sakant, Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas galimas tik tokiu atveju, kai asmuo dirbÄ kitÄ darbÄ , kurio dirbti negalÄtų dÄl Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytų apribojimų. PavÄluotas kreipimasis dÄl leidimo, tuo labiau dÄl tÄstinio darbo, negali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimu.
Byloje nÄra jokių duomenų, kad egzistuotų aplinkybÄs, kurios patvirtintų, kad gali kilti koks nors interesų konfliktas. Net ir praeityje įžvelgtas viešųjų ir privaÄių interesų konfliktas, panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KSâ52, negali bÅ«ti konstatuotas. 15.3. NÄra jokio teisinio pagrindo draudžianÄio apeliantui dirbti kitÄ darbÄ â bÅ«ti klasikinÄs muzikos festivalio âVilniaus festivalisâ vadovu, todÄl jo pavÄluotas kreipimasis tÄstiniam darbui negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu.
Apelianto epizodiÅ¡kai vykdyta individuali veikla 2015 - 2016 metais negali bÅ«ti nei priežastis dÄl kurios apeliantas turÄtų kreiptis leidimo dirbti kitÄ darbÄ 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nei galÄtų bÅ«ti priežastimi neiÅ¡duoti leidimo dirbti kitÄ darbÄ . 15.4. PrieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, VTEK Sprendimas Nr. KS-52 buvo pagrindinÄ priežastis, nulÄmusi tai, kad apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas buvo laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus.
TodÄl panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS-52, apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu. Bylos įvykių seka pagrindžia, kad Ä®sakymas Nr. P-92, kuriuo paskirta griežÄiausia drausminÄ nuobauda â atleidimas, yra paremtas Komisijos iÅ¡vada, kuri savo ruožtu yra paremta beveik iÅ¡imtinai panaikintu VTEK Sprendimu Nr. KS-52. Pati atsakovÄ sutinka ir patvirtina, kad apelianto veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas dÄl VTEK Sprendime Nr. KS-52 nustatytų aplinkybių.
Tai patvirtina atsakovÄs teiginiai, nurodyti 2017 m. rugpjÅ«Äio 8 d. patikslintame atsiliepime į apelianto ieÅ¡kinį dÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ darbo â panaikinimo. Komisijos iÅ¡vadoje minimi duomenys iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos ir ValstybinÄs socialinio draudimo fondo valdybos nepaneigia, kad VTEK Sprendimas Nr. KS-52 yra pagrindinÄ ir vienintelÄ priežastis, kodÄl apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas yra laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu.
ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos ir ValstybinÄs socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys yra faktiniai duomenys apie apelianto darbÄ ir gautas pajamas, ir patys savaime nei įrodo, nei paneigia Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimÄ , nei tai ar toks galimas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas. Visa tai leidžia teigti, kad Komisijos iÅ¡vada buvo parengta vadovaujantis beveik iÅ¡imtinai VTEK Sprendimu Nr. KS-52, o paminÄti kiti duomenys (tyrimai, iÅ¡vados, raÅ¡tai ar pan.), kurie neva tai buvo pagrindas priimant Komisijos iÅ¡vadas, yra arba nereikÅ¡mingi, arba nesusijÄ su taikytos drausminÄs nuobaudos teisiniais ir faktiniais pagrindais.
Panaikinto VTEK Sprendimo Nr. KS-52 įtakÄ apelianto veiksmų kvalifikavimui Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu papildomai pagrindžia tai, kad Vilniaus apylinkÄs teismas 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendime, nesutikdamas panaikinti neteisÄto Ä®sakymo Nr. P-92, rÄmÄsi VTEK Sprendimu Nr. KS-52. 15.5. AtsakovÄs sudaryta Komisija neatliko savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo ir nekonstatavo Å¡iurkÅ¡taus drausmÄs pažeidimo fakto atsietai nuo Å¡iuo metu jau panaikinto VTEK Sprendimo Nr. KS-52.
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas sprendime nepagrįstai laikÄsi prieÅ¡ingos pozicijos ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Komisija neva atliko savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ ir priÄjo prie savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo sprendime iÅ¡sakyta pozicija prieÅ¡tarauja LAT NutarÄiai, kurioje aiÅ¡kiai konstatuota, kad Komisija neatliko savarankiÅ¡ko tyrimo apelianto veiksmų atžvilgiu. Komisija savo iÅ¡vadÄ grindžia praktiÅ¡kai tik VTEK Sprendimu Nr. KS-52, Komisijos iÅ¡vadoje galima rasti tik kelias nuorodas į kitus dokumentus.
Komisijos iÅ¡vada nebuvo pateikta apeliantui susipažinti nei jos atlikimo ar suraÅ¡ymo metu, nei apelianto atleidimo metu (t. y. priimant Ä®sakymÄ Nr. P-92). Å ios aplinkybÄs atsakovÄ neginÄija ir teigia, kad apeliantui užteko susipažinti tik su VTEK Sprendimu Nr. KS-52. Komisijos iÅ¡vados dalyje âVertinimasâ nurodoma, kad bÅ«tent VTEK konstatuoti ir įrodyti pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas âÅ¡iurkÅ¡Äių pažeidimų sudÄtisâ. Komisijos iÅ¡vados teksto daugumÄ sudaro VTEK Sprendimo Nr. KS-52 pažodinÄs citatos, o Komisijos iÅ¡vados dalyje âDÄl nustatytų pažeidimų ir kvalifikavimoâ yra pateikiamos vien tik VTEK Sprendimo KS-52 pažodinÄs citatos, iÅ¡skyrus pirmus du įžanginius paragrafus, kuriuose nurodoma aplinkybÄ, kad VTEK priÄmÄ SprendimÄ Nr. KS-52 ir kad VTEK Sprendimas Nr. KS-52, Komisijos nuomone, įrodo apelianto padarytus drausmÄs pažeidimus.
Komisijos nariai neturÄjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo ir drausmÄs pažeidimo fakto konstatavimo, nes nei vienas iÅ¡ komisijos narių neturÄjo Å¡iai užduoÄiai reikiamos patirties ir / ar iÅ¡silavinimo. 15.6. Panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS-52, nei objektyvÅ«s, nei subjektyvÅ«s apelianto veiksmų, kuriais pažeistas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis, požymiai neleidžia teigti, kad apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus 15.7.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti drausminÄs nuobaudos â atleidimo pagal DK 237 straipsnio 1 ir 3 dalis. IÅ¡ keturių pagrindų, nulÄmusių apelianto atleidimÄ , Å¡iuo metu yra likÄ tik du pagrindai, kurie patys savaime negali sudaryti pagrindo taikyti drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ pagal DK 237 straipsnio 1 ir 3 dalis. Apelianto atžvilgiu skiriant griežÄiausiÄ drausminÄ nuobaudÄ , t. y. atleidimÄ iÅ¡ darbo, buvo pažeista DK 240 straipsnyje įtvirtinta drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarka, nes apeliantui nebuvo suteikta galimybÄ pasiaiÅ¡kinti dÄl iÅ¡ kažkur atsiradusio DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinto darbo drausmÄs pažeidimo bei jis nebuvo supažindintas su Komisijos iÅ¡vada.
VTEK Sprendimo Nr. KS-52 panaikinimas nulemia tai, kad atsakovÄ praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. Panaikinus SprendimÄ Nr. KS-52, terminas drausminei nuobaudai skirti turi bÅ«ti skaiÄiuojamas ne nuo panaikintos, t. y. neegzistuojanÄios aplinkybÄs, o nuo tada, kai atsakovÄ sužinojo apie apelianto padarytus pažeidimus, t. y. atsakovei 2017 m. balandžio 6 d. gavus apelianto paaiÅ¡kinimus dÄl papildomos veiklos ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikus praÅ¡ymÄ dÄl leidimo užsiimti papildoma veikla.
Visais atvejais drausminÄ nuobauda yra skirta pažeidus DK 241 straipsnio nustatytus naikinamuosius terminus. Be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. nedraudÄ užsiimti individualia veikla. Apelianto papildoma darbinÄ veikla VšĮ âVilniaus festivaliaiâ nÄra veikla, kuri yra apribota Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimais, t. y. (i) apelianto darbas nesukÄlÄ viešųjų ir privaÄių interesų konflikto; (ii) apelianto darbas nediskreditavo teatro ar koncertinÄs įstaigos autoriteto. 15.8.
DrausminÄs nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) taikymas dÄl apelianto padaryto Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo neatitinka DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nÄra proporcinga priemonÄ. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas sprendime detaliai nepateikÄ motyvų, kodÄl apeliantui skirta drausminÄ nuobauda, t. y. atleidimas iÅ¡ darbo, yra proporcinga priemonÄ, nenurodo, kokios yra tos nustatytos aplinkybÄs ir nepateikia jokių motyvų, kodÄl tai, kad ieÅ¡kovas yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, nesukÄlÄ Å¾alos nÄra tariamÄ pažeidimÄ Å¡velninanÄios aplinkybÄs. Å iuo atveju Vilniaus miesto apylinkÄs teismas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ ir nevertino DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, o padarÄ nei teisÄs aktais, nei teismų praktika nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl aiÅ¡kaus turinio neturinÄių aukÅ¡tesnių standartų ir reikalavimų taikymo apelianto atžvilgiu. 15.9.
Apelianto neteisÄto elgesio pobÅ«dis nenulemia iÅ¡vados, kad apelianto atžvilgiu yra parinkta tinkama drausminÄ nuobauda. Apeliantas neturÄjo nei motyvo, nei tikslo pažeisti Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, diskredituoti jo vadovaujamos įstaigos, t. y. LNOBT, ar jo darbdavio t. y. atsakovÄs, reputacijos, įvaizdžio visuomenÄje. Apelianto Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesukÄlÄ neigiamų padarinių. Apelianto veiksmai nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto.
Apeliantas neveikÄ tyÄia, t. y. apeliantas sÄ moningai nesiekÄ pažeisti Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio ir dirbti kitÄ darbÄ be leidimo. Paties atsakovÄs veiksmai turÄjo didelÄ Ä¯takÄ apelianto padarytam Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimui. AtsakovÄs veiksmai ne tik apsukino apelianto galimybÄ laikytis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio keliamų reikalavimų, bet ir savo veiksmais, t. y. neveikimu, lÄmÄ jo atleidimÄ . VisÄ reikiamÄ informacijÄ apie apelianto papildomÄ veiklÄ atsakovÄ turÄjo jau 2017 m. balandžio 6 d., bet, nepaisant to, atsakovÄ taip ir nepriÄmÄ sprendimo dÄl apelianto kito darbo.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, reikalaujantys gauti leidimÄ , įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. o atsakovÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti priimami sprendimai dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d. 15.10. DÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo apeliantui buvo padaryta 10 000 Eur neturtinÄ Å¾ala, nes apeliantas patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija ir geras vardas. Apeliantas, dÄl atleidimo iÅ¡ darbo už neva Å¡iurkÅ¡Äius pažeidimus ir iki tol vykusį spaudimÄ trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darÄ tiek atsakovÄ, tiek ir aukÅ¡Äiausi valstybÄs pareigÅ«nai, patyrÄ didžiulį stresÄ , patyÄias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ .
Akivaizdu, kad dÄl Å¡ių aplinkybių visuomenÄ galÄjo susidaryti negatyvų požiÅ«rį į apeliantÄ , suabejoti jo reputacija, profesiniais gebÄjimais.
16. AtsakovÄs Lietuvos Respublikos valstybÄ ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti apelianto G. K. apeliacinio skundo dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir praÅ¡o palikti jį nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Atsakovių vertinimu, apeliantas nepagrįstai ignoruoja aplinkybÄ, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje numatyta teisÄ teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį betarpiÅ¡kai siejama su dviem aplinkybÄmis, t. y. toks darbas ir atlygio gavimas turi nesukelti viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoti teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto.
Apelianto atvejis siejamas bÅ«tent su koreliuojanÄiomis aplinkybÄmis, kad apeliantas savalaikiai nesikreipÄ dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , ir minÄtų dviejų sÄ lygų egzistavimu, kurias konstatavo bÅ«tent Komisija savo IÅ¡vadoje, t. y. savalaikis nesikreipimas sÄ lygojo viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ bei LNOBT autoriteto diskreditavimÄ . Å iuo atveju nuo 2017 m. sausio 1 d. apeliantui, norinÄiam tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, atsirado pareiga gauti kultÅ«ros ministro leidimÄ , kuris iÅ¡duodamas iÅ¡tyrus ir nustaÄius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto. 16.2.
Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad byloje nÄra jokių duomenų, jog egzistuotų aplinkybÄs, kurios patvirtintų, kad gali kilti koks nors interesų konfliktas. Vien apelianto nurodoma aplinkybÄ, kad VTEK Sprendimas buvo panaikintas dÄl procedÅ«rinių pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisijos IÅ¡vada yra niekinÄ ir neturi jokios reikÅ¡mÄs. Taip pat, kad nustatyta nuolatinÄ viešųjų ir privaÄių interesų konflikto situacija, jai pagrįsti surinkti įrodymai neturi jokios reikÅ¡mÄs, nes VTEK Sprendimas panaikintas. 16.3.
Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog neva KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyrius teiktuose dokumentuose tik darÄ prielaidÄ , o ne konstatavo faktus, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir neturi jokios reikÅ¡mÄs, kadangi bÅ«tent atliekant LNOBT veiklos auditÄ buvo nustatytas apelianto viešųjų ir privaÄių interesų galimas konfliktas. Å iuo atveju bÅ«tent tai buvo pagrindas pradÄti tyrimÄ dÄl apelianto galimo darbo pareigų pažeidimo, t. y. pirminiai duomenys, kurie turÄjo bÅ«ti inter alia įvertinti ir DK bei kitų susijusių teisÄs aktų (Å¡iuo atveju Profesionaliojo scenos meno įstatymo) nuostatų atžvilgiu, dÄl ko kultÅ«ros ministrÄ ir sudarÄ KomisijÄ apelianto galimam darbo pareigų pažeidimui iÅ¡tirti ir nustatyti ar pateikti duomenys sudaro pagrindÄ sprÄsti, kad apeliantas padarÄ darbo pareigų pažeidimÄ . 16.4.
Ministerija negali sutikti su apelianto teiginiais, kad pati atsakovÄ jokio tyrimo neatliko, jokių duomenų neturÄjo ir ar negalÄjo įvertinti. PažymÄtina, kad Ministerija VTEK be kita ko pateikÄ: vieÅ¡ai skelbiamus UAB âRiverside music limitedâ duomenis apie įmonÄs direktorių, KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2017 m. kovo 20 d. Tarnybinio praneÅ¡imo priedÄ âDokumentais pagrįstų įvykių, susijusių su Londono simfoninio orkestro gastrolių organizavimu, seka 2015-2016 m.â kopijÄ , LNOBT generalinio direktoriaus įsakymų dÄl sezonų repertuarų su bilietų kainų tarifais, atlikÄjų sudÄÄių bei repeticijų grafiko tvirtinimo kopijas, LNOBT kvietimų teikti pasiÅ«lymus ir įgaliojimų atstovauti atlikÄjams ir UAB âRiverside musicâ atsakymų į kvietimus kopijas. 16.5.
Atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. DÄl to, Komisijos nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiÄmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡sprÄsti, buvo pakankamas pagrindas apelianto elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , atitinkantį savavaliavimo apibrÄžtį (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
NagrinÄjamu atveju pareigų, kurias Äjo apeliantas, pobÅ«dis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigÄjo ir savininko â valstybÄs â funkcijas įgyvendinanÄiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikÄti nacionalinio teatro vadovu. 16.6. Å iuo atveju vertinant darbo pareigų pažeidimo faktÄ , jo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, svarbu pažymÄti, kad apeliantas veikÄ tyÄia sÄ moningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, taip prarasdamas kultÅ«ros ministro pasitikÄjimÄ .
Apelianto, Äjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei bei nesiÄmimas veiksmų Å¡iai grÄsmei paÅ¡alinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiama darbo tvarka. 16.7. Komisijos IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog Komisija savo darbe vadovavosi ne tik VTEK sprendimu, taÄiau ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybÄs tarnyboje įstatymo nuostatomis, Darbo kodekso XVI skyriaus âDarbo drausmÄâ nuostatomis bei duomenimis, gautais iÅ¡ LNOBT, VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau â VSDFV), KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija.
Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo sutikti, kad IÅ¡vada paremta iÅ¡imtinai VTEK Sprendimu. Apeliantas nurodo, kad Komisijos IÅ¡vadoje minimi duomenys, gauti iÅ¡ aukÅ¡Äiau nurodytų įstaigų neva nepaneigia VTEK Sprendimo esminÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs, taÄiau Ministerijos vertinimu, taip pat nepaneigia ir Å¡ių įstaigų pateiktų duomenų teisingumo, atlikto audito vertinimo ir jo metu nustatytų aplinkybių reikÅ¡mÄs â faktų, kurie kaip minÄta, bylos nagrinÄjimo metu nebuvo paneigti. 16.8.
Svarbu pažymÄti, kad apeliantas apeliaciniame skunde pateikia tik savo požiÅ«rio vertinimÄ , kad nustatytos aplinkybÄs nesudaro Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, kadangi toks vertinimas priklauso iÅ¡imtinai KultÅ«ros ministerijai, t. y. LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄiai institucijai, turinÄiai teisÄ sprÄsti ar apelianto darbas kitose įstaigose ir jo vykdoma individuali veikla yra suderinama su LNOBT generalinio direktoriaus pareigomis, keliamais aukÅ¡tais standartais bei sudaro pagrindÄ juo pasitikÄti. 16.9.
Komisija IÅ¡vadas padarÄ savarankiÅ¡kai, įvertinusi surinktÄ informacijÄ ir nustaÄiusi reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad VTEK Sprendimas iÅ¡imtinai lÄmÄ Komisijos vertinimÄ dÄl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir apelianto darbo santykių su atsakove pasibaigimÄ , kad Komisija pati neatliko savarankiÅ¡ko tyrimo, faktinių aplinkybių analizÄs, vertinimo. 16.10. VTEK Sprendimas pripažintas neteisÄtu ne dÄl konstatuotų neteisingų faktinių aplinkybių ar netinkamo jų vertinimo, o dÄl procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimų, t. y.
VTEK pirmininko funkcijas atliko, komisijos darbÄ organizavo, SprendimÄ pasiraÅ¡Ä tas pats VTEK narys, kuriam tokių funkcijų atlikimas buvo priskirtas nesilaikant teisÄs aktų reikalavimų. Å iuo atveju pats VTEK Sprendimo panaikinimas savaime nedaro su G. K. susijusių faktinių aplinkybių neteisÄtomis ar neteisingomis. Akcentuotina, kad nagrinÄjamu atveju Komisijos vertinimas sutapo su VTEK Sprendimo iÅ¡vadomis. Å iuo atveju reikalauti, kad Komisija tas paÄias aplinkybes vertintų skirtingai, stokoja pagrįstumo. 16.11.
Apeliantas nurodo, kad VTEK sprendimo panaikinimas nulemia tai, kad atsakovÄ praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. KultÅ«ros ministerija su tokiu teiginiu nesutinka. Apelianto Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas â darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint kultÅ«ros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei, â buvo tÄstinis pažeidimas. Vilniaus apygardos teismas nurodÄ, kad atsakovei atliekant LNOBT vadovo veiklos tyrimÄ drausminÄs atsakomybÄs klausimui iÅ¡sprÄsti, įvykių ir atliktų veiksmų seka teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovÄ tyrimÄ vykdÄ be nepateisinamų delsimų, nepažeisdama ir nevaržydama ieÅ¡kovo interesų. 16.12.
AtsakovÄs laiko nepagrįstu apelianto praÅ¡ymÄ priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kadangi jis nepateikÄ jokių įrodymų dÄl atsakovių kaltų veiksmų, kurių pasÄkoje apeliantui galÄjo kilti bet kokia moralinÄ Å¾ala. Be to, net nÄra jokio pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent dÄl atleidimo iÅ¡ darbo apeliantui buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, nes jis patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija ir geras vardas.
Apeliantas nepagrindÄ ir neįrodÄ nei tariamai patirtos neturtinÄs žalos fakto, nei jos dydžio (CPK 178 straipsnis), kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų darbdavio civilinÄs teisinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygų. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas 17. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
18. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatÄ, taip pat nenustatÄ ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. lapkriÄio 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinys, teisÄtumo ir pagrįstumo įvertinimas. DÄl nustatytų aplinkybių ir ginÄo ribų 20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2002 m. liepos 15 d. Äjo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), t. y. biudžetinÄs įstaigos, kurios savininkÄ â valstybÄ, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, generalinio direktoriaus pareigas. Å ias pareigas ieÅ¡kovas Äjo pagal terminuotÄ darbo sutartį Nr. 7-S-2012, penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d.
21. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba.
22. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 âDÄl komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti sudarymoâ sudarÄ komisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimui iÅ¡tirti. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl darbo VšĮ âVilniaus festivaliuoseâ ir darbo 2015 â 2016 metais UAB âRiverside Musicâ. 2017 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas pateikÄ paaiÅ¡kinimÄ .
Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija 2017 m. gegužÄs 24 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. KS-52 âDÄl G. K.â, kuriuo nusprendÄ pripažinti, jog G. K. yra pažeidÄs Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo sprendime nurodytų straipsnių nuostatas. Komisija galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti priÄmÄ iÅ¡vadÄ dÄl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmÄs pažeidimo.
23. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigųâ ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.
24. DÄl nuobaudų panaikinimo ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ . IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atmetÄ. TaÄiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies: pakeitÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 19 d. sprendimÄ ir panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieÅ¡kovui paskirtos drausminÄs nuobaudos panaikinimo. Teismas Å¡ioje dalyje priÄmÄ naujÄ sprendimÄ â patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir panaikino Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ - pastabÄ .
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eA-3419-602/2020 patenkino pareiÅ¡kÄjo G. K. skundÄ ir panaikino Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ Nr. KS-52 âDÄl G. K.â.
26. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas kreipÄsi dÄl proceso atnaujinimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai ir Lietuvos Respublikai dÄl drausminÄs nuobaudos - atleidimo panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu.
27. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodÄ, kad atnaujinus procesÄ ir teismui pakartotinai nagrinÄjant bylÄ bÅ«tina nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ VTEK sprendimu konstatuotas ieÅ¡kovo neteisÄtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei, turÄjo Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus ir ar iÅ¡nykus vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų dÄl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagrįstai buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo ar ji buvo proporcinga priemonÄ padarytam darbo pareigų pažeidimui.
Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje nagrinÄjama ar panaikinus VTEK sprendimÄ buvo pagrindas ieÅ¡kovo pažeidimus vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir ar atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga priemonÄ jo padarytam pažeidimui.
28. Pakartotinai bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. lapkriÄio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. lapkriÄio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â patenkinti G. K. 2022 m. liepos 18 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
29. PažymÄtina, kad 2016 m. rugsÄjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinÄti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dÄl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas, todÄl nagrinÄjamu atveju kilusiam darbo ginÄui iÅ¡sprÄsti taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios darbo teisÄs normos.
30. Pagal ginÄo sprendimui taikytinas DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmÄs pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dÄl darbuotojo kaltÄs. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmÄs pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos tokios drausminÄs nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminÄ nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltÄ, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau (DK 238 straipsnis).
31. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginÄija darbo sutarties nutraukimo teisÄtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkÅ¡Äių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius â darbuotojo neteisÄto elgesio pobÅ«dį, dÄl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltÄs laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinÄje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
32. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta drausminÄ nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo neteisÄta Å¡iais aspektais:
1) iÅ¡ keturių pagrindų, nulÄmusių jo atleidimÄ , Å¡iuo metu yra likÄ tik du pagrindai, kurie patys savaime negali sudaryti pagrindo taikyti drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ padarytas;
2) Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu;
3) paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. DÄl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmÄs pažeidimo 33. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadoje, kuria remiantis apeliantui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ pareigų, nurodyti Å¡ie ieÅ¡kovo padaryti darbo drausmÄs pažeidimai:
1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį dirba VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, nors nÄra gavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo;
2) vykdo individualiÄ veiklÄ , negavÄs KultÅ«ros ministerijos leidimo;
3) dÄl sutarÄių su Riverside Music Limited (2016 m. gegužÄs 5 d., 2016 m. birželio 3 d.) jam buvo paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba;
4) VTEK Sprendime konstatuota, kad LNOBT vadovas pažeidÄ Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendÄ klausimus, susijusius su savo sÅ«naus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iÅ¡ kurios jis gauna pajamų.
34. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo panaikinta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.â paskirta drausminÄ nuobauda - pastaba.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eA-3419-602/2020 panaikino Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ Nr. KS-52 âDÄl G. K.â.
36. Taigi, Å¡iuo atveju liko du iÅ¡ keturių ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų ir Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti, ar jie sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo pažeidimÄ vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ . 37. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo redakcija, kurio 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybÄs teatro ir koncertinÄs įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai:
1) nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto;
2) nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto. Å io straipsnio 2 dalis numatÄ, jog sprendimÄ dÄl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Taigi, po 2017 m. sausio 1 d. jeigu ieÅ¡kovas, kaip LNOBT direktorius, norÄjo dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį turÄjo gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro (toliau ir KultÅ«ros ministro) leidimÄ .
38. Byloje nÄra ginÄo, kad po 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovas, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, be Å¡ių pareigų dar dirbo kitÄ darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, už kurį gavo darbo užmokestį, be to, vykdÄ individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamas iÅ¡ Å¡ios veiklos. Taigi, apeliantui, norinÄiam tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, 2017 m. sausio 1 d. atsirado pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ , kuris iÅ¡duodamas iÅ¡tyrus ir nustaÄius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis), taÄiau ieÅ¡kovas į KultÅ«ros ministrÄ dÄl leidimo nesikreipÄ ir toliau dirbo VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir vykdÄ individualiÄ veiklÄ .
39. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ kreipÄsi tik 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymu, t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo ieÅ¡kovÄ apie jo atžvilgiu pradÄtÄ jo galimo darbo drausmÄs pažeidimo tyrimÄ jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dÄl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ . O dÄl leidimo užsiimti individualia veikla ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nesikreipÄ, nors žinojo apie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradÄtÄ tyrimÄ dÄl galbÅ«t jo padarytų darbo drausmÄs pažeidimų dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ .
40. Remiantis aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytu, teisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir nesikreipdamas dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos vadovÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
41. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad sprendžiant ar jis padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ bÅ«tina vertinti tik tai, jog jis neturÄjo leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir gauti pajamas, nevertinant aplinkybių dÄl jo viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje, nes VTEK 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimas yra panaikintas, teisÄjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Be to, nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovÄs sudaryta Komisija pati netyrÄ kaip ieÅ¡kovas laikosi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo reikalavimų.
42. Pirmiausia, VTEK tyrimÄ dÄl ieÅ¡kovo veiksmų inicijavo atsakovÄs Vidaus audito skyriaus vedÄja, kuri 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. A9-96, nurodÄ, kad galimai LNOBT generalinis direktorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys dirbantys valstybinÄje tarnyboje privalo teisÄs aktų nustatyta tvarka ir priemonÄmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) bei Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ), dÄl ko, vadovaujantis minÄto įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi siÅ«lÄ organizuoti atitinkamÄ tyrimÄ (jeigu tyrimas bus atliekamas KultÅ«ros ministerijoje apie rezultatus informuoti VyriausiÄ jÄ tarnybinÄs etikos komisijÄ ).
43. Antra, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas 2015 m. gegužÄs 24 d. komandiruotÄs Londone metu aptarÄ bÅ«simų Londono simfoninio orkestro gastrolių LNOBT 2016 m. gegužÄs 26 d. sutarties detales, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrÄ 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr. S2-822 kreipÄsi dÄl G. K. tyrimo atnaujinimo, dÄl aplinkybių, kurių Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija nebuvo įvertinusi, įvertinimo, darydama prielaidÄ , jog įvertinus raÅ¡te nurodytas aplinkybes, LNOBT generalinis direktorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo nuostatomis.
Kartu ministerija pateikÄ vieÅ¡ai skelbiamus UAB âRiverside music limitedâ duomenis apie įmonÄs direktorių, KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2017 m. kovo 20 d. Tarnybinio praneÅ¡imo priedÄ âDokumentais pagrįstų įvykių susijusių su Londono simfoninio orkestro gastrolių organizavimu, seka 2015-2016 m.â kopijÄ , LNOBT generalinio direktoriaus įsakymų dÄl sezono repertuarų su bilietų kainų tarifais, atlikÄjų sudÄÄių bei repeticijų grafiko tvirtinimo kopijas, LNOBT kvietimų teikti pasiÅ«lymus ir įgaliojimų atstovauti atlikÄjams ir UAB âRiverside musicâ atsakymų į kvietimus kopijas.
44. TreÄia, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinÄje byloje Nr. eA-3419-602/2020 panaikino Vyriausiosios tarnybinÄs etikos komisijos 2017 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ Nr. KS-52 âDÄl G. K.â dÄl procedÅ«rinių pažeidimų, taÄiau teismo sprendime aplinkybÄs dÄl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo pažeidimo nebuvo paneigtos.
45. Ketvirta, Komisija 2017 m. birželio 12 d. priimtos motyvuotos iÅ¡vados âDÄl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmÄs pažeidimo 7 puslapyje aiÅ¡kiai nurodÄ, kad Komisija savo darbe vadovavosi ir apskritai, Komisijos darbas pradÄtas remiantis KultÅ«ros ministerijos vidaus audito medžiaga. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad KultÅ«ros ministerijos vidaus audito skyriui atliekant vidaus auditÄ LNOBT dalis nustatytų faktų buvo iÅ¡dÄstyti Vidaus audito skyriaus vedÄjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. A9-96 âDÄl aplinkybių, nustatytų vidaus audito LNOBT procedÅ«rų metuâ Audito metu surinktų dokumentų duomenys, įvykių seka ir apraÅ¡ytos aplinkybÄs apibendrinamos prielaida, kad LNOBT direktorius nesivadovavo viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinÄje tarnyboje privalo teisÄs aktų nustatyta tvarka ir priemonÄmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) ir 11 straipsnio 1 dalimi (draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ).
46. Visos aukÅ¡Äiau nurodytos aplinkybÄs, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Komisija ne tik vadovavosi VTEK sprendimu, taÄiau ir pati atliko tyrimÄ , rinko duomenis apie galimus ieÅ¡kovo viešųjų ir privaÄių interesų pažeidimus ir remiantis paÄios surinkta medžiaga priÄmÄ motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad apeliantas pažeidÄ:
1) Darbo kodekso 23, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus 2) bei pažeidÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes, negavÄs KultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privaÄių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose, kituose juridiniuose asmenyse, ir už jį gavo atlygį.
47. Atsižvelgiant į tai, vertinant, ar ieÅ¡kovas padarÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmÄs pažeidimÄ , turi bÅ«ti atkreipiamas dÄmesys ir į aukÅ¡Äiau nurodytÄ Komisijos surinktÄ ir įvertinÄ informacijÄ .
48. Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas bÅ«damas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintÄ reikalavimÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. turÄti leidimÄ darbui VšĮ âVilniaus festivaliaiâ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, Å¡io įstatymo reikalavimo sÄ moningai nepaisÄ, vykdÄ kitÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamas, neturÄdamas tam KultÅ«ros ministro leidimo. Tuo pažeidÄ Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir darbo drausmÄ.
Be to, ieÅ¡kovas 2017 m. gegužÄs 19 d. gavÄs KultÅ«ros ministerijos įpareigojimÄ iki 2017 m. gegužÄs 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti: nurodyti įmonÄ ar įstaigÄ , kurioje papildomai dirbama, darbinÄs veiklos teisinÄ formÄ bei rūšį, veiklos pobÅ«dį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimÄ (darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ bei bendrÄ darbo valandų skaiÄių per savaitÄ), į jį nereagavo ir nepateikÄ praÅ¡omos informacijos, o tai rodo, kad apeliantas atmestinai, neatsakingai žiÅ«rÄjo į Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatas ir jų vykdymÄ .
Tuo paÄiu pažymÄtina, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas reikalavimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti nustatytas bÅ«tent nacionalinio teatro vadovui, todÄl ieÅ¡kovas nedelsdamas privalÄjo imtis aktyvių veiksmų kreiptis tokio leidimo ir surinkti bei pateikti visus duomenis, reikÅ¡mingus tikrinant įstatyme įtvirtintas galimybÄs dirbti kitÄ darbÄ sÄ lygas, t. y. ar kitas konkretus darbas nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, ar nediskredituoja teatro ir koncertinÄs įstaigos autoriteto.
Ministerijos praÅ¡yta pateikti informacija buvo labai svarbi vertinant, ar ieÅ¡kovo dirbamas papildomas darbas nekelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, ar suderinamas su LNOBT vadovo pareigomis, kokiu laiku papildomas darbas dirbamas, ar dÄl konkreÄios papildomos veiklos nebÅ«tų diskredituojamas tam tikro teatro, koncertinÄs įstaigos autoritetas, taÄiau tokia informacija nebuvo pateikta. PažymÄtina, kad Komisija pagal jos surinktÄ medžiagÄ padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo darbas VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimanÄioms sÅ«naus vadovaujamoms bendrovÄms kelia tiesioginÄ ir nuolatinÄ interesų konfliktų grÄsmÄ Å¡io asmens tarnybai.
49. Å is ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmÄs pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas, nes apelianto elgesys, sÄ moningai nevykdant Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, darbdavio įpareigojimo pateikti papildomus duomenis ignoravimas, tÄsiant darbÄ kitoje įstaigoje ir vykdant individualiÄ veiklÄ , negavus tam KultÅ«ros ministro leidimo, iÅ¡duodamo tik iÅ¡tyrus, ar papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privaÄių interesų konflikto, ar nediskredituoja LNOBT autoriteto, Å¡iuo konkreÄiu atveju vertintinas kaip savavaliavimas.
50. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo, Äjusio LNOBT pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grÄsmei bei nesiÄmimas veiksmų Å¡iai grÄsmei paÅ¡alinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidžiama darbo tvarka. IeÅ¡kovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimų pažeidÄ darbo drausmÄ, netinkamai vykdÄ savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobÅ«dį (užÄmÄ vadovaujamas pareigas), reikalauja itin didelÄs atsakomybÄs ir pareigingumo, o neatsakingas vadovo požiÅ«ris į užimamas pareigas gali sukelti sunkias pasekmes ne tik LNOB, taÄiau ir paÄios Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos autoritetui. Aptarti neteisÄti ieÅ¡kovo veiksmai teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmÄs pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto prasme.
51. AukÅ¡Äiau nurodyti ieÅ¡kovo veiksmai sukÄlÄ LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinanÄios institucijos pagrįstÄ nepasitikÄjimÄ juo, kaip LNOBT vadovu, pakenkÄ LNOBT autoritetui, todÄl už šį Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ buvo pakankamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminÄ nuobaudÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â atleisti iÅ¡ pareigų. DÄl paskirtos nuobaudos proporcingumo 52. Apeliantas skunde nurodo, kad jam pritaikyta griežÄiausia nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui.
53. Net ir pripažinus darbo drausmÄs pažeidimÄ Å¡iurkÅ¡Äiu, tai nereiÅ¡kia, kad darbuotojui vien dÄl to gali bÅ«ti taikoma griežÄiausia drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo. Esant Å¡iurkÅ¡Äiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabÄ ar papeikimÄ . Kasacinio teismo praktika dÄl proporcingos ir adekvaÄios drausminÄs nuobaudos parinkimo kriterijų gausi ir iÅ¡sami. Pagal jÄ parinkdamas drausminÄs nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmÄs pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltÄ, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksÄiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminÄs nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmÄs užtikrinimui.
Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltÄs pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mÄs drausminÄs atsakomybÄs rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikÄtis, kad darbo drausmÄs pažeidimÄ padarÄs asmuo pasitaisys, kad nereikÄs jo neteisÄto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dÄl tyÄinių neteisÄtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinÄs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikÄti.
Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybÄs rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dÄl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikÄjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
54. TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminÄ nuobauda â atleidimas iÅ¡ darbo yra adekvati ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Vertinant, ar paskirta nuobauda yra proporcinga, bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kovo užimamas pareigas. Ä®staigos vadovo teisinÄ padÄtis lemia tai, kad jam keliami aukÅ¡tesni reikalavimai negu kitiems darbuotojams, taigi ir įstaigos vadovo kaltÄ dÄl atleidimo iÅ¡ pareigų turi bÅ«ti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusÄ , o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmÄs pažeidimus skyrimo požiÅ«riu.
Ä®staigos administracijos vadovÄ , kuris atsako už visos įstaigos kasdienÄs veiklos organizavimÄ bei turtÄ , ir bendrovÄ sieja pasitikÄjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiÅ¡kia, kad vadovas privalo veikti rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti viešų ir privaÄių interesų konflikto. Kita vertus, tai reiÅ¡kia, kad įstaigos savininkas turi teisÄ reikalauti iÅ¡ įstaigos vadovo, kad jis veiktų įstaigos interesais kvalifikuotai, rÅ«pestingai ir apdairiai.
Taigi yra svarbu, kad Å¡io teisinio santykio Å¡alys pasitikÄtų viena kita.
55. IeÅ¡kovas, bÅ«damas LNOBT vadovu, žinojo apie jo veiklai reikÅ¡mingÄ naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ ir privalÄjo jį vykdyti, taÄiau sÄ moningai delsÄ tai daryti. PraÅ¡ymÄ leisti tÄsti darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ieÅ¡kovas pateikÄ tik 2017 m. balandžio 24 d., kai KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apie pradÄtÄ jo galimo darbo drausmÄs pažeidimÄ , dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti. Be to, ieÅ¡kovas ignoravo KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužÄs 19 d. raÅ¡te Nr. S2-1353 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2017 m. gegužÄs 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti.
VisÄ laikÄ ieÅ¡kovas tÄsÄ darbÄ VšĮ âVilniaus festivaliaiâ ir vykdÄ individualiÄ renginių organizavimo veiklÄ , nepaisant tiesioginÄs ir nuolatinÄs interesų konflikto grÄsmÄs. Visa tai, teisÄjų kolegijos nuomone, sÄ lygojo, kad ieÅ¡kovas dÄl savo Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmÄs pažeidimo, kritiÅ¡ko savo elgesio vertinimo nebuvimo, abejingumo padarytam pažeidimui, prarado atsakovÄs pasitikÄjimÄ , todÄl pagrįstai buvo atleistas iÅ¡ darbo. DÄl drausminÄs nuobaudos â atleidimo iÅ¡ pareigų â skyrimo termino 56.
Apeliantas skunde nurodo, kad VTEK Sprendimo Nr. KS-52 panaikinimas nulemia tai, kad atsakovÄ praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti.
57. PažymÄtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinÄs prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsisprÄsti ir gali skirti drausminÄ nuobaudÄ darbuotojui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. lapkriÄio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-518/2014). DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminÄ nuobauda jam gali bÅ«ti taikoma tik per šį terminÄ nuo darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo momento.
Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kÄjimo momentas. Darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mÄnesio terminÄ darbdavys turi apsisprÄsti ir gali skirti drausminÄ nuobaudÄ darbuotojui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-363/2011).
58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dÄl darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo momento pagal Å¡iam ginÄui aktualios DK redakcijos nuostatas yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas:
a) darbo drausmÄs pažeidimo faktas;
b) darbo drausmÄs pažeidimÄ padarÄs konkretus darbuotojas. Darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mÄnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dÄl darbo drausmÄs pažeidimo fakto ir pažeidÄjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkreÄiai sprÄsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, taÄiau dÄl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ .
Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradÄti drausminÄs atsakomybÄs taikymo procedÅ«rų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisÄ aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmÄs pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminÄs nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisÄtas veikimas.
Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginÄui dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯rodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, iÅ¡vados, pateikimo diena laikytina darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybÄs dÄl poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019).
59. Atsakydamas į DK 241 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo klausimÄ , kam subjekto prasme, kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinÄ fikcija), turi paaiÅ¡kÄti darbo drausmÄs pažeidimas, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmÄs pažeidimas paaiÅ¡kÄjo darbdaviui â juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmÄs pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo jam diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams â juridinio asmens vadovui, administracijos pareigÅ«nams. Jeigu apie darbo drausmÄs pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinÄiam teisÄs skirti drausminÄ nuobaudÄ , jis privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti darbdavio atstovui, turinÄiam teisÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ (DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).
60. Byloje nustatyta, kad atsakovÄ, gavusi Vidaus audito skyriaus vedÄjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. A9-96 apie galimus apelianto pažeidimus, 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 âDÄl komisijos galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti sudarymoâ sudarÄ komisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimui iÅ¡tirti. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl darbo VšĮ âVilniaus festivaliuoseâ ir darbo 2015 â 2016 metais UAB âRiverside Musicâ. 2017 m. gegužÄs 19 d.
KultÅ«ros ministerijos įpareigojo apeliantÄ iki 2017 m. gegužÄs 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dÄl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti: nurodyti įmonÄ ar įstaigÄ , kurioje papildomai dirbama, darbinÄs veiklos teisinÄ formÄ bei rūšį, veiklos pobÅ«dį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimÄ (darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ bei bendrÄ darbo valandų skaiÄių per savaitÄ), taÄiau tokios informacijos apeliantas nepateikÄ. Vyriausioji tarnybinÄs etikos komisija 2017 m. gegužÄs 24 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. KS-52 âDÄl G.
K.â, kuriuo nusprendÄ pripažinti, jog G. K. yra pažeidÄs Viešųjų ir privaÄių interesų derinimo valstybinÄje tarnyboje įstatymo sprendime nurodytų straipsnių nuostatas. 2017 m. birželio 12 d. Komisija galimam darbo drausmÄs pažeidimui nagrinÄti priÄmÄ iÅ¡vadÄ dÄl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmÄs pažeidimo, o ja remiantis Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 âDÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo G.
K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigųâ ieÅ¡kovui paskyrÄ drausminÄ nuobaudÄ â atleidimÄ iÅ¡ pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.
61. TeisÄjų kolegijos nuomone, bÅ«tent 2017 m. birželio 12 d. apie galimai padarytÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ buvo informuota KultÅ«ros ministrÄ, kuri atsižvelgiant į Komisijos iÅ¡vadÄ , dar tÄ paÄiÄ dienÄ ieÅ¡kovui paskyrÄ drausminÄ nuobaudÄ . Å iuo atveju jokie nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Esant abejonių, KultÅ«ros ministrÄ nusprendÄ pradÄti tarnybinį patikrinimÄ ir jį atlikus ir iÅ¡siaiÅ¡kinus darbo drausmÄs pažeidimus nedelsdama ieÅ¡kovui paskyrÄ drausminÄ nuobaudÄ .
Pripažintina, kad gavusi tarnybinį praneÅ¡imÄ KultÅ«ros ministrÄ, turÄjo abstrakÄiÄ informacijÄ , nurodytÄ tarnybiniame praneÅ¡ime, bei elgdamasi apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, negalÄjo ir neturÄjo besÄ lygiÅ¡kai ja pasitikÄti, o turÄjo tirti ir vertinti joje pateiktų duomenų tikrumÄ , pakankamumÄ ir pan., jai prieinamomis priemonÄmis pasitikrinti gautÄ pirminÄ, taip pat surinkti kitÄ aktualiÄ informacijÄ . Tai patvirtina objektyvų poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ , o apdairus, atidus ir rÅ«pestingas asmens elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas ir neteisÄtas.
PažymÄtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas labai greitai, t.y. per du su puse mÄnesių, o tokį terminÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir jau minÄtas ieÅ¡kovo nebendradarbiavimas (informacijos nepateikimas), todÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo sprÄsti, jog tyrimas atliktas neoperatyviai, per neprotingai ilgÄ laikÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovÄ elgÄsi atsakingai, suteikÄ galimybÄ ieÅ¡kovui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ir duomenis, kurie bÅ«tų pagrindas iÅ¡sprÄsti leidimo dirbti kitÄ darbÄ klausimÄ ir netaikyti drausminÄs atsakomybÄs.
62. VisiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai, kad panaikinus VTEK sprendimÄ buvo pažeistas DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mÄnesio terminas. Kaip jau minÄta, tyrimÄ dÄl galimo darbo drausmÄs pažeidimo atliko Komisija, kuri pati rinko informacijÄ galimam darbo drausmÄs pažeidimui tirti, ir jÄ surinkus padarÄ iÅ¡vadÄ , remdamasi tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų â ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir kita medžiaga, o VTEK sprendimas buvo tik vienas iÅ¡ informacijos Å¡altinių apie ieÅ¡kovo galimÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ , todÄl sprÄstina, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminÄ nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mÄnesio termino.
63. Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovo darbo drausmÄs pažeidimai yra tÄstinio pobÅ«džio ir tÄsÄsi ir tyrimo metu, kadangi ieÅ¡kovas, net ir pradÄjus tyrimÄ dÄl jo darbo neturint leidimo, darbo ne LNOBT nenutraukÄ, o jį tÄsÄ toliau. DÄl neturtinÄs žalos priteisimo 64. Apeliantas taip pat nurodo, kad dÄl neteisÄto atleidimo patyrÄ nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinÄ depresijÄ , sumenko jo dalykinÄ reputacija ir geras vardas, todÄl iÅ¡ atsakovÄs praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ .
65. TeisÄjų kolegijos nuomone, kad byloje nustaÄius, jog apeliantas iÅ¡ darbo atleistas teisÄtai, o jam neįrodžius, kad atsakovÄ jo atžvilgiu atliko kokius nors neteisÄtus veiksmus, nÄra pagrindo sprÄsti dÄl atsakovÄs civilinÄs atsakomybÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinÄs instancijos teisme 66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ .
67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apelianto (ieÅ¡kovo) bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo. DÄl procesinÄs bylos baigties 68. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojanÄiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinÄjamam ginÄui iÅ¡sprÄsti  Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dÄstytais motyvais teismas atsakÄ Ä¯ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
69. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminÄs reikÅ¡mÄs, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dÄl jų nepasisako.
70. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat Å¡ioje nutartyje iÅ¡dÄstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl konstatuoja, jog nÄra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apelianto (ieÅ¡kovo) G. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai RamunÄ MikonienÄ Asta PikelienÄ Linas ZinkeviÄius