Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f02b4dbb-2e6f-43a3-b306-e1a559ba9139 KI-generiert

Court dismisses prison transfer request, ruling administrative transfer rules override prisoner incentive clauses.

Geschäftsnummer f02b4dbb-2e6f-43a3-b306-e1a559ba9139
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the prison director's appeal against a lower court's refusal to transfer a death-row prisoner to a reformatory. The director argued the prisoner's refusal to move created a safety risk, while the lower court viewed the transfer as an improper incentive. The appellate court held that the prisoner could legally be transferred to a reformatory under specific ministerial regulations, rendering the lower court's reliance on incentive clauses legally incorrect.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-148: The court may transfer a prisoner from a detention center to a reformatory based on ministerial regulations regarding facility capacity and purpose, rather than solely on provisions regarding prisoner incentives.

Schlagwörter

KI-generiert
prisoner transfer detention center reformatory facility death penalty administrative regulation incentive clause safety risk

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis 1 punktas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-148
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

? Byla Nr. 1S-61-870/2019 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus V. D. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl nuteistojo V. R. perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, n u s t a t ė:

1. V. R. nuteistas 1995 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 105 straipsnio 8 punktÄ , 117 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė - mirties bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsniu, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atliekant jÄ kalėjime. 1995 m. balandžio 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta iÅ¡kelti kasacinę bylÄ ir nuteistojo V. R. kasacinis skundas atmestas. 2003 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi V. R. veika iÅ¡ 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi V. R. apeliacinis skundas netenkintas. 2. 2018 m. gruodžio 28 d. teikimu LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl V. R. perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Teikimo suraÅ¡ymo dienÄ (2018 m. gruodžio 28 d.) V.

R. buvo atlikęs 24 metus 4 mėnesius 22 dienas bausmės. 3. 2019 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus netenkintas. Teismas nurodė, kad nuteistojo perkėlimas iš kalėjimo į pataisos namus yra kaip paskatinimo priemonė, nuteistasis nesutiko būti perkeltas į pataisos namus.

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktorius V. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir teikimÄ tenkinti.

5. Skunde akcentuojama įrodymų vertinimo bei teismo sprendimo motyvavimo svarba, vertinant, kad skundžiamos teismo nutarties turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo iÅ¡samiai atsižvelgta į esmines bylos faktines aplinkybes, kadangi teismas savo nutartyje remiasi prielaida, jog nuteistojo perkėlimas į pataisos namus neužtikrins paskirtos bausmės tikslų pasiekimo. Nurodo, kad atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) 165 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, kur numatytos sÄ lygos, kuomet nuteistasis gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ pataisos namų į kalėjimÄ toliau atlikti bausmę. Taigi nuteistasis V. R., esant BVK 165 straipsnio 2 dalyje numatytoms sÄ lygoms, gali bÅ«ti grÄ Å¾intas į kalėjimÄ tolesniam bausmės atlikimui.

6. Atsiliepimu į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus skundÄ nuteistasis V. R. praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistÄ ir teikimo netenkinti. Nuteistasis nurodo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime turi darbÄ , kurį dirba beveik 14 metų ir tai yra pagrindinė jo socialinės reabilitacijos priemonė, jo užimtumas ir pragyvenimo Å¡altinis. Jo tėvai yra garbaus amžiaus ir padėti negali. Be to, nuteistasis padeda savo sergančiai pamotei.

Jį lanko tik Klaipėdoje gyvenantis tėvas ir brolis, kuriems patogiausia atvykti į Vilnių. Nuteistasis akcentuoja norintis atlikti bausmę sÄ Å¾iningai, nesiveliant į jokius subkultÅ«ros santykius, kas egzistuoja pataisos namuose, mano nepritapsiantis prie aplinkos, kur vienoje patalpoje gyvena penki ir daugiau žmonių. Be to, pataisos namuose nėra jokio užimtumo. Nuteistasis atkreipė dėmesį ir į praeityje buvusius konfliktus su kitais nuteistaisiais, kalinčiais kituose pataisos įstaigose, vertindamas, kad bÅ«nant pataisos namuose, įstaigos administracija nesugebės apsaugoti nuo kitų nuteistųjų fizinio susidorojimo su juo.

7. Nuteistasis nesutinka ir su skundo argumentais, kad, vadovaujantis BVK 165 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jis gali bÅ«ti grÄ Å¾intas į kalėjimÄ , jeigu kels pavojų kitiems nuteistiesiems ir pareigÅ«nams. Nurodo nesuprantantis, kodėl reikia atlikti tokius veiksmus, taip gadinant savo sveikatÄ , ir atitinkamai sunaikinant malonės praÅ¡ymo ar lygtinio paleidimo viltį. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus skundas atmetamas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis, kuria netenkintas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimas perkelti nuteistÄ jį V. R. iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ kalėjimo administracijos skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl asmens perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus, prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas ne formaliosioms sÄ lygoms, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimÄ dėl asmens perkėlimo į Å¡velnesnio režimo pataisos įstaigÄ , o saugumo (laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai) reikalavimams, pataisos namų darbuotojų bei nuteistųjų, atliekančių bausmes pataisos namuose interesams, kad jo perkėlimas į pataisos namus jiems nekeltų grėsmės (pavojaus).

10. IÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. R. iÅ¡ esmės charakterizuojamas teigiamai. Jis vykdo pataisos įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių reikalavimus, buvo nuolat skatinamas (daugiau negu dvideÅ¡imt kartų) už laiku ir kokybiÅ¡kai atliekamÄ darbÄ , aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos priemonėse bei kitokiÄ iniciatyvÄ bei gerÄ elgesį, taip pat įvairių metinių Å¡venčių proga, už drausmės pažeidimus buvo baustas tik du kartus - 1996 m., 2002 m. Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistės nuteistasis apibÅ«dinamas kaip neimpulsyvus, vengiantis konfliktų, mandagus.

Jis laiÅ¡kais bei telefonu palaiko socialinius ryÅ¡ius su tėvu, broliu bei laisvėje esančiu draugu. Nuteistasis nuo 2003 m. birželio 5 d. dirba valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche. Asmuo yra motyvuotas dirbti, nusiskundimų dėl jo darbo kokybės negauta (asmens bylos duomenys patvirtina prieÅ¡ingai – kad nuteistasis už kokybiÅ¡kai ir laiku atliekamÄ darbÄ buvo skatintas). V. R. dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos programose, noriai dalyvauja individualiuose pokalbiuose, tačiau pasižymi kategoriÅ¡kumu.

IÅ¡ esmės teigiamai nuteistasis V. R. charakterizuojamas ir Psichologinės tarnybos specialistės, nurodant, kad nuteistojo stipriosios pusės yra jo nekonfliktiÅ¡kas bÅ«das bei sugebėjimas priimti situacijÄ , kas gali teigiamai paveikti adaptacijÄ mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje. Jis yra adaptyvus, realizuojantis save darbinėje veikloje. Pats nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo jaučia moralinę kaltę, pripažįsta laisvėje vedęs netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , mano, jog atlikdamas bausmę pasikeitė.

Psichologė iÅ¡vadoje pažymėjo, kad galimÄ resocializacijÄ bei jos terapinį poveikį apsunkina nuteistojo atsiribojimas nuo prieinamos pagalbos, sÄ moningumo stoka ir dėl to nemotyvuotumas priimti intervencines priemones bei jų rezultatus. Kaip apsauginis veiksnys traktuojamas parama bei asmens gebėjimas adaptuotis, nuteistojo pakankamas atsparumas patiriamam stresui.

11. Nors psichologė aptarė tam tikrus nuteistojo kriminogeninius poreikius, kurie gali bÅ«ti susiję su nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika (ankstesnis agresyvus elgesys, savitvardos stoka, nesugebėjimas atpažinti turimų problemų, jų pasekmių suvokimo stoka, problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, realių tikslų neturėjimas, kitų požiÅ«rio nesupratimas, konkretus mÄ stymas, smurtinių veiksmų pasireiÅ¡kimas jauname amžiuje, ankstesni sunkÅ«s režimo pažeidimai, savivokos stoka, intervencijos nepriėmimas), vis dėlto to, nuteistojo bendras asmenybės įvertinimas, atsižvelgiant tiek į jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, gebėjimÄ adaptuotis, asmenines savybes, nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo galėtų kelti pavojų pataisos namų darbuotojų ar nuteistųjų saugumo reikalavimams.

Taigi pritartina skundžiamos nutarties motyvams, kad formalusis pagrindas perkelti nuteistÄ jį į pataisos namus egzistuoja. Vis dėlto, kaip buvo akcentuojama skundžiamoje nutartyje, nuteistasis V. R. nesutiko bÅ«ti perkeltas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus, motyvuodamas tiek darbo stoka Å¡velnesnio režimo įkalinimo įstaigose, tiek ir komplikuotu socialinių ryÅ¡ių palaikymu, taip pat ir nuogÄ stavimais dėl jo paties asmeninio saugumo. Nors teismui nėra privaloma atsižvelgti į nuteistojo nuomonę nagrinėjamu klausimu, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo V.

R. kategoriÅ¡ka pozicija bei jÄ patvirtinanti argumentacija turi bÅ«ti įvertinta, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teisme svarstant nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ klausimÄ . Skunde akcentuojama galimybė, vadovaujantis BVK 163 straipsnio 2 dalies nuostatomis, grÄ Å¾inti nuteistÄ jį į kalėjimÄ , jei jis kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, žinant nuteistojo nenorÄ bÅ«ti perkeltam į pataisos namus, jis tarsi bÅ«tų skatinamas elgtis netinkamai, pažeisti pataisos namuose nustatytus elgesio reikalavimus, siekdamas grįžti į kalėjimÄ .

Taigi tokia nuteistojo paskatinimo priemonė negali bÅ«ti vertinama kaip tikslinga ir prasminga. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, kad visgi nuteistojo V. R. perkėlimas į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ keltų realiÄ grėsmę tiek pataisos įstaigos personalui, kitiems asmenims, tiek ir pačiam V. R..

12. Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė iÅ¡samios argumentacijos nagrinėjamu klausimu, apsiribodamas keletu apibendrinamojo pobÅ«džio teiginių, priimtas procesinis sprendimas netenkinti kalėjimo administracijos teikimo yra teisėtas, priimtas įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir motyvacijos stoka savaime nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo nutartį naikinti.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija, siekdama į kitas įstaigas perkelti nuteistuosius, be pagrindo vadovaujasi BVK 165 straipsnio nuostatomis.

14. Vadovaujantis BVK 63 straipsniu, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, <...> ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 83 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-148 pakeistas teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“, numatant, kad Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų, t.y.: Alytaus pataisos namų, Kybartų pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos tikslas, Vilniaus pataisos namų tikslas - vykdyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje.

Toks naujas teisinis reglamentavimas suponuoja galimybę asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime (tame tarpe – ir nuteistiesiems iki gyvos galvos), Å¡iÄ bausmę atlikti ne tik LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, tačiau ir kitose įkalinimo įstaigose (pataisos namuose). Taigi nuteistieji iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, valstybei nustačius tokiÄ bÅ«tinybę, galėtų bÅ«ti perkeliami vadovaujantis bÅ«tent nurodytu teisingumo ministro įsakymu, o ne taikant BVK 165 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas n u t a r i a: LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus V. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliekas Nijolė Žimkienė