# fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb — fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb — Vilniaus apygardos administracinis teismas **Geschäftsnummer:** fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb **Gericht / Behörde:** Vilniaus apygardos administracinis teismas **Canonical Legislator URL:** https://docs.legislator.ch/de/sources/court-decision/eu-lt/fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb/fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb-vilniaus-apygardos-administracinis-teismas **Official Source URL:** https://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=fffded05-b198-4fa0-b9da-f6caf24b4dfb ## Zusammenfassung (Sachverhalt & Erwägungen) Administracinė byla Nr. I-911-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkÄ... ## Leitsatz / Regeste Administracinė byla Nr. I-911-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkÄ... ## Volltext des Entscheids Administracinė byla Nr. I-911-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės Å«kio ministerijos Ukmergės skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylą, nustatė: pareiÅ¡kėjas V. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismą, praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Ukmergės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tą Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2017 m. spalio 13 d. raÅ¡tą Nr. 1SS-2524-(8.5.) „Dėl JÅ«sų skundo“; 2) įpareigoti NŽT Ukmergės skyrių Ukmergės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektams rengimo reikalavimus (b. l. 1–3). Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir Å¡iame Žemės sklype esantys statiniai. 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, praÅ¡ydamas organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu nusprendė organizuoti Projekto rengimą, taip pat 2017 m. rugpjūčio 17 d. praÅ¡ymu per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo. NŽT Ukmergės skyrius ginčijamu raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti reikalavimus, kadangi norimas formuoti plotas nėra apribotas ir ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Nesutikdamas su NŽT Ukmergės skyriaus raÅ¡tu, 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė skundą NŽT, tačiau NŽT skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti jo skundą, remdamasi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kaip ir NŽT Ukmergės skyriaus raÅ¡te. Nurodo teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusią su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu, taip pat įsiterpusio žemės sklypo sampratą bei sąlygas įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą. PareiÅ¡kėjas nesutinka su NŽT Ukmergės skyriaus raÅ¡te nurodytais teiginiais, kadangi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iaurės rytinėje dalyje besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiÅ¡kėjas pageidauja įsigyti ir sujungti su Å¡iuo žemės sklypu, yra apribotas (įsiterpęs tarp) minėto žemės sklypo, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (kelio) ir (duomenys neskelbtini) draustinio.Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. spalio 18 d. administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 pateiktą iÅ¡aiÅ¡kinimą, jog draustinis gali bÅ«ti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose. Atsižvelgęs į tai, laiko, kad laisvos valstybinės žemės plotas, esantis prie jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurės rytinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, t. y. (duomenys neskelbtini) draustiniu. Draustinio ribos ir plotas nustatyti 2016 m. lapkričio 30 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1181 „Dėl Bartuvos, Dubysos, JÅ«ros, Minijos, Å ventosios, Veiviržo ir Žeimenos valstybinių ichtiologinių draustinių ribų planų patvirtinimo“. Draustinio ribos taip pat pažymėtos teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir įregistruotos saugomų teritorijų valstybės kadastre. Be to, pareiÅ¡kėjo Administracijai adresuotame praÅ¡yme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio. Taip pat Å¡iame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o minėtą laisvos valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta (Å¡iaurės vakarinės ir pietrytinės kraitinių ilgiai nevirÅ¡ija 10 m), kas nagrinėjamu atveju netgi nėra bÅ«tina sąlyga. Aptariamas žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką bei gali bÅ«ti parduodamas be aukciono. Be to, planuojamo rengti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai sudarytų galimybę įgyvendinti teisės aktuose numatytus žemės tvarkymo ir administravimo tikslus.NŽT ir NŽT Ukmergės skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–70).Nurodo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, susijusį su nagrinėjamu ginču, ir paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo pageidaujamas įsigyti laisvas valstybinės žemės plotas, esantis Å¡alia Žemės sklypo, negali bÅ«ti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, esantis rytinėje Žemės pusėje, kuris iÅ¡ trijų pusių (Å¡iaurės, pietų ir rytų) ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, o ne kaip nurodyta Nutarimo 2.15 papunktyje, visomis savo kraÅ¡tinėmis ribojasi su suformuotais žemės sklypais, taip pat jo nesudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali bÅ«ti įgyvendinta kai, be kita ko, žemės sklypas laikomas įsiterpusiu. PaaiÅ¡kino, jog pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus žemės plotas turi bÅ«ti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų). Taigi, pagal Å¡iuo metu galiojantį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai minėtas plotas ribojasi su draustinio teritorija (Å¡iuo konkrečiu atveju – su (duomenys neskelbtini) draustiniu).Pažymėjo, kad esama faktinė situacija niekaip neatitinka kriterijų įtvirtintų, visų pirma, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, antra, nesuderinama su reikalavimais numatytais Nutarimo 2.15 papunktyje. Todėl, pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus, toks (pareiÅ¡kėjo pageidaujamas įsigyti) laisvas valstybinės žemės sklypas negali bÅ«ti formuojamas ir be aukciono parduodamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas.Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiÅ«lo didžiausią kainą. Naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai. Valstybinės žemės pardavimo ar iÅ¡nuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarka nustatyta bei Å¡iuo nutarimu patvirtintose Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Vadovaujantis Nutarimo 2.3 punktu, nauji žemės sklypai parduodami ar iÅ¡nuomojami aukcione, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Taip pat pažymėjo, kad naujus žemės sklypus parduoda ir iÅ¡nuomoja (iÅ¡skyrus žemės sklypus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise), valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis pasiraÅ¡o NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgusi į tai, daro iÅ¡vadą, kad NŽT Ukmergės skyrius skundžiamame raÅ¡te pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti reikalavimus Projekto rengimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (b. l. 10). PareiÅ¡kėjas 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, praÅ¡ydamas organizuoti Žemės sklypo Projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti ir su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kurio negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypu; apjungtą žemės sklypą padalinti į du žemės sklypus (pagal pridedamą preliminarią schemą) (b. l. 8–10).Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio mėn. įsakymu nusprendė rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 11). Administracija 2017 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tu kreipėsi į NŽT Ukmergės skyrių, praÅ¡ydama pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti (b. l. 14).NŽT Ukmergės skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tu Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ atsisakė iÅ¡duoti reikalavimus, kadangi norimas formuoti plotas nėra apribotas ir ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (b. l. 4). PareiÅ¡kėjas ginčijamą NŽT Ukmergės skyriaus raÅ¡tą 2017 m. rugsėjo 11 d. apskundė NŽT (b. l. 5), tačiau NŽT 2017 m. spalio 13 d. raÅ¡te konstatavo, kad NŽT Ukmergės skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perleidimą, skundžiamame raÅ¡te pagrįstai atsisakė iÅ¡duoti reikalavimus Projekto rengimui (b. l. 15–16). PareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Anykščių regiono parko direkciją (toliau – ir Direkcija), praÅ¡ydamas nurodyti, kaip atsakingos ir kompetentingos institucijos galėtų patvirtinti, kad greta Žemės sklypo esantis laisvos valstybinės žemės plotas Å¡iaurės rytinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) draustiniu (b. l. 18–19).Direkcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymą dėl (duomenys neskelbtini) draustinio ribų, 2017 m. spalio 30 d. raÅ¡tu Nr. G2-196(8.5) „Dėl (duomenys neskelbtini) draustinio ribų“ informavo pareiÅ¡kėją, jog Å¡alia Žemės sklypo Å¡iaurės rytinėje pusėje esantis laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su (duomenys neskelbtini) draustiniu (b. l. 20).Byloje ginčas kilo dėl NŽT Ukmergės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡to Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta Administracijai pateikti Projekto rengimo reikalavimus, ir NŽT 2017 m. spalio 13 d. raÅ¡to Nr. 1SS-2524-(8.5.) „Dėl JÅ«sų skundo“, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo 2017 m. rugsėjo 11 d. skundas dėl NŽT Ukmergės skyriaus raÅ¡to panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Nutarimas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).Taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 12.2 punkte nustatyta, kad Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 24.2 punkte nustatyta, jog kai priimamas sprendimas pradėti rengt Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės. Vadovaujantis Taisyklių 24 ir 69 punktais, nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Å¡ių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali bÅ«ti skundžia mi Nacionalinės žemės tarnybos vadovui.Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad NŽT Ukmergės skyrius yra kompetentingas subjektas iÅ¡duoti reikalavimus, taip pat jog pareiÅ¡kėjas yra tinkamas subjektas skųsti NŽT Ukmergės skyriaus raÅ¡tą, kuriuo atsisakyta iÅ¡duoti reikalavimus, ir NŽT sprendimą, nėra. Å iuo konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas kelia ginčą dėl to, kad nepagrįstai atsisakyta iÅ¡duoti reikalavimus, kadangi pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas, prieÅ¡ingai, negu nurodoma skundžiamuose raÅ¡tuose, atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono Å¡ių sklypų savininkams, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas įtvirtina aiÅ¡kią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono bÅ«du, o pardavimas ne aukciono bÅ«du vyksta tik iÅ¡imtiniais atvejais.Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas įgyvendina Nutarimo 2.15 punktas, kurio pirmoje pastraipoje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), jeigu Å¡iuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali bÅ«ti parduodami ne aukciono bÅ«du besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų), plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo virÅ¡utinės Å¡laito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro Å¡laitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio virÅ¡utinės briaunos plotis nevirÅ¡ija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.Pažymėtina, kad Å¡i iÅ¡skirtinė valstybinės žemės pardavimo tvarka (pardavimas ne aukciono bÅ«du) negali bÅ«ti vertinama ir aiÅ¡kinama plečiamai. Tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti tokios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie apibrėžti Nutarimo 2.15 punkte.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali bÅ«ti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas nevirÅ¡ija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) Å¡iuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 9, 10, 12, 19, 20) bei vieÅ¡ai prieinamais Saugomų teritorijų kadastro ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių duomenimis (prieiga internete: https://stk.am.lt/portal/, https://www.geoportal.lt/map/#) matyti, kad pareiÅ¡kėjo siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Planuojamas įsigyti žemės sklypas yra Å¡iaurės rytinėje Žemės sklypo pusėje, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu (Å¡iuo konkrečiu atveju – su (duomenys neskelbtini) draustiniu), su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatve (keliu). Taigi, iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad planuojamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su (duomenys neskelbtini) draustiniu ir gatvės keliu. Byloje ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra.Minėta, jog tam, kad pagal Nutarimo 2.15 punkto reikalavimus žemės plotas bÅ«tų laikomas įsiterpusiu, jis turi bÅ«ti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų). Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nėra galimybės formuoti įsiterpusio žemės sklypo tais atvejais, kai minėtas plotas ribojasi su draustinio, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 8 dalies nuostatos, teritorija. Be to, 2015 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), Å¡is žemės plotas turi bÅ«ti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miÅ¡kų sklypų (plotų).Ä®vertinus tai, kad Å¡alimais siekiamo įsigyti žemės sklypo esantis laisvas valstybinės žemės plotas – (duomenys neskelbtini) draustinis – nėra privačios nuosavybės objektas, iÅ¡nuomotas valstybinės žemės sklypas (gatvių) ar miÅ¡kų sklypas (plotas), taip pat vadovaujantis LVAT suformuota praktika, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadą, kad ginčo žemės sklypas neatitinka vienos iÅ¡ aukščiau nurodytos kumuliatyvios sąlygos – žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Tai reiÅ¡kia, jog ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Taisyklių 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, todėl pareiÅ¡kėjo norimas suformuoti žemės sklypas negali bÅ«ti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme.Nors skundžiamuose NŽT Ukmergės rajono skyriaus ir NŽT raÅ¡tuose nurodoma, kad norimas formuoti plotas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tuo tarpu pareiÅ¡kėjo skunde nurodomoje LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 yra konstatuota kad draustinis gali bÅ«ti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose, kas iÅ¡ esmės atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų reikalavimus, tai neturi jokios įtakos ginčijamų raÅ¡tų teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiÅ¡kėjo nurodoma LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012 suformuota pozicija gali bÅ«ti reikÅ¡minga įrodinėjant antrąją kumuliatyviąją sąlygą – žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nustačius, kad nėra pirmosios bÅ«tinosios sąlygos – žemės sklypas nėra laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, tai iÅ¡ esmės nurodant skundžiamuose raÅ¡tuose, tiek pareiÅ¡kėjo skunde nurodoma LVAT praktika, tiek kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, jog laisvos valstybinės žemės plotas atitinka kitas kumuliatyvias sąlygas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos.PareiÅ¡kėjo ginčijami NŽT Ukmergės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡tas Nr. 47SD-2253-(14.47.7.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ ir NŽT 2017 m. spalio 13 d. raÅ¡tas Nr. 1SS-2524-(8.5.) „Dėl JÅ«sų skundo“ yra teisėti ir pagrįsti, priimti iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, juos naikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl Å¡ių reikalavimų atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti NŽT Ukmergės skyrių Administracijai pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektams rengimo reikalavimus yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo taip pat netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjai                                                                                                       Marius Bajoras Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis