Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f02c442c-7099-4232-bbc0-bffccfe617ef KI-generiert

Court dismissed appeal against dismissal from theater director post, upholding legality of administrative action.

Geschäftsnummer f02c442c-7099-4232-bbc0-bffccfe617ef
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the appeal filed by G. K., challenging his lawful dismissal from the position of General Director of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. The plaintiff argued that the dismissal was unjustified and caused non-material damage, while the state contended the administrative decision was legally sound. The court ruled that since the dismissal was lawful and no wrongful acts by the state were proven, there was no basis for civil liability or damages.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 320 str.; Where an administrative dismissal is lawful and no wrongful acts by the state are proven, the court has no grounds to award civil liability or non-material damages.

Schlagwörter

KI-generiert
administrative dismissal civil liability non-material damage public service ethics appeal procedure theater director state compensation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 320 str.
CPK 93 str. 1 d.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008
Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2A-436-880/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20806-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.6.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, dėl drausminės nuobaudos - atleidimo panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir J. S.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti 2017 m. birželio 12 d. įsakymÄ Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ir juo ieÅ¡kovui G. K. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ ;

2) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas;

3) priteisti ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

4) priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, neturtinės žalos, kurios dydis yra 10 000 Eur, atlyginimÄ ;

5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos visas bylinėjimosi išlaidas;

6) sprendimo dalį dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ nukreipti vykdyti skubiai.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrės 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 sudaryta komisija priėmė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ Nr. G2-4415 „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo“, kurioje, remiantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu Nr. KS-52 ir atsižvelgiant į Ä®sakymu Nr. P-55 pritaikytÄ nuobaudÄ â€“ pastabÄ , buvo nepagrįstai konstatuotas darbo drausmės pažeidimas ir pasiÅ«lyta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų. 2017 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrė priėmė įsakymÄ Nr. P-92, kuriuo G. K. pripažino padarius drausmės pažeidimÄ ir skyrė jam drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindai buvo Å¡ie:

1) ieškovo darbo santykiai su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, negavus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos leidimo;

2) ieškovo individualios veiklos vykdymas, negavus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos leidimo;

3) ieškovo Įsakymu Nr. P-55 paskirta drausminė nuobauda – pastaba;

4) ieÅ¡kovas, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau-VTEK) sprendimu Nr. KS-52 pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Å iuo metu iÅ¡ aukščiau nurodytų darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo pagrindų yra likę tik pirmieji du. VTEK sprendimo Nr. KS-52 panaikinimo faktas nulemia darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo neteisėtumÄ dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, VTEK sprendimu Nr. KS-52 konstatuotas ieÅ¡kovo neteisėtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, turėjo esminę įtakÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus.

Antra, iÅ¡nykus vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, ieÅ¡kovui yra nepagrįstai skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Trečia, esant panaikintam VTEK sprendimui Nr. KS-52, drausminės nuobaudos taikymas, konstatavus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimÄ , neatitinka DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nėra proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui.

PaaiÅ¡kino, jog VTEK sprendimas Nr. KS-52 nulėmė ieÅ¡kovo darbo santykių su atsakove pasibaigimÄ . Atsakovės sudaryta komisija neatliko savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir nekonstatavo drausmės pažeidimo fakto atsietai nuo VTEK sprendimo Nr. KS-52. VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisėtu turi tiesioginę įtakÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, kaip pagrindo taikyti drausminę nuobaudÄ , kvalifikavimui. Pažymėjo, kad vidaus audito metu surinkti duomenys yra tik prielaida dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

Atkreipė dėmesį, jog komisijos iÅ¡vados dalyje „Vertinimas“ nurodoma, kad bÅ«tent VTEK konstatuoti ir įrodyti pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas „šiurkščių pažeidimų sudėtis“, o komisijos iÅ¡vadų teksto daugumÄ sudaro VTEK sprendimo Nr. KS-52 pažodinės citatos. Be to, pastebėjo, jog Komisijos nariai neturėjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir drausmės pažeidimo fakto konstatavimo.

IeÅ¡kovas teigia, kad savo veiksmais nepadarė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo, kvalifikuotino kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. IeÅ¡kovas festivalio „Vilniaus festivalis“ vadovu yra nuo 1997 metų. Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, reikalaujantys gauti leidimÄ , įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. KultÅ«ros ministerija tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti priimami sprendimai dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d.

Mano, kad atsakovė net negalėjo spręsti dėl leidimų dirbti kitÄ darbÄ , kol nebuvo nustatęs „nustatytos tvarkos“. IeÅ¡kovas 2017 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ , tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. AnalogiÅ¡kus praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ dirbti kitÄ darbÄ pateikusiems kitiems VšĮ „Vilniaus festivaliai“ remiamų festivalių vadovams buvo leista dirbti antraeilėse pareigose VšĮ „Vilniaus festivaliai“.

IeÅ¡kovo atžvilgiu darbdavys (atsakovė) taikė skirtingus standartus svarstydamas ir neiÅ¡duodamas leidimo dirbti kitÄ darbÄ . Teisinėje valstybėje negali bÅ«ti tokia situacija, kad asmeniui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo dėl to, kad nėra gautas leidimas dirbti kitÄ darbÄ , kai neiÅ¡duoti leidimo dirbti kitÄ darbÄ nėra teisinio pagrindo. Be to, teismui panaikinus VTEK sprendimÄ Nr. KS-52, atsakovė praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2017 m. kovo 3 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl KultÅ«ros ministerijos raÅ¡te Nr. S2-853 „Dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo“ nurodytų aplinkybių, ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ .

Tačiau atsakovė tokiu bÅ«du sužinojusi apie ieÅ¡kovo neva padarytÄ pažeidimÄ per DK vieno mėnesio nustatytÄ terminÄ nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos, nuobaudos jam neskyrė. Drausminė nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo) buvo skirta tik 2017 m. birželio 12 d., t. y. priimtas Ä®sakymas Nr. P-92. Tačiau akivaizdu, kad apie ieÅ¡kovo neva padarytÄ pažeidimÄ , atsakovė sužinojo ženkliai anksčiau, t. y. 2017 m. kovo 31 d. Be to, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti drausminę nuobaudÄ atleidimÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus.

Taip pat atsakovė neturėjo teisės atleisti ieškovo dėl neva prarasto pasitikėjimo ieškovu. Vilniaus festivalio metu, kuris vyksta pasibaigus LNOBT „oficialiam“ sezonui, yra užtikrinamas papildomų pajamų gavimas birželio mėnesį ir nereikia išleisti darbuotojų į prastovas ar nemokamas atostogas. Visos pajamos už LNOBT renginius Vilniaus festivalio metu atitenka LNOBT. Tai, kad ieškovas neturėjo viešųjų ir privačių interesų konflikto įrodo VTEK sprendimo Nr. KS-52 pripažinimas neteisėtu, galiojantis VTEK sprendimas Nr. KS-7 pripažįsta, kad ieškovas įstatymo nepažeidė ir įvykdė visas raštiškas VTEK rekomendacijas.

Dėl antrojo teisinio pagrindo atsakovė pajamų neteisėtumÄ , kaip ir darbo nesuderinamumÄ , grindė VTEK sprendimo Nr. KS-52 nustatytu viešųjų ir privačių interesų konfliktu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnį neteisėtomis pajamomis galima bÅ«tų laikyti tik tokias pajamas, kurios gautos esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui. IeÅ¡kovas nėra gavęs jokių neteisėtų pajamų. Atsakovė, skirdama drausminę nuobaudÄ , visiÅ¡kai nevertino esminių aplinkybių, leidžiančių proporcingai, laikantis DK 238 straipsnio nuostatų, paskirti tinkamÄ drausminę nuobaudÄ .

Teigia, jog dėl neteisėto atleidimo ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , nes patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. IeÅ¡kovui teko patirti ne tik atsakovės Å¡meižtÄ , bet ir įvairių žiniasklaidos priemonių skleidžiamÄ informacijÄ , kuri menkino ieÅ¡kovo dalykinę reputacijÄ , gerÄ vardÄ . Komentuojant atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, buvo minimi ir jo Å¡eimos nariai, o tai neiÅ¡vengiamai padarė žalos ir jiems.

IeÅ¡kovas nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų per visus savo darbo metus LNOBT (paskirtos drausminės nuobaudos buvo panaikintos). Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nuobaudos buvo paskiros nepagrįstai ir neteisėtai akivaizdžiai patvirtina ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningi ir teisėtai eitas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, kurių neteisėtas atėmimas ieÅ¡kovui sukėlė sunkius iÅ¡gyvenimus.

3. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodomu argumentu, jog VTEK sprendimas turi esminę įtakÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus. Taip pat su tuo, kad VTEK sprendimo panaikinimo faktas neiÅ¡vengiamai suponuoja ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo nepagrįstumÄ .

Pažymėjo, kad kasacinis teismas nustatė, jog Komisija atliko ir pateikė ieÅ¡kovo veiklos, dirbant VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdant individualiÄ veiklÄ , neturint tam KultÅ«ros ministro leidimo, įvertinimÄ Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo aspektu. Atsakovė pažymėjo, kad Komisijos iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog Komisija savo darbe vadovavosi ne tik VTEK sprendimu, tačiau ir Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatomis, Darbo kodekso XVI skyriaus „Darbo drausmė“ nuostatomis bei duomenimis, gautais iÅ¡ LNOBT, VšĮ „Vilniaus festivaliai“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV), KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti, kad IÅ¡vada paremta iÅ¡imtinai VTEK sprendimu. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymui, atsižvelgiant į įstatymo 13 straipsnį, nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui, norinčiam tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, atsirado pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ . Vien ta aplinkybė, kuria remiasi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, kad KultÅ«ros ministras tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti priimami sprendimai dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d., neturi reikÅ¡mės įstatymų nuostatų galiojimui.

PraÅ¡ymai dėl leidimų dirbti kitÄ darbÄ buvo nagrinėjami ir sprendimai priimami. Todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovė net negalėjo spręsti dėl leidimų dirbti kitÄ darbÄ , kol nebuvo „nustatytos tvarkos“ stokoja teisinio pagrįstumo. Taigi, bÅ«damas LNOBT vadovas, susipažinęs su pareigybės apraÅ¡ymu, ieÅ¡kovas turėjo žinoti apie jo veiklai reikÅ¡mingÄ naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ ir jį vykdyti. Tačiau praÅ¡ymÄ leisti tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ieÅ¡kovas pateikė tik 2017 m. balandžio 24 d., kai KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apie pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimÄ , dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti.

Dėl leidimo toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ieÅ¡kovas taip ir nesikreipė, net žinodamas apie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradėtÄ tyrimÄ dėl galbÅ«t jo padarytų darbo drausmės pažeidimų dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ . Be to, ieÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų tam, jog įvykdytų KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡te Nr. S2-1353 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, o taip pat tokios aplinkybės ir neginčija, kad neįvykdė KultÅ«ros ministerijos įpareigojimo pateikti aukščiau nurodytÄ informacijÄ , reikalingÄ leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti. BÅ«tent Ministerija sprendžia, kokie dokumentai jai reikalingi praÅ¡ymui dėl leidimo iÅ¡davimo iÅ¡spręsti, taip pat ar pateiktų dokumentų pakanka. IeÅ¡kovas iÅ¡ Ministerijos nebuvo gavęs leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir Å¡iai aplinkybei patvirtinti nebuvo bÅ«tina gauti VTEK sprendimo.

IÅ¡vadas Komisija padarė savarankiÅ¡kai įvertinusi surinktÄ informacijÄ ir nustačiusi reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad VTEK sprendimas iÅ¡imtinai lėmė Komisijos vertinimÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir ieÅ¡kovo darbo santykių su atsakove pasibaigimÄ , kad Komisija pati neatliko savarankiÅ¡ko tyrimo, faktinių aplinkybių analizės, vertinimo. Nesutinka atsakovė ir su ieÅ¡kovo teiginiais, kad VMI ir VSDF duomenys apie jo 2015-2016 metais gautas pajamas iÅ¡ kitų darboviečių ar individualios veiklos, neturi jokios reikÅ¡mės ir neturi nieko bendro su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimu, kadangi jie turėjo esminės reikÅ¡mės, nustatant, kad ieÅ¡kovas, eidamas LNOBT vadovo pareigas, taip pat dirba ir gauna pajamas iÅ¡ kito darbo ir kitos veiklos.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas LNOBT vadovu, žinodamas apie įstatyme įtvirtintÄ reikalavimÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. turėti leidimÄ darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, Å¡io įstatymo reikalavimo nepaisė, vykdė kitÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamas, neturėdamas tam KultÅ«ros ministro leidimo. Dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir kartu – darbo drausmę. IeÅ¡kovo nesirÅ«pinimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, visiÅ¡kas nereagavimas į KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 raÅ¡tÄ Nr. S2-1353, rodo neatsakingÄ požiÅ«rį į jam įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymÄ .

IeÅ¡kovo argumentas, jog VTEK Sprendimas turėjo esminę reikÅ¡mę minėto pažeidimo nustatymui, yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo nurodomoms aplinkybėms ir logikai. Pirmiausia dėl to, kad ir pats ieÅ¡kovas nurodo, jog tai skirtingi drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – skyrimo faktiniai pagrindai. Antra, viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kurį konstatavo VTEK neturėjo esminės reikÅ¡mės faktui, kad ieÅ¡kovo, ėjusio LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, ir dirbančio kitÄ darbÄ bei vykdančio individualiÄ veiklÄ , veiksmai buvo tęstinio pobÅ«džio.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. Dėl to, Komisijos nustatytas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiėmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti, buvo pakankamas pagrindas ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , atitinkantį savavaliavimo apibrėžtį (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareigų, kurias ėjo ieÅ¡kovas, pobÅ«dis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigėjo ir savininko – valstybės – funkcijas įgyvendinančiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikėti nacionalinio teatro vadovu. Taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad nė vienas kitas asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai, nebuvo gavęs Ministerijos leidimo dirbti kitÄ darbÄ , bei tai, kad kitų įstaigų vadovams dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vėliau leidimai buvo iÅ¡duoti neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi, pirma, ieÅ¡kovas privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimÄ gauti leidimÄ kitam darbui (be to, ne tik darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“, bet ir vykdomai individualiai veiklai).

Antra, ieÅ¡kovas tinkamai nepateikė praÅ¡omos informacijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo taikomi skirtingi standartai ar ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas. Be to, atsakovės vertinimu, kitų įstaigų vadovų leidimo dirbti kitÄ darbÄ vertinimas nėra ir negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Å iuo atveju vertinant darbo pareigų pažeidimo faktÄ , jo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovas veikė tyčia sÄ moningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, taip prarasdamas kultÅ«ros ministro pasitikėjimÄ .

IeÅ¡kovo, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei bei nesiėmimas veiksmų Å¡iai grėsmei paÅ¡alinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Taigi, aukščiau aptarti ieÅ¡kovo veiksmai per se sukelia pagrįstÄ nepasitikėjimÄ tokiu vadovu, daro žalÄ tiek LNOBT, tiek Ministerijai, kenkdami jų autoritetui, todėl vien dėl Å¡io Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo buvo pagrindas ieÅ¡kovui taikytos drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimui.

Atsižvelgiant į tai, taip pat laikytina, kad Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimas neturėjo esminės ir lemiamos reikÅ¡mės priimant Ä®sakymÄ ir skiriant drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Komisija pagrįstai Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno 13 straipsnio nuostatų pažeidimÄ vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , dėl ko turėjo teisinį pagrindÄ skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

Ministerijos vertinimu, paskirta drausminė nuobauda dėl ypač netoleruotino ieškovo, kaip nacionalinio teatro vadovo, elgesio laikytina proporcinga. Ieškovas ieškinyje teigia, kad Komisijos išvada paremta išimtinai VTEK Sprendimu ir kad Komisijos nariai neturėjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiškos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir drausmės pažeidimo fakto konstatavimo, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Kultūros ministerijos atliktas tytrimas aprašytas 2017 m. kovo 28 d. rašte Nr. S2-822 „Dėl G.

K. tyrimo atnaujinimo“, kuriuo kreiptasi į VTEK. Šiuo atveju pats VTEK Sprendimo panaikinimas savaime nedaro su G. K. susijusių faktinių aplinkybių neteisėtomis ar neteisingomis. Nagrinėjamu atveju Komisijos vertinimas sutapo su VTEK Sprendimo išvadomis. Šiuo atveju reikalauti, kad Komisija tas pačias aplinkybes vertintų skirtingai, stokoja pagrįstumo. Nėra pagrindo teigti, kad Komisija, spręsdama dėl susiklosčiusios ieškovo nuolatinės interesų konflikto situacijos ir darbo drausmės pažeidimo padarymo, neatliko jokio savarankiško vertinimo ir tokio darbo drausmės pažeidimo nenustatė ar nustatė jį nepagrįstai.

IÅ¡imtinai VTEK sprendimu Komisija vadovavosi tik pasisakydama dėl netinkamo pareiÅ¡kėjo interesų deklaravimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovo teiginiai dėl Komisijos ir jos narių nekompetencijos vertinti darbo pareigų pažeidimÄ yra deklaratyvÅ«s ir neturintys jokios teisinės reikÅ¡mės. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, kad tokio pobÅ«džio pažeidimus gali nagrinėti, tirti ir vertinti tik teisinį iÅ¡silavinimÄ turintys asmenys. Taip pat paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas – darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint kultÅ«ros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, – buvo tęstinis pažeidimas.

Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad VTEK Sprendimas buvo pripažintas neteisėtu neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl termino drausminei atsakomybei taikyti, kadangi Å¡i aplinkybė nepriklausė nuo atsakovės valios. Atsakovė laiko nepagrįstu ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės kaltų veiksmų, kurių pasekoje ieÅ¡kovui galėjo kilti bet kokia moralinė žala. Be to, net nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent dėl atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala, nes ieÅ¡kovas patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas.

IeÅ¡kovas nepagrindė ir neįrodė nei tariamai patirtos neturtinės žalos fakto, nei jos dydžio, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų darbdavio civilinės teisinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Atsakovės vertinimu, jeigu bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ LNOBT generalinio direktoriaus pareigų atleistas nepagrįstai, negalėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«das – grÄ Å¾inimas jo į darbÄ . Å iuo atveju tokios galimybės nėra dėl organizacinių priežasčių, t. y. ieÅ¡kovas buvo įstaigos vadovas, į įstaigos vadovo pareigas buvo paskirtas kitas konkursÄ laimėjęs asmuo.

Be to, toks grÄ Å¾inimas nebÅ«tų proporcingas ir protingas, kadangi nuo ieÅ¡kovo atleidimo dienos iki darbo sutarties su atsakove termino pasibaigimo buvo likęs vieno mėnesio terminas, kai tuo tarpu grÄ Å¾inti į darbÄ praÅ¡oma nuolatiniam terminui, t. y. ne vienam mėnesiui. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo jo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos yra neproporcinga priemonė, kadangi ieÅ¡kovui iki darbo sutarties pabaigos buvo likę dirbti tik mėnuo.

Tokio dydžio darbo užmokesčio priteisimas būtų neadekvatus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo G. K. ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui G. K. skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų”, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalimi, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 17.14 papunkčiu ir atsižvelgiant į komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 29 d.

įsakymu Nr. Ä®V-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ 2017 m. birželio 12 d. iÅ¡vadÄ Nr. G2-4415 „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo“. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu teismų priimtais sprendimais yra iÅ¡nykę du drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimo pagrindai: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi panaikinta Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. spalio 14 d. priėmus sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020, panaikintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. KS-52 „Dėl G. K.“. Tai reiÅ¡kia, jog su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo yra likę tik du pagrindai: ieÅ¡kovo individualios veiklos vykdymas ir ieÅ¡kovo darbo santykiai su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, negavus Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos leidimo.

6. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. priimta nauja Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo redakcija (įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d.), kurio 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai:

1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;

2) nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. To paties straipsnio 2 dalis numatė, jog sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui, einančiam LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir toliau tęsiant darbo teisinius santykius su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ bei vykdant individualiÄ veiklÄ , atsirado pareiga kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovÄ (Å¡iuo atveju KultÅ«ros ministrÄ ) jo nustatyta tvarka dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį gavimo.

Tokia pareiga aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta įstatyme. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nors verstis individualia veikla draudimas nėra nustatytas valstybės tarnautojams, tačiau Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio aspektu sprendžiant dėl leidimo vadovui dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, teismo vertinimu, įstatymas nenumato jokių iÅ¡imčių, kadangi prieÅ¡ingas įstatymo reikalavimo aiÅ¡kinimas galėtų sudaryti galimybę asmenims piktnaudžiauti įstatymo formuluotėmis, be to, akivaizdu, jog individuali veikla gali tam tikrose situacijoje taip pat neatitikti Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7. Teismas pastebėjo, jog ieÅ¡kovas, ėjęs LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, buvo pasirašęs Pareigybės apraÅ¡ymÄ , kurio 5.1 p. įtvirtintas reikalavimas bÅ«ti susipažinusiam su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teatrų ir koncertinių įstaigų veiklÄ , viešųjų ir privačių interesų derinimÄ (e. b. t. I, b. l. 53). Todėl akivaizdu, jog bÅ«damas LNOBT generaliniu direktoriumi, ieÅ¡kovas privalėjo ne tik domėtis bet ir žinoti teisės aktus, reglamentuojančius jo vadovaujamos įstaigos veiklÄ bei juos vykdyti. Tačiau dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ (t.y. VšĮ „Vilniaus festivaliai“) į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrę kreipėsi tik 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymu (e. b. t. III, b. l. 84), t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 (e. b. t. II, b. l.

65) informavo ieÅ¡kovÄ apie jo atžvilgiu pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ . Beje, dėl leidimo užsiimti individualia veikla ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nesikreipė. Tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymui, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija nebuvo parengusi tvarkos, kuria vadovaujantis ieÅ¡kovas turėjo kreiptis dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ gavimo, teismo vertinimu, nepanaikino ieÅ¡kovo pareigos, norint ir toliau dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovÄ .

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir nesikreipdamas dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.

9. Teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog VTEK sprendimÄ priėmė iÅ¡tyrusi Lietuvos Respublikos ministrės praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tais pačiais duomenimis (KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija) vadovavosi ir Komisija savo iÅ¡vadoje, kas reiÅ¡kia, jog motyvuota iÅ¡vada nebuvo priimta vien VTEK 2017 m. birželio 24 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jas įvertinus ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kontekste.

10. Iki 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo naujai redakcijai, ieÅ¡kovas, be tiesioginių pareigų LNOBT, taip pat dirbo ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, taip pat vykdė individualiÄ veikalÄ ir gavo abejais atvejais pajamas. Po minėto įstatymo įsigaliojimo, duomenų apie antraeilių darbų nutraukimÄ atsakovė neturėjo, kas reiÅ¡kia, jog buvo reali tikimybė, jog ieÅ¡kovas ir toliau gali gauti pajamas, todėl tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija buvo aktuali sprendžiant ieÅ¡kovo drausminės atsakomybės klausimÄ .

11. Taigi, iÅ¡ to, kas aptarta darytina iÅ¡vada, jog Komisija pati rinko duomenis, vertino VTEK sprendimÄ ir jame nurodytus duomenis bei faktines aplinkybes ir to pasekmė - 2017 m. birželio 12 d. priėmė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje komisija konstatavo, kad G. K. pažeidė:

1) Darbo kodekso 23, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus 2) bei pažeidė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes, negavęs KultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose, kituose juridiniuose asmenyje, ir už jį gavo atlygį.

12. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobÅ«dį (užėmė vadovaujamas pareigas), reikalauja itin didelės atsakomybės ir pareigingumo, o neatsakingas vadovo požiÅ«ris į užimamas pareigas gali sukelti sunkias pasekmes ne tik LNOB, tačiau ir pačios Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos autoritetui.

Aptarti neteisėti ieÅ¡kovo veiksmai tinkamai atsakovės kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto prasme. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl tokio pažeidimo jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovui taikomų pasekmių dėl darbo pareigų pažeidimo neÅ¡velnina ir aplinkybės, jog ieÅ¡kovas yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, nes jam, kaip įstaigos vadovui yra taikomi aukÅ¡tesni standartai ir griežtesni reikalavimai, todėl paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

13. Teismui atsisakius tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atmestini ir kiti ieÅ¡kinio reikalavimai, kadangi jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo – panaikinti drausminę nuobaudÄ .

14. Teismas pabrėžė, kad pripažinus, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ generalinio direktoriaus pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant aukščiau padarytoms iÅ¡vadoms, atmetamas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovas (apeliantas) G. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti G. K. 2022 m. liepos 18 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS-52, kuriuo buvo konstatuotas apelianto neteisėtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus. 15.2.

Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik tada, kai (i) toks darbas sukelia vieÅ¡uosius ir privačius interesus arba (ii) diskredituoja įstaigos autoritetÄ . Kitaip sakant, Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas galimas tik tokiu atveju, kai asmuo dirbÄ kitÄ darbÄ , kurio dirbti negalėtų dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytų apribojimų. Pavėluotas kreipimasis dėl leidimo, tuo labiau dėl tęstinio darbo, negali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimu.

Byloje nėra jokių duomenų, kad egzistuotų aplinkybės, kurios patvirtintų, kad gali kilti koks nors interesų konfliktas. Net ir praeityje įžvelgtas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS–52, negali bÅ«ti konstatuotas. 15.3. Nėra jokio teisinio pagrindo draudžiančio apeliantui dirbti kitÄ darbÄ â€“ bÅ«ti klasikinės muzikos festivalio „Vilniaus festivalis“ vadovu, todėl jo pavėluotas kreipimasis tęstiniam darbui negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Apelianto epizodiÅ¡kai vykdyta individuali veikla 2015 - 2016 metais negali bÅ«ti nei priežastis dėl kurios apeliantas turėtų kreiptis leidimo dirbti kitÄ darbÄ 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, nei galėtų bÅ«ti priežastimi neiÅ¡duoti leidimo dirbti kitÄ darbÄ . 15.4. PrieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, VTEK Sprendimas Nr. KS-52 buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, kad apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas buvo laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus.

Todėl panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS-52, apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Bylos įvykių seka pagrindžia, kad Ä®sakymas Nr. P-92, kuriuo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas, yra paremtas Komisijos iÅ¡vada, kuri savo ruožtu yra paremta beveik iÅ¡imtinai panaikintu VTEK Sprendimu Nr. KS-52. Pati atsakovė sutinka ir patvirtina, kad apelianto veiksmai buvo kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas dėl VTEK Sprendime Nr. KS-52 nustatytų aplinkybių.

Tai patvirtina atsakovės teiginiai, nurodyti 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikslintame atsiliepime į apelianto ieškinį dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – panaikinimo. Komisijos išvadoje minimi duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos nepaneigia, kad VTEK Sprendimas Nr. KS-52 yra pagrindinė ir vienintelė priežastis, kodėl apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos pateikti duomenys yra faktiniai duomenys apie apelianto darbÄ ir gautas pajamas, ir patys savaime nei įrodo, nei paneigia Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimÄ , nei tai ar toks galimas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. Visa tai leidžia teigti, kad Komisijos iÅ¡vada buvo parengta vadovaujantis beveik iÅ¡imtinai VTEK Sprendimu Nr. KS-52, o paminėti kiti duomenys (tyrimai, iÅ¡vados, raÅ¡tai ar pan.), kurie neva tai buvo pagrindas priimant Komisijos iÅ¡vadas, yra arba nereikÅ¡mingi, arba nesusiję su taikytos drausminės nuobaudos teisiniais ir faktiniais pagrindais.

Panaikinto VTEK Sprendimo Nr. KS-52 įtakÄ apelianto veiksmų kvalifikavimui Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu papildomai pagrindžia tai, kad Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime, nesutikdamas panaikinti neteisėto Ä®sakymo Nr. P-92, rėmėsi VTEK Sprendimu Nr. KS-52. 15.5. Atsakovės sudaryta Komisija neatliko savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir nekonstatavo Å¡iurkÅ¡taus drausmės pažeidimo fakto atsietai nuo Å¡iuo metu jau panaikinto VTEK Sprendimo Nr. KS-52.

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nepagrįstai laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos ir padarė iÅ¡vadÄ , kad Komisija neva atliko savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ ir priėjo prie savarankiÅ¡kų iÅ¡vadų. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime iÅ¡sakyta pozicija prieÅ¡tarauja LAT Nutarčiai, kurioje aiÅ¡kiai konstatuota, kad Komisija neatliko savarankiÅ¡ko tyrimo apelianto veiksmų atžvilgiu. Komisija savo iÅ¡vadÄ grindžia praktiÅ¡kai tik VTEK Sprendimu Nr. KS-52, Komisijos iÅ¡vadoje galima rasti tik kelias nuorodas į kitus dokumentus.

Komisijos iÅ¡vada nebuvo pateikta apeliantui susipažinti nei jos atlikimo ar suraÅ¡ymo metu, nei apelianto atleidimo metu (t. y. priimant Ä®sakymÄ Nr. P-92). Å ios aplinkybės atsakovė neginčija ir teigia, kad apeliantui užteko susipažinti tik su VTEK Sprendimu Nr. KS-52. Komisijos iÅ¡vados dalyje „Vertinimas“ nurodoma, kad bÅ«tent VTEK konstatuoti ir įrodyti pažeidimai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas „šiurkščių pažeidimų sudėtis“. Komisijos iÅ¡vados teksto daugumÄ sudaro VTEK Sprendimo Nr. KS-52 pažodinės citatos, o Komisijos iÅ¡vados dalyje „Dėl nustatytų pažeidimų ir kvalifikavimo“ yra pateikiamos vien tik VTEK Sprendimo KS-52 pažodinės citatos, iÅ¡skyrus pirmus du įžanginius paragrafus, kuriuose nurodoma aplinkybė, kad VTEK priėmė SprendimÄ Nr. KS-52 ir kad VTEK Sprendimas Nr. KS-52, Komisijos nuomone, įrodo apelianto padarytus drausmės pažeidimus.

Komisijos nariai neturėjo reikiamos kompetencijos atlikti savarankiÅ¡kos faktinių aplinkybių analizės, vertinimo ir drausmės pažeidimo fakto konstatavimo, nes nei vienas iÅ¡ komisijos narių neturėjo Å¡iai užduočiai reikiamos patirties ir / ar iÅ¡silavinimo. 15.6. Panaikinus VTEK SprendimÄ Nr. KS-52, nei objektyvÅ«s, nei subjektyvÅ«s apelianto veiksmų, kuriais pažeistas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis, požymiai neleidžia teigti, kad apelianto padarytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 11 punktus 15.7.

Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesudaro pagrindo taikyti drausminės nuobaudos – atleidimo pagal DK 237 straipsnio 1 ir 3 dalis. IÅ¡ keturių pagrindų, nulėmusių apelianto atleidimÄ , Å¡iuo metu yra likę tik du pagrindai, kurie patys savaime negali sudaryti pagrindo taikyti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ pagal DK 237 straipsnio 1 ir 3 dalis. Apelianto atžvilgiu skiriant griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ , t. y. atleidimÄ iÅ¡ darbo, buvo pažeista DK 240 straipsnyje įtvirtinta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, nes apeliantui nebuvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti dėl iÅ¡ kažkur atsiradusio DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtinto darbo drausmės pažeidimo bei jis nebuvo supažindintas su Komisijos iÅ¡vada.

VTEK Sprendimo Nr. KS-52 panaikinimas nulemia tai, kad atsakovė praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. Panaikinus SprendimÄ Nr. KS-52, terminas drausminei nuobaudai skirti turi bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo panaikintos, t. y. neegzistuojančios aplinkybės, o nuo tada, kai atsakovė sužinojo apie apelianto padarytus pažeidimus, t. y. atsakovei 2017 m. balandžio 6 d. gavus apelianto paaiÅ¡kinimus dėl papildomos veiklos ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikus praÅ¡ymÄ dėl leidimo užsiimti papildoma veikla.

Visais atvejais drausminė nuobauda yra skirta pažeidus DK 241 straipsnio nustatytus naikinamuosius terminus. Be to, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. nedraudė užsiimti individualia veikla. Apelianto papildoma darbinė veikla VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nėra veikla, kuri yra apribota Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimais, t. y. (i) apelianto darbas nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto; (ii) apelianto darbas nediskreditavo teatro ar koncertinės įstaigos autoriteto. 15.8.

Drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) taikymas dėl apelianto padaryto Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo neatitinka DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir nėra proporcinga priemonė. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime detaliai nepateikė motyvų, kodėl apeliantui skirta drausminė nuobauda, t. y. atleidimas iÅ¡ darbo, yra proporcinga priemonė, nenurodo, kokios yra tos nustatytos aplinkybės ir nepateikia jokių motyvų, kodėl tai, kad ieÅ¡kovas yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, nesukėlė žalos nėra tariamÄ pažeidimÄ Å¡velninančios aplinkybės. Å iuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino DK 238 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, o padarė nei teisės aktais, nei teismų praktika nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl aiÅ¡kaus turinio neturinčių aukÅ¡tesnių standartų ir reikalavimų taikymo apelianto atžvilgiu. 15.9.

Apelianto neteisėto elgesio pobūdis nenulemia išvados, kad apelianto atžvilgiu yra parinkta tinkama drausminė nuobauda. Apeliantas neturėjo nei motyvo, nei tikslo pažeisti Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, diskredituoti jo vadovaujamos įstaigos, t. y. LNOBT, ar jo darbdavio t. y. atsakovės, reputacijos, įvaizdžio visuomenėje. Apelianto Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas nesukėlė neigiamų padarinių. Apelianto veiksmai nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto.

Apeliantas neveikė tyčia, t. y. apeliantas sÄ moningai nesiekė pažeisti Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio ir dirbti kitÄ darbÄ be leidimo. Paties atsakovės veiksmai turėjo didelę įtakÄ apelianto padarytam Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimui. Atsakovės veiksmai ne tik apsukino apelianto galimybę laikytis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio keliamų reikalavimų, bet ir savo veiksmais, t. y. neveikimu, lėmė jo atleidimÄ . VisÄ reikiamÄ informacijÄ apie apelianto papildomÄ veiklÄ atsakovė turėjo jau 2017 m. balandžio 6 d., bet, nepaisant to, atsakovė taip ir nepriėmė sprendimo dėl apelianto kito darbo.

Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pakeitimai, reikalaujantys gauti leidimÄ , įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. o atsakovė tvarkÄ , pagal kuriÄ turi bÅ«ti priimami sprendimai dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , patvirtino tik 2019 m. balandžio 9 d. 15.10. Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo apeliantui buvo padaryta 10 000 Eur neturtinė žala, nes apeliantas patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas. Apeliantas, dėl atleidimo iÅ¡ darbo už neva Å¡iurkščius pažeidimus ir iki tol vykusį spaudimÄ trauktis iÅ¡ pareigų, kurį darė tiek atsakovė, tiek ir aukščiausi valstybės pareigÅ«nai, patyrė didžiulį stresÄ , patyčias, Å¡meižtÄ , vieÅ¡Ä pažeminimÄ .

Akivaizdu, kad dėl Å¡ių aplinkybių visuomenė galėjo susidaryti negatyvų požiÅ«rį į apeliantÄ , suabejoti jo reputacija, profesiniais gebėjimais.

16. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybė ir Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o netenkinti apelianto G. K. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo ir praÅ¡o palikti jį nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 16.1. Atsakovių vertinimu, apeliantas nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje numatyta teisė teatro ir koncertinės įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį betarpiÅ¡kai siejama su dviem aplinkybėmis, t. y. toks darbas ir atlygio gavimas turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoti teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto.

Apelianto atvejis siejamas bÅ«tent su koreliuojančiomis aplinkybėmis, kad apeliantas savalaikiai nesikreipė dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ , ir minėtų dviejų sÄ lygų egzistavimu, kurias konstatavo bÅ«tent Komisija savo IÅ¡vadoje, t. y. savalaikis nesikreipimas sÄ lygojo viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ bei LNOBT autoriteto diskreditavimÄ . Å iuo atveju nuo 2017 m. sausio 1 d. apeliantui, norinčiam tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, atsirado pareiga gauti kultÅ«ros ministro leidimÄ , kuris iÅ¡duodamas iÅ¡tyrus ir nustačius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. 16.2.

Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad byloje nėra jokių duomenų, jog egzistuotų aplinkybės, kurios patvirtintų, kad gali kilti koks nors interesų konfliktas. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad VTEK Sprendimas buvo panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad Komisijos Išvada yra niekinė ir neturi jokios reikšmės. Taip pat, kad nustatyta nuolatinė viešųjų ir privačių interesų konflikto situacija, jai pagrįsti surinkti įrodymai neturi jokios reikšmės, nes VTEK Sprendimas panaikintas. 16.3.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog neva KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyrius teiktuose dokumentuose tik darė prielaidÄ , o ne konstatavo faktus, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir neturi jokios reikÅ¡mės, kadangi bÅ«tent atliekant LNOBT veiklos auditÄ buvo nustatytas apelianto viešųjų ir privačių interesų galimas konfliktas. Å iuo atveju bÅ«tent tai buvo pagrindas pradėti tyrimÄ dėl apelianto galimo darbo pareigų pažeidimo, t. y. pirminiai duomenys, kurie turėjo bÅ«ti inter alia įvertinti ir DK bei kitų susijusių teisės aktų (Å¡iuo atveju Profesionaliojo scenos meno įstatymo) nuostatų atžvilgiu, dėl ko kultÅ«ros ministrė ir sudarė KomisijÄ apelianto galimam darbo pareigų pažeidimui iÅ¡tirti ir nustatyti ar pateikti duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, kad apeliantas padarė darbo pareigų pažeidimÄ . 16.4.

Ministerija negali sutikti su apelianto teiginiais, kad pati atsakovė jokio tyrimo neatliko, jokių duomenų neturėjo ir ar negalėjo įvertinti. Pažymėtina, kad Ministerija VTEK be kita ko pateikė: vieÅ¡ai skelbiamus UAB „Riverside music limited“ duomenis apie įmonės direktorių, KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2017 m. kovo 20 d. Tarnybinio praneÅ¡imo priedÄ â€žDokumentais pagrįstų įvykių, susijusių su Londono simfoninio orkestro gastrolių organizavimu, seka 2015-2016 m.“ kopijÄ , LNOBT generalinio direktoriaus įsakymų dėl sezonų repertuarų su bilietų kainų tarifais, atlikėjų sudėčių bei repeticijų grafiko tvirtinimo kopijas, LNOBT kvietimų teikti pasiÅ«lymus ir įgaliojimų atstovauti atlikėjams ir UAB „Riverside music“ atsakymų į kvietimus kopijas. 16.5.

Atsižvelgiant į apelianto eitų pareigų specifikÄ ir reikÅ¡mingumÄ , jam pagrįsta taikyti didesnius atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. Dėl to, Komisijos nustatytas Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatų akivaizdus pažeidimas, nesiėmimas aktyvių, protingų pastangų pateikti KultÅ«ros ministerijai visus reikalingus duomenis leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo klausimui iÅ¡spręsti, buvo pakankamas pagrindas apelianto elgesį vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , atitinkantį savavaliavimo apibrėžtį (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareigų, kurias ėjo apeliantas, pobÅ«dis, jų svarba LNOBT veiklai, suponavo tai, kad LNOBT steigėjo ir savininko – valstybės – funkcijas įgyvendinančiai KultÅ«ros ministerijai, be kita ko, svarbu pasitikėti nacionalinio teatro vadovu. 16.6. Å iuo atveju vertinant darbo pareigų pažeidimo faktÄ , jo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, svarbu pažymėti, kad apeliantas veikė tyčia sÄ moningai nevykdant įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti leidimÄ kitam darbui dirbti, taip prarasdamas kultÅ«ros ministro pasitikėjimÄ .

Apelianto, ėjusio LNOBT vadovo pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei bei nesiėmimas veiksmų šiai grėsmei pašalinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. 16.7. Komisijos Išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog Komisija savo darbe vadovavosi ne tik VTEK sprendimu, tačiau ir Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatomis, Darbo kodekso XVI skyriaus „Darbo drausmė“ nuostatomis bei duomenimis, gautais iš LNOBT, VšĮ „Vilniaus festivaliai“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV), Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus informacija.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti, kad Išvada paremta išimtinai VTEK Sprendimu. Apeliantas nurodo, kad Komisijos Išvadoje minimi duomenys, gauti iš aukščiau nurodytų įstaigų neva nepaneigia VTEK Sprendimo esminės teisinės reikšmės, tačiau Ministerijos vertinimu, taip pat nepaneigia ir šių įstaigų pateiktų duomenų teisingumo, atlikto audito vertinimo ir jo metu nustatytų aplinkybių reikšmės – faktų, kurie kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. 16.8.

Svarbu pažymėti, kad apeliantas apeliaciniame skunde pateikia tik savo požiÅ«rio vertinimÄ , kad nustatytos aplinkybės nesudaro Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, kadangi toks vertinimas priklauso iÅ¡imtinai KultÅ«ros ministerijai, t. y. LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, turinčiai teisę spręsti ar apelianto darbas kitose įstaigose ir jo vykdoma individuali veikla yra suderinama su LNOBT generalinio direktoriaus pareigomis, keliamais aukÅ¡tais standartais bei sudaro pagrindÄ juo pasitikėti. 16.9.

Komisija IÅ¡vadas padarė savarankiÅ¡kai, įvertinusi surinktÄ informacijÄ ir nustačiusi reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad VTEK Sprendimas iÅ¡imtinai lėmė Komisijos vertinimÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo ir apelianto darbo santykių su atsakove pasibaigimÄ , kad Komisija pati neatliko savarankiÅ¡ko tyrimo, faktinių aplinkybių analizės, vertinimo. 16.10. VTEK Sprendimas pripažintas neteisėtu ne dėl konstatuotų neteisingų faktinių aplinkybių ar netinkamo jų vertinimo, o dėl procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimų, t. y.

VTEK pirmininko funkcijas atliko, komisijos darbÄ organizavo, SprendimÄ pasirašė tas pats VTEK narys, kuriam tokių funkcijų atlikimas buvo priskirtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Å iuo atveju pats VTEK Sprendimo panaikinimas savaime nedaro su G. K. susijusių faktinių aplinkybių neteisėtomis ar neteisingomis. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju Komisijos vertinimas sutapo su VTEK Sprendimo iÅ¡vadomis. Å iuo atveju reikalauti, kad Komisija tas pačias aplinkybes vertintų skirtingai, stokoja pagrįstumo. 16.11.

Apeliantas nurodo, kad VTEK sprendimo panaikinimas nulemia tai, kad atsakovė praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti. KultÅ«ros ministerija su tokiu teiginiu nesutinka. Apelianto Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas – darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir individualios veiklos vykdymas, nuo 2017 m. sausio 1 d. neturint kultÅ«ros ministro leidimo kitam darbui dirbti, pareigų vykdymas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, – buvo tęstinis pažeidimas. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad atsakovei atliekant LNOBT vadovo veiklos tyrimÄ drausminės atsakomybės klausimui iÅ¡spręsti, įvykių ir atliktų veiksmų seka teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tyrimÄ vykdė be nepateisinamų delsimų, nepažeisdama ir nevaržydama ieÅ¡kovo interesų. 16.12.

Atsakovės laiko nepagrįstu apelianto praÅ¡ymÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi jis nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovių kaltų veiksmų, kurių pasėkoje apeliantui galėjo kilti bet kokia moralinė žala. Be to, net nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tent dėl atleidimo iÅ¡ darbo apeliantui buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas.

Apeliantas nepagrindė ir neįrodė nei tariamai patirtos neturtinės žalos fakto, nei jos dydžio (CPK 178 straipsnis), kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų darbdavio civilinės teisinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinys, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų 20. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2002 m. liepos 15 d. ėjo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT), t. y. biudžetinės įstaigos, kurios savininkė – valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija, generalinio direktoriaus pareigas. Å ias pareigas ieÅ¡kovas ėjo pagal terminuotÄ darbo sutartį Nr. 7-S-2012, penkerių metų laikotarpiui nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2017 m. liepos 18 d.

21. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

22. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ sudarė komisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimui iÅ¡tirti. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliuose“ ir darbo 2015 – 2016 metais UAB „Riverside Music“. 2017 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas pateikė paaiÅ¡kinimÄ .

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-52 „Dėl G. K.“, kuriuo nusprendė pripažinti, jog G. K. yra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo sprendime nurodytų straipsnių nuostatas. Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė iÅ¡vadÄ dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo.

23. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. K. ir jo atleidimo iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.

24. Dėl nuobaudų panaikinimo ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . IÅ¡nagrinėjęs bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atmetė. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ ir panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo. Teismas Å¡ioje dalyje priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir panaikino Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - pastabÄ .

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 patenkino pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ ir panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. KS-52 „Dėl G. K.“.

26. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir Lietuvos Respublikai dėl drausminės nuobaudos - atleidimo panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodė, kad atnaujinus procesÄ ir teismui pakartotinai nagrinėjant bylÄ bÅ«tina nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ VTEK sprendimu konstatuotas ieÅ¡kovo neteisėtas veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei, turėjo Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 11 punktus ir ar iÅ¡nykus vienam iÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo pagrįstai buvo skirta DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ar ji buvo proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje nagrinėjama ar panaikinus VTEK sprendimÄ buvo pagrindas ieÅ¡kovo pažeidimus vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir ar atleidimas iÅ¡ darbo yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui.

28. Pakartotinai bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti G. K. 2022 m. liepos 18 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį bei priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

29. Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje numatyta, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju kilusiam darbo ginčui iÅ¡spręsti taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios darbo teisės normos.

30. Pagal ginčo sprendimui taikytinas DK 234 straipsnio nuostatas darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. DK 237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimÄ gali bÅ«ti skiriamos tokios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

31. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

32. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jam paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo neteisėta šiais aspektais:

1) iÅ¡ keturių pagrindų, nulėmusių jo atleidimÄ , Å¡iuo metu yra likę tik du pagrindai, kurie patys savaime negali sudaryti pagrindo taikyti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ padarytas;

2) Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu;

3) paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti 2017 m. birželio 12 d. išvadoje, kuria remiantis apeliantui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nurodyti šie ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai:

1) pagal 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutartį dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“, nors nėra gavęs Kultūros ministerijos leidimo;

2) vykdo individualiÄ veiklÄ , negavęs KultÅ«ros ministerijos leidimo;

3) dėl sutarčių su Riverside Music Limited (2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. birželio 3 d.) jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba;

4) VTEK Sprendime konstatuota, kad LNOBT vadovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes sprendė klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove Riverside Music Limited, iš kurios jis gauna pajamų.

34. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi buvo panaikinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-55 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaliniam direktoriui G. K.“ paskirta drausminė nuobauda - pastaba.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. KS-52 „Dėl G. K.“.

36. Taigi, Å¡iuo atveju liko du iÅ¡ keturių ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų ir Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti, ar jie sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovo pažeidimÄ vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . 37. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo redakcija, kurio 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui leidžiama dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį, jeigu tai:

1) nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto;

2) nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. Å io straipsnio 2 dalis numatė, jog sprendimÄ dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitÄ darbÄ priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka. Taigi, po 2017 m. sausio 1 d. jeigu ieÅ¡kovas, kaip LNOBT direktorius, norėjo dirbti kitÄ darbÄ ir gauti atlygį turėjo gauti Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro (toliau ir KultÅ«ros ministro) leidimÄ .

38. Byloje nėra ginčo, kad po 2017 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovas, bÅ«damas LNOBT generalinis direktorius, be Å¡ių pareigų dar dirbo kitÄ darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, už kurį gavo darbo užmokestį, be to, vykdė individualiÄ veiklÄ ir gavo pajamas iÅ¡ Å¡ios veiklos. Taigi, apeliantui, norinčiam tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“, toliau vykdyti individualiÄ veiklÄ ir gauti iÅ¡ jos pajamų, 2017 m. sausio 1 d. atsirado pareiga gauti KultÅ«ros ministro leidimÄ , kuris iÅ¡duodamas iÅ¡tyrus ir nustačius, jog kitas darbas ir pajamų už jį gavimas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto bei nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto (Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnis), tačiau ieÅ¡kovas į KultÅ«ros ministrÄ dėl leidimo nesikreipė ir toliau dirbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdė individualiÄ veiklÄ .

39. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrę kreipėsi tik 2017 m. balandžio 24 d. praÅ¡ymu, t. y. po to, kai Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo ieÅ¡kovÄ apie jo atžvilgiu pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimÄ jam dirbant LNOBT generaliniu direktoriumi ir nesikreipus dėl leidimo gavimo dirbti kitÄ darbÄ . O dėl leidimo užsiimti individualia veikla ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nesikreipė, nors žinojo apie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. kovo 29 d. pradėtÄ tyrimÄ dėl galbÅ«t jo padarytų darbo drausmės pažeidimų dirbant kitÄ darbÄ bei vykdant individualiÄ veiklÄ .

40. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas ir nesikreipdamas dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ iÅ¡davimo į savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.

41. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad sprendžiant ar jis padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ bÅ«tina vertinti tik tai, jog jis neturėjo leidimo dirbti kitÄ darbÄ ir gauti pajamas, nevertinant aplinkybių dėl jo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, nes VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas yra panaikintas, teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Be to, nepagrįsti ir ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovės sudaryta Komisija pati netyrė kaip ieÅ¡kovas laikosi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų.

42. Pirmiausia, VTEK tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo veiksmų inicijavo atsakovės Vidaus audito skyriaus vedėja, kuri 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. A9-96, nurodė, kad galimai LNOBT generalinis direktorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys dirbantys valstybinėje tarnyboje privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) bei Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ), dėl ko, vadovaujantis minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi siÅ«lė organizuoti atitinkamÄ tyrimÄ (jeigu tyrimas bus atliekamas KultÅ«ros ministerijoje apie rezultatus informuoti VyriausiÄ jÄ tarnybinės etikos komisijÄ ).

43. Antra, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas 2015 m. gegužės 24 d. komandiruotės Londone metu aptarė bÅ«simų Londono simfoninio orkestro gastrolių LNOBT 2016 m. gegužės 26 d. sutarties detales, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrė 2017 m. kovo 28 d. raÅ¡tu Nr. S2-822 kreipėsi dėl G. K. tyrimo atnaujinimo, dėl aplinkybių, kurių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nebuvo įvertinusi, įvertinimo, darydama prielaidÄ , jog įvertinus raÅ¡te nurodytas aplinkybes, LNOBT generalinis direktorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis.

Kartu ministerija pateikė vieÅ¡ai skelbiamus UAB „Riverside music limited“ duomenis apie įmonės direktorių, KultÅ«ros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2017 m. kovo 20 d. Tarnybinio praneÅ¡imo priedÄ â€žDokumentais pagrįstų įvykių susijusių su Londono simfoninio orkestro gastrolių organizavimu, seka 2015-2016 m.“ kopijÄ , LNOBT generalinio direktoriaus įsakymų dėl sezono repertuarų su bilietų kainų tarifais, atlikėjų sudėčių bei repeticijų grafiko tvirtinimo kopijas, LNOBT kvietimų teikti pasiÅ«lymus ir įgaliojimų atstovauti atlikėjams ir UAB „Riverside music“ atsakymų į kvietimus kopijas.

44. Trečia, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. KS-52 „Dėl G. K.“ dėl procedÅ«rinių pažeidimų, tačiau teismo sprendime aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo nebuvo paneigtos.

45. Ketvirta, Komisija 2017 m. birželio 12 d. priimtos motyvuotos iÅ¡vados „Dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo 7 puslapyje aiÅ¡kiai nurodė, kad Komisija savo darbe vadovavosi ir apskritai, Komisijos darbas pradėtas remiantis KultÅ«ros ministerijos vidaus audito medžiaga. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad KultÅ«ros ministerijos vidaus audito skyriui atliekant vidaus auditÄ LNOBT dalis nustatytų faktų buvo iÅ¡dėstyti Vidaus audito skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. A9-96 „Dėl aplinkybių, nustatytų vidaus audito LNOBT procedÅ«rų metu“ Audito metu surinktų dokumentų duomenys, įvykių seka ir apraÅ¡ytos aplinkybės apibendrinamos prielaida, kad LNOBT direktorius nesivadovavo viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu (viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra) ir 11 straipsnio 1 dalimi (draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ ).

46. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad Komisija ne tik vadovavosi VTEK sprendimu, tačiau ir pati atliko tyrimÄ , rinko duomenis apie galimus ieÅ¡kovo viešųjų ir privačių interesų pažeidimus ir remiantis pačios surinkta medžiaga priėmė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad apeliantas pažeidė:

1) Darbo kodekso 23, 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus 2) bei pažeidė Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio numatytÄ Ä¯pareigojimÄ , nes, negavęs KultÅ«ros ministro leidimo, sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ , dirbo kitÄ darbÄ ne LNOBT generalinio direktoriaus pareigose, kituose juridiniuose asmenyse, ir už jį gavo atlygį.

47. Atsižvelgiant į tai, vertinant, ar ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys ir į aukščiau nurodytÄ Komisijos surinktÄ ir įvertinÄ informacijÄ .

48. Ä®vertinus byloje surinktÄ medžiagÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas bÅ«damas LNOBT vadovas, žinodamas apie įstatyme įtvirtintÄ reikalavimÄ nuo 2017 m. sausio 1 d. turėti leidimÄ darbui VšĮ „Vilniaus festivaliai“ dirbti, taip pat individualiai veiklai vykdyti, Å¡io įstatymo reikalavimo sÄ moningai nepaisė, vykdė kitÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pajamas, neturėdamas tam KultÅ«ros ministro leidimo. Tuo pažeidė Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas ir darbo drausmę.

Be to, ieÅ¡kovas 2017 m. gegužės 19 d. gavęs KultÅ«ros ministerijos įpareigojimÄ iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti: nurodyti įmonę ar įstaigÄ , kurioje papildomai dirbama, darbinės veiklos teisinę formÄ bei rūšį, veiklos pobÅ«dį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimÄ (darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ bei bendrÄ darbo valandų skaičių per savaitę), į jį nereagavo ir nepateikė praÅ¡omos informacijos, o tai rodo, kad apeliantas atmestinai, neatsakingai žiÅ«rėjo į Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatas ir jų vykdymÄ .

Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatas reikalavimas gauti leidimÄ kitam darbui dirbti nustatytas bÅ«tent nacionalinio teatro vadovui, todėl ieÅ¡kovas nedelsdamas privalėjo imtis aktyvių veiksmų kreiptis tokio leidimo ir surinkti bei pateikti visus duomenis, reikÅ¡mingus tikrinant įstatyme įtvirtintas galimybės dirbti kitÄ darbÄ sÄ lygas, t. y. ar kitas konkretus darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto.

Ministerijos praÅ¡yta pateikti informacija buvo labai svarbi vertinant, ar ieÅ¡kovo dirbamas papildomas darbas nekelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar suderinamas su LNOBT vadovo pareigomis, kokiu laiku papildomas darbas dirbamas, ar dėl konkrečios papildomos veiklos nebÅ«tų diskredituojamas tam tikro teatro, koncertinės įstaigos autoritetas, tačiau tokia informacija nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad Komisija pagal jos surinktÄ medžiagÄ padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms sÅ«naus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę Å¡io asmens tarnybai.

49. Å is ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, nes apelianto elgesys, sÄ moningai nevykdant Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, darbdavio įpareigojimo pateikti papildomus duomenis ignoravimas, tęsiant darbÄ kitoje įstaigoje ir vykdant individualiÄ veiklÄ , negavus tam KultÅ«ros ministro leidimo, iÅ¡duodamo tik iÅ¡tyrus, ar papildoma veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, ar nediskredituoja LNOBT autoriteto, Å¡iuo konkrečiu atveju vertintinas kaip savavaliavimas.

50. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo, ėjusio LNOBT pareigas, veikimas, esant tiesioginei ir nuolatinei interesų konflikto grėsmei bei nesiėmimas veiksmų šiai grėsmei pašalinti, vertintinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Ieškovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio reikalavimų pažeidė darbo drausmę, netinkamai vykdė savo pareigas, kurios, atsižvelgiant į darbo pobūdį (užėmė vadovaujamas pareigas), reikalauja itin didelės atsakomybės ir pareigingumo, o neatsakingas vadovo požiūris į užimamas pareigas gali sukelti sunkias pasekmes ne tik LNOB, tačiau ir pačios Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos autoritetui. Aptarti neteisėti ieškovo veiksmai teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas DK 235 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkto prasme.

51. Aukščiau nurodyti ieÅ¡kovo veiksmai sukėlė LNOBT savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pagrįstÄ nepasitikėjimÄ juo, kaip LNOBT vadovu, pakenkė LNOBT autoritetui, todėl už šį Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ buvo pakankamas pagrindas skirti ieÅ¡kovui (apeliantui) drausminę nuobaudÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ â€“ atleisti iÅ¡ pareigų. Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo 52. Apeliantas skunde nurodo, kad jam pritaikyta griežčiausia nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui.

53. Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimÄ Å¡iurkščiu, tai nereiÅ¡kia, kad darbuotojui vien dėl to gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Esant Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabÄ ar papeikimÄ . Kasacinio teismo praktika dėl proporcingos ir adekvačios drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų gausi ir iÅ¡sami. Pagal jÄ parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui.

Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

54. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo yra adekvati ir proporcinga jo padarytiems pažeidimams. Vertinant, ar paskirta nuobauda yra proporcinga, bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kovo užimamas pareigas. Ä®staigos vadovo teisinė padėtis lemia tai, kad jam keliami aukÅ¡tesni reikalavimai negu kitiems darbuotojams, taigi ir įstaigos vadovo kaltė dėl atleidimo iÅ¡ pareigų turi bÅ«ti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusÄ , o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiÅ«riu.

Ä®staigos administracijos vadovÄ , kuris atsako už visos įstaigos kasdienės veiklos organizavimÄ bei turtÄ , ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiÅ¡kia, kad vadovas privalo veikti rÅ«pestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik įstaigos interesais, vengti viešų ir privačių interesų konflikto. Kita vertus, tai reiÅ¡kia, kad įstaigos savininkas turi teisę reikalauti iÅ¡ įstaigos vadovo, kad jis veiktų įstaigos interesais kvalifikuotai, rÅ«pestingai ir apdairiai.

Taigi yra svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita.

55. IeÅ¡kovas, bÅ«damas LNOBT vadovu, žinojo apie jo veiklai reikÅ¡mingÄ naujÄ Ä¯statymo reikalavimÄ ir privalėjo jį vykdyti, tačiau sÄ moningai delsė tai daryti. PraÅ¡ymÄ leisti tęsti darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ieÅ¡kovas pateikė tik 2017 m. balandžio 24 d., kai KultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. S2-853 informavo apie pradėtÄ jo galimo darbo drausmės pažeidimÄ , dirbant ne tik LNOBT, negavus leidimo kitam darbui dirbti. Be to, ieÅ¡kovas ignoravo KultÅ«ros ministerijos 2017 m. gegužės 19 d. raÅ¡te Nr. S2-1353 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti.

VisÄ laikÄ ieÅ¡kovas tęsė darbÄ VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir vykdė individualiÄ renginių organizavimo veiklÄ , nepaisant tiesioginės ir nuolatinės interesų konflikto grėsmės. Visa tai, teisėjų kolegijos nuomone, sÄ lygojo, kad ieÅ¡kovas dėl savo Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, kritiÅ¡ko savo elgesio vertinimo nebuvimo, abejingumo padarytam pažeidimui, prarado atsakovės pasitikėjimÄ , todėl pagrįstai buvo atleistas iÅ¡ darbo. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – skyrimo termino 56.

Apeliantas skunde nurodo, kad VTEK Sprendimo Nr. KS-52 panaikinimas nulemia tai, kad atsakovė praleido terminÄ drausminei nuobaudai skirti.

57. Pažymėtina, kad kasacinio teismo yra konstatuota, jog DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014). DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali bÅ«ti taikoma tik per šį terminÄ nuo darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminÄ darbdavys turi apsispręsti ir gali skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011).

58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento pagal Å¡iam ginčui aktualios DK redakcijos nuostatas yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui (DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas:

a) darbo drausmės pažeidimo faktas;

b) darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ .

Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmės pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisėtas veikimas.

Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, iÅ¡vados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019).

59. Atsakydamas į DK 241 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo klausimÄ , kam subjekto prasme, kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinė fikcija), turi paaiÅ¡kėti darbo drausmės pažeidimas, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo darbdaviui – juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo jam diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigÅ«nams. Jeigu apie darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudÄ , jis privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudÄ (DK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).

60. Byloje nustatyta, kad atsakovė, gavusi Vidaus audito skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 20 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. A9-96 apie galimus apelianto pažeidimus, 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-517 „Dėl komisijos galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti sudarymo“ sudarė komisijÄ galimam ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimui iÅ¡tirti. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo VšĮ „Vilniaus festivaliuose“ ir darbo 2015 – 2016 metais UAB „Riverside Music“. 2017 m. gegužės 19 d.

KultÅ«ros ministerijos įpareigojo apeliantÄ iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomÄ informacijÄ , reikalingÄ sprendimui dėl leidimo dirbti kitÄ darbÄ priimti: nurodyti įmonę ar įstaigÄ , kurioje papildomai dirbama, darbinės veiklos teisinę formÄ bei rūšį, veiklos pobÅ«dį, pareigas, atliekamas funkcijas, darbo laiko režimÄ (darbo laiko pradžiÄ ir pabaigÄ bei bendrÄ darbo valandų skaičių per savaitę), tačiau tokios informacijos apeliantas nepateikė. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2017 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-52 „Dėl G.

K.“, kuriuo nusprendė pripažinti, jog G. K. yra pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo sprendime nurodytų straipsnių nuostatas. 2017 m. birželio 12 d. Komisija galimam darbo drausmės pažeidimui nagrinėti priėmė iÅ¡vadÄ dėl galimo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus G. K. darbo drausmės pažeidimo, o ja remiantis Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministras 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P-92 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo G.

K. ir jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų“ ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų nuo 2017 m. birželio 12 d.

61. Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«tent 2017 m. birželio 12 d. apie galimai padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ buvo informuota KultÅ«ros ministrė, kuri atsižvelgiant į Komisijos iÅ¡vadÄ , dar tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ . Å iuo atveju jokie nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti. Esant abejonių, KultÅ«ros ministrė nusprendė pradėti tarnybinį patikrinimÄ ir jį atlikus ir iÅ¡siaiÅ¡kinus darbo drausmės pažeidimus nedelsdama ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ .

Pripažintina, kad gavusi tarnybinį praneÅ¡imÄ KultÅ«ros ministrė, turėjo abstrakčiÄ informacijÄ , nurodytÄ tarnybiniame praneÅ¡ime, bei elgdamasi apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai, negalėjo ir neturėjo besÄ lygiÅ¡kai ja pasitikėti, o turėjo tirti ir vertinti joje pateiktų duomenų tikrumÄ , pakankamumÄ ir pan., jai prieinamomis priemonėmis pasitikrinti gautÄ pirminę, taip pat surinkti kitÄ aktualiÄ informacijÄ . Tai patvirtina objektyvų poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ , o apdairus, atidus ir rÅ«pestingas asmens elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas.

Pažymėtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas labai greitai, t.y. per du su puse mėnesių, o tokį terminÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir jau minėtas ieÅ¡kovo nebendradarbiavimas (informacijos nepateikimas), todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog tyrimas atliktas neoperatyviai, per neprotingai ilgÄ laikÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovė elgėsi atsakingai, suteikė galimybę ieÅ¡kovui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ir duomenis, kurie bÅ«tų pagrindas iÅ¡spręsti leidimo dirbti kitÄ darbÄ klausimÄ ir netaikyti drausminės atsakomybės.

62. VisiÅ¡kai nepagrįsti apelianto argumentai, kad panaikinus VTEK sprendimÄ buvo pažeistas DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas. Kaip jau minėta, tyrimÄ dėl galimo darbo drausmės pažeidimo atliko Komisija, kuri pati rinko informacijÄ galimam darbo drausmės pažeidimui tirti, ir jÄ surinkus padarė iÅ¡vadÄ , remdamasi tyrimo metu surinktais duomenimis, tarp jų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikta informacija, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais ir kita medžiaga, o VTEK sprendimas buvo tik vienas iÅ¡ informacijos Å¡altinių apie ieÅ¡kovo galimÄ darbo drausmės pažeidimÄ , todėl spręstina, kad 2017 m. birželio 12 d. Ä®sakymu drausminė nuobauda paskirta nepažeidus DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino.

63. Be to, Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimai yra tęstinio pobÅ«džio ir tęsėsi ir tyrimo metu, kadangi ieÅ¡kovas, net ir pradėjus tyrimÄ dėl jo darbo neturint leidimo, darbo ne LNOBT nenutraukė, o jį tęsė toliau. Dėl neturtinės žalos priteisimo 64. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė nepatogumų, diskomfortÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę depresijÄ , sumenko jo dalykinė reputacija ir geras vardas, todėl iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

65. Teisėjų kolegijos nuomone, kad byloje nustačius, jog apeliantas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai, o jam neįrodžius, kad atsakovė jo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos priteisimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apelianto (ieÅ¡kovo) bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimo. Dėl procesinės bylos baigties 68. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti  Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

69. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas dėl jų nepasisako.

70. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apelianto (ieÅ¡kovo) G. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Linas Zinkevičius